Kaunas atšventė metus UNESCO pasaulio paveldo sąraše

Pernai rugsėjį Kaunas sulaukė neeilinio pripažinimo – tarpukario pastatais turtingos Žaliakalnio bei Naujamiesčio teritorijos įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vienerių metų sukaktis paminėta turiningu renginių ciklu, kvietusiu atrasti miestą „naujomis akimis“ – ekskursijose, vizualiuose pasakojimuose apie modernistinį Kauną, pokalbyje su nominacinės bylos kūrėjais. Nuo šiol su Kauno modernizmu galima susipažinti ir naujoje svetainėje – modernist.kaunas.lt.

Pirmieji metai – produktyvūs

Modernistinis Kaunas turi kuo didžiuotis – daugiau kaip 1500 unikalių tarpukario pastatų, urbanistinis išplanavimas ir kraštovaizdis Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijose pripažinti kaip reikšminga vertybė visai žmonijai, dabarties ir ateities kartoms.

„Laikinosios sostinės palikimas visuomet buvo išskirtinis, o jo įrašymas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą šią vertybę įtvirtino kaip Kauno vizitinę kortelę. Užsienio turistai, iš kitų miestų atvykstantys tautiečiai domisi šio laikotarpio architektūra, ieško įžymių tarpukario asmenybių pėdsakų, lanko muziejus ir kitas autentiškas vietas. Bendra turizmo statistika nuteikia optimistiškai – svečių iš užsienio ir apskritai turistų skaičiai Kaune dar labiau ūgtelėjo“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Tam įtakos turi ne tik prižiūrimi ir saugomi statiniai, bet ir įveiklintos išskirtinės erdvės, leidžiančios žmonėms prisiliesti prie istorijos. Ryškiausi pavyzdžiai: rekonstruotoje rotušėje šią vasarą pristatyta Kauno miesto muziejaus erdvė su 1919–1939 m. periodo interaktyvia ekspozicija, didelį populiarumą pelniusios edukacijos privačiuose „Art Deco“ ir „Amsterdamo mokyklos“ muziejuose.

Malonūs pokyčiai pastebimi ir vis aktyvesniame kauniečių įsitraukime į Paveldotvarkos programą, siekiant atkurti bei sutvarkyti saugomus pastatus. Šiemet iš miesto biudžeto tam skirta beveik 2 mln. eurų.

Virtualūs modernizmo namai

„Antrieji metai nusimato intensyvūs ir darbingi – turėsime daug nuveikti įgyvendinant UNESCO Pasaulio paveldo komiteto rekomendacijas bei prisitaikyti prie numatomų pokyčių paveldosaugos sistemoje.

Jeigu dabartinės tendencijos nesulėtės, atnaujintų istorinių pastatų, gatvių, viešųjų erdvių mieste kasmet vis daugės, o drauge stiprės ir Kauno tarpukario palikimo išskirtinės vertės suvokimas“, – teigė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas ir UNESCO nominacinės paraiškos bendraautorius Saulius Rimas.

Saulius Rimas. Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Pasak jo, bene svarbiausia žinia gyventojams –  nuo šiol daugiau sužinoti apie išskirtinę Kauno architektūrą ir susijusias temas galima naujoje internetinėje svetainėje – modernist.kaunas.lt.

Svetainė nuolat pildoma, netrukus bus įdiegta ir anglų kalba. Siekiama, kad ilgainiui tai taptų pagrindine informacijos sklaidos platforma apie tarpukario Kauną – tiek kaip UNESCO pasaulio paveldo, tiek kaip Europos paveldo ženklo vertybę.

Šiuo metu čia  galima rasti svarbiausias paveldo naujienas, informaciją apie kultūros paveldo tvarkybos darbus, Europos paveldo ženklą bei UNESCO pasaulio paveldo titulą, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus ir kontaktus konsultacijoms.

Turiningi renginiai

Pirmųjų metų sukaktį būnant UNESCO pasaulio paveldo dalimi Kaunas atšventė įtraukiančiu renginių ciklu.

