Tauri misija

Šimtai įvairaus dydžio odos atraižų, dėžutėse tvarkingai surūšiuotos kniedės ir rėžtukai, kartoninių brėžinių kalnai, eile išrikiuoti siūlų ritinėliai, rankinės siuvimo mašinos ir ne vieną dešimtį metų skaičiuojantys presai – S.Dariaus ir S.Girėno g. 24-uoju numeriu žymėtame name įsikūrusios VšĮ amatų ir menų centro "Nauja sirena" dirbtuvės anaiptol neprimena fabriko, kuriame gimsta masinė produkcija.

Kiekvieną odos gabalėlį, kol šis virsta kapšiuku, nagine ar krepšeliu per petį, tautinio paveldo meistrės sertifikatą turinti I.Serapinienė ir čia dirbantys auksarankiai spaudžia ne tik delnuose, bet ir prie širdies.

"Visi žmonės čia lygūs. Niekas neakcentuoja jų negalios. Tarkim, yra viena moteris, kuriai atlikta klubo keitimo operacija. Į darbą ji eina su ramentais. Yra jaunas vaikinas, kurio negalios nematyti, todėl nenorėčiau plačiau apie tai kalbėti", – dėl tos pačios priežasties I.Serapinienė prašė nefotografuoti ir jo veido – mikliai judančias rankas stebėti iš tolo.

Šiuo metu centre dirba ne vienas negalią turtintis asmuo. Jauniausiam – 25-eri, vyriausia moteris skaičiuoja aštuntą dešimtį.

"Anksčiau dirbau meno gaminių įmonėje "Žilvitis". Odos ceche iš 170 darbuotojų maždaug du trečdaliai buvo neįgalūs. Todėl amatų ir menų centras "Naujoji sirena" – tęstinė įmonė to, kas buvo anksčiau. Niekas nesukurta dirbtinai, nesuvaidinta", – nelengvo pokalbio žodžius rinko žinoma moteris.

Gavo visiškus griuvėsius

Dirbti savarankiškai I.Serapinienė pradėjo tuomet, kai laukėsi antrojo sūnaus. Pradžioje su keliais bankrutavusio "Žilvičio" darbuotojais ji sukosi nedideliame kambaryje. Tačiau, kaip sako "Metų kaunietė 2017" finalininkė, kurti grožį tokioje aplinkoje buvo sunku. 2008 m. rankinių dizainerė su Kauno miesto savivaldybe sudarė patalpų, esančių S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, panaudos sutartį.

"Pažiūrėkite, gavome visiškus griuvėsius", – spalvotas nuotraukas liudininkes, prisegtas prie šūsnies dokumentų, tiesė I.Serapinienė.

Pastato sienų dažai apsilaupę, tinkas daugelyje vietų ištrupėjęs, užkalti langai, grindyse skylės – pastatą, kurį prikelti ėmėsi kūrėja, kiti siūlė tiesiog griauti. Suderinus visus reikalingus leidimus, buvo atliktas kapitalinis remontas. Investuota daugiau nei 95 tūkst. eurų. Didžiąją dalį pinigų skyrė valstybė, nes I.Serapinienė kartu su Kauno teritorine darbo birža įsteigė darbo vietas negalią turintiems žmonėms. Likusią dalį ji dengė iš savos kišenės.

"Štai čia mano kelionės po pasaulį, čia – mersedesas, kurį galėjau nusipirkti. Čia mano laikas, kurio neskyriau vaikams, jų pasakoms, košei, vežiojimui į būrelius ar pasirodymus", – į vėdinimo aparatą, kainavusį 17 tūkst. eurų, perpus tiek atsiėjusius presus ir balintas sienas pirštu iš tolo bedė kūrėja.

Siūlė kitą sutartį

Iki renovacijos pastato rinkos vertė buvo kiek daugiau nei 18 tūkst. eurų. Šiandien, po žinomos kaunietės rankos prisilietimo, objektas įvertintas kone dvigubai didesne suma – 40 tūkst. eurų.

"Investavau, tvarkiau, nes panaudos sutartis patalpas man garantavo iki 2028-ųjų", – dieną, kai viskas pasikeitė iš esmės, prisiminė I.Serapinienė.

Štai čia mano kelionės po pasaulį, čia – mersedesas, kurį galėjau nusipirkti.

2017-ųjų vasarį, iškart po savo gimtadienio, moteris gavo raštą iš Kauno miesto savivaldybės – S.Dariaus ir S.Girėno g. 24 esantį pastatą įtraukus į privatizuojamų objektų sąrašą, moteriai buvo pasiūlyta savo noru nutraukti panaudos sutartį, o vietoje jos pasirašyti naują – nuomos. Moteris tikino jau tada įžvelgusi klastą.

"Sutikau su sąlyga, kad bus pažymėta investuotų lėšų suma. Su juristais parengėme naują sutartį, bet miesto valdžia ją atmetė. Norėjo, kad nutraukčiau panaudos sutartį ir pasirašyčiau tą niekinę, – I.Serapinienė džiaugėsi tąkart neužkibusi ant valdininkų kabliuko, priešingu atveju ją esą būtų ištikęs kaimyninio retro automobilių muziejaus likimas. – Jie pasirašė naują sutartį, o po mėnesio nuomos kaina išaugo, ir viskas."

Nuotraukose matyti, kaip atrodė pastatas prieš patekdamas į dizainerės rankas.

Tyla prieš audrą

Po tylos prieš rinkimus, kaip spėja kūrėja, šių metų gegužės pabaigoje I.Serapinienė ir vėl sulaukė laiško – pranešimo apie valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimą.

"Panaudos sutarties 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas perduodamas neatlygintinai iki 2020 m. spalio 16 d., bet ne ilgesniam laikui, nei reikia valstybės ir savivaldybės funkcijoms atlikti. Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. sprendimu amatų ir menų centrą su gamybinėmis patalpomis administraciniame pastate nusprendė įtraukti į Viešajame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir parduoti jį viešojo aukciono būdu, – laišką, po kurio neseniai ji papuolė į ligoninę, I.Serapinienė šįsyk skaitė kiek ramiau. – Informuojame, kad valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis bus nutraukta po vieno mėnesio ir žemės sklypas bus perduotas VĮ Turto bankui. Ką tai reiškia? Reiškia, kad turiu užversti dokumentus ir išeiti."

Miesto valdžia, anot kaunietės, užsimerkė prieš visus ir viską – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą apie įmonės veiklą, bendradarbiavimo sutartį su Valakupių reabilitacijos centru. Nė motais jiems ir 2016-ųjų rugpjūtį tarp Lietuvos darbo biržos ir įstaigos pasirašyta sutartis. Joje pažymėta, kad, steigdama darbo vietas negalią turintiems žmonėms, įmonė jas įsipareigoja išlaikyti ne trumpiau nei 36 mėn. Tai reiškia, kad įsipareigojimai galioja ir Lietuvos užimtumo tarnybai.

Jaučiasi kaip kine

"Nėra žmogaus – nėra problemos. Savivaldybei ši vieta tik pastatas. Be sukurtų darbo vietų, be neįgaliųjų, be investuotų lėšų, be dešimties metų įdirbio ir dvidešimt metų galiojančios panaudos sutarties. Čia tik turtas. Jų turtas", – moters šypsena slėpė pridergtą sielą.

Taip pat esą jaučiasi ir čia dirbantys žmonės, kurių likimas pakibo ant plauko.

"Skaudu, kad nusitaikyta į silpniausius. Žmonės patikėjo, kad turi darbą, turi ateitį, – I.Serapinienė prisiminė netolimą praeitį, kai su savo idėjomis ji daug kam kėlė juoką, o dabar savo darbais ji garsina Kauną. – Boba su vaikais – taip daug kas apie mane galvojo. Dabar "Sireną" žino visas pasaulis iki Japonijos. Kaip kažkada pasakė, esu produktyviausia kūrėja. Ne veltui mane kopijuoja kiti."

Taip S.Dariaus ir S.Girėno g. 24 pastatas atrodo šiandien.

Paklausta, ar tiki savo pergale, I.Serapinienė linktelėjo galvą. Priešingu atveju ji žada teisybės ieškoti aukštesnėse instancijose Europoje.

"Jums įdomu, kaip jaučiuosi visą tą laiką? Matėte filmą "Tarp pilkų debesų"? Kai prie stalo sėdinčią šeimą pakėlė barbenimas į duris. Taip jaučiuosi ir aš – duoda valandą susirinkti daiktus, tada įsodina į sunkvežimį ir išveža kažkur, kad prisipažinčiau kalta", – moteris vylėsi, kad jos istorijos baigtis nebus paremta tragedijos scenarijumi.

Komentaras

Donatas Valiukas

Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas

Pirmiausia norime pažymėti, kad savivaldybė, valdydama nekilnojamąjį turtą, vadovaujasi tiek LR teisės aktais, tiek įvairiomis Valstybės kontrolės rekomendacijomis. Miesto žinioje esantys pastatai, kaip ir bet kuris kitas turtas, priklauso visiems kauniečiams, todėl savivaldybės administracija jaučia atsakomybę jį valdyti racionaliai, skaidriai ir efektyviai. Jis turi būti naudojamas tik savivaldybės funkcijoms atlikti, gali būti išnuomotas, o už nuomą gautos lėšos panaudotos miesto viešosioms funkcijoms finansuoti. Kitu atveju turtas parduodamas viešojo aukciono būdu. 2015 m. pasikeitęs reglamentavimas numato, kad ilgalaikis materialusis turtas nurodytiems subjektams, taip pat ir socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims, gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui. Be to, panaudos gavėjas savo ruožtu įsipareigoja skirti savo lėšas nekilnojamojo turto priežiūrai bei remontui. Kartu visada galiojo įstatyminė nuostata, kad už panaudai perduoto turto pagerinimą neatlyginama. Tokia nuostata įrašyta ir su VšĮ Amatų ir menų centru "Nauja sirena" sudarytoje panaudos sutartyje. Būtent nuomos galimybė dar 2017 m. liepą ir buvo pateikta įstaigos vadovybei pirmiausia. Suprantant ir vertinant jos vykdomą socialinę misiją, preliminari nuomos kaina buvo pasiūlyta itin lengvatinėmis sąlygomis ir siekė vos 150 eurų už visą pastatą. Tačiau toks siūlytas įkainis įstaigos netenkino. Viešai prieinamais duomenimis, VšĮ Amatų ir menų centras "Nauja sirena" užsiima ta pačia veikla ir yra vadovaujama tos pačios vadovės, kaip ir UAB "Sirena VS", kuri gamina aukštos kokybės odos gaminius, valdo elektroninę parduotuvę www. sirena.lt, patalpas Kauno miesto centre ir Vilniaus senamiestyje, kur įsikūrusios prekybos galerijos-salonai. Todėl, mūsų nuomone, esant šioms aplinkybėms, siūlytas nuomos įkainis buvo adekvatus ir teisingas įmonei, kuri naudojasi savivaldybės patalpomis pakankamai lengvatinėmis sąlygomis, nors vysto komercinę veiklą. Panaudos sutartyje taip pat konkrečiai išdėstytos sąlygos, susijusios su turto privatizavimu. Sutartis galioja iki nustatyto termino, bet ne ilgiau kaip iki šio turto privatizavimo. Panaudos gavėją savivaldybė apie tai privalo informuoti raštu ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Šiuo atveju nuo informavimo dienos praėję jau beveik dveji metai. Taigi nuo 2008-ųjų savivaldybės turtu neatlygintinai besinaudojanti VšĮ Amatų ir menų centras "Nauja sirena" visada žinojo apie galimą turto pardavimą ir galėjo iš anksto planuoti savo veiklą. Be jokios abejonės, ta pati VšĮ Amatų ir menų centras "Nauja sirena" galės būti visavertė dalyvė, įsigyjant šį nekilnojamojo turto objektą viešame aukcione. Juolab kad patalpos dabar kaip tik pritaikytos būtent šios organizacijos veiklai. Kol kas turtas dar nėra įvertintas ir iki šiol nebuvo parduodamas. Į privatizuojamų objektų sąrašą jis įtrauktas 2017 m. Atsižvelgiant į esamą situaciją ir reikiamas atlikti procedūras, savivaldybė atsakingai užtikrins, kad įstaigos sutartis su Lietuvos darbo birža būtų įgyvendinta, tad iki to laiko turtas nebus parduodamas. Kartu nėra pagrindo abejoti, kad jau gerokai daugiau kaip dešimtmetį sėkmingai veikianti ir iki šiol neatlygintinai miesto turtu besinaudojusi viešoji įstaiga išvien su uždarąja akcine bendrove sugebės užtikrinti savo darbuotojų gerovę, o galimi pokyčiai ateityje nesukels jiems didesnių nepatogumų.