Optimizmo architektūros koncepcijos kūrėjai. Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Surengtas turiningas ekskursijų ciklas: „Kaunas IN“ komanda pasakojo apie kaunietiškąją optimizmo dvasią, pasisvečiuoti kvietė Miko ir Kipro Petrauskų namai, „Unikalus paveldas“ supažindino su Prisikėlimo bazilikos ir Kauko rajono virsmais, istorikas Simonas Jazavita nukėlė laiku į Laikinosios sostinės epochą.

Pristatyta Gintaro Česonio ir Aurimo Švedo videoprojekcija „Keliaujantis modernizmas“, airių režisierės Aideen Barry filmas „Klostės“. Reprezentuoti Kauno tarpukario periodą pasitelkiant naująsias medijas planuojama ir Japonijoje, o modernizmo architektūros įkvėptas A. Barry filmas bus parodytas Airijos nacionalinės televizijos eteryje maždaug 5 mln. žiūrovų auditorijai.

Filmo „Klostės“ peržiūra. Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Šventinę savaitę vainikavo knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“ pristatymas. Viename gražiausių modernizmo pastatų – buvusiuose Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose – Optimizmo architektūros koncepcijos kūrėjai ir leidinio bendraautoriai dr. Marija Drėmaitė, dr. Vaidas Petrulis, dr. Giedrė Jankevičiūtė su kauniečiais aptarė miesto architektūros fenomeną, UNESCO iššūkius bei paveldo išsaugojimą.

Dabar čia veikiančiose Ąžuolyno bibliotekos (K. Donelaičio g. 8) erdvėse atidaryta paroda „Kaunas 1919–1939: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“. Ji veiks iki spalio 20 d., lankymas – nemokamas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Šiuo metu Valensijoje demonstruojama ir fotografo Martyno Plepio paroda „Mano modernizmas“, netrukus keliausianti į Brno miestą Čekijoje.

Kauniečių laukia ir daugiau turiningų veiklų. VšĮ „Gatvės gyvos“ organizuoja 150 ekskursijų apie modernizmo architektūrą pradinių klasių moksleiviams. Lietuvos fotomenininkų sąjunga suplanavusi fotografijų albumą, parodą bei edukacijas apie unikalią miesto architektūrą. „Unikalus paveldas“ kauniečiams organizuoja ekskursijas apie UNESCO vertybes Žaliakalnyje, pasitelkiant virtualios realybės patirtis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIRDAS.

ALGIRDAS. portretas
Tai ne šventė o tragedija tiems statiniams , NES NEGALĖSI REMONTUOTI JŲ

lukka

lukka portretas
Nu ponas (ia ) galėsit piktintis kai matijošaičii pilį rekonstruos į viešbutį Matijošaičio karalystė pavadinimu. O taip tai jeigu žinotumėt keik milijonų kainavo tas UNESCO vardas, kuris stipriia pritemtas , o ir gavom mes jį ne už architektūrą ko tikėjomės-ko ne iš pasigalėjimo davė ir dovanėlių svečiams , tai taip nesidžiaugtumėt.. nors gal kalba net ne aapie milijonus o šimtus milijonų.

Puikus pasiekimas

Puikus pasiekimas portretas
Labai puikus Kauno pasiekimas ir didelis pripažinimas. Kita vertus, nelabai suprantama, kodėl nauji pastatai prie ir priešais prof. Songailos projektuotą Lietuvos banko pastatą Maironio ir Donelaičio g. Kaune yra aukštesni už Lietuvos banko pastatą? Kodėl architekto A.Gordevičiaus projektuoto Banko tarnautojų namo dalis puošnaus rytinio fasado su balkonais ir frontonu užstota naujo balto namo? Banko tarnautojų namo puošnus vidinis kiemas buvo dalinai matomas iš Putvinskio g.,dabar tą kiemo vaizdą pilnai užstoja tas aukštas naujas namas,tarp Banko tarnautojų namo ir jo paliktas tik siauras praėjimas. Kodėl savivaldybė leido taip statyti?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių