Sustabdė pinigų pervedimą

S.Kozlov „Kauno dienai“ pasakojo, kad jis kolegei pervedė 12 eurų, pinigai klaidžiojo, bet galiausiai adresatą pasiekė. Tačiau kai kolegė norėjo pervesti pinigus atgal, mokėjimas buvo sustabdytas, o tiek S.Kozlov, tiek jo kolegė tapo tariamais tarpusavyje bendradarbiaujančiais teroristais.

„Luminor“ bankas aiškino, kad S.Kozlov patenka į sankcionuojamų asmenų sąrašą, todėl pinigai esą negali būti pervesti nurodytam gavėjui.

„Informuojame, kad Sergej Kozlov atliekamas 12 eurų mokėjimo pervedimas gavėjui V.K. yra atmestas ir vykdomas nebus, kadangi nebuvo pateikti atsakymai į mūsų užduodamus klausimus. Bankas atmeta ir nevykdo mokėjimų, neteikia finansinių paslaugų ar kitų sandorių, jei kyla pagrįstų abejonių, kad bus pažeidžiami sankcijas taikančių organų režimai“, – tokią žinutę gavo kaunietis, kai jam buvo užkirstas kelias naudotis banko paslaugomis.

Rusų kalbos mokytojas stebėjosi, kad „Luminor“ jį vis dar laiko teroristu ir nesutvarko savų sistemų, todėl kai kurie mokėjimai yra atmetami. Mat prieš kelis mėnesius S.Kozlov istorija buvo plačiai nuskambėjusi, kai jo pinigų pervedimai per elektroninį banką buvo sustabdyti, mokytojui nepervesta alga, nes paaiškėjo, kad jo bendrapavardis yra įtrauktas į sankcionuojamų asmenų sąrašus.

Kaunietis pyksta, nes ir vėl turi įrodinėti bankams, kad jis – Lietuvos pilietis, o ne apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ premjeras, kuriam taikomos sankcijos.

Negana to, kauniečio kolegė taip pat buvo įsukta į „Luminor“ biurokratijos verpetą, nes bankas užblokavo ir jos sąskaitą, neleidžia pervesti pinigų, motyvuodamas, kad ji bendradarbiauja su sankcionuotais asmenimis.

Kartojasi: nors S.Kozlov buvo įrodęs savo tapatybę, „Luminor“ bankas vis tiek taiko sankcijas dėl sutampančio vardo ir pavardės. (Vyčio Šulinsko nuotr.)

„Norėdamas visapusiškai užtikrinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir nedalyvauti veiksmuose, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai išvengti tarptautinių sankcijų, bankas neteikia banko produktų ir paslaugų klientams, kurių partneriai yra sankcionuoti subjektai ir kuriems yra taikomas tikslinis turto įšaldymas“, – dėl ko blokuojama S.Kozlov kolegės banko sąskaita, nurodė „Luminor“.

Kaunietis vėl turi įrodinėti bankams, kad jis – Lietuvos pilietis, o ne apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ premjeras.

Bėdos tik su vienu banku

S.Kozlov pasakojo, kad kelis mėnesius iš tiesų buvo ramu, galėjo atsiskaityti kortele, vykdyti mokėjimus per banką, tačiau problemų kilo būtent su „Luminor“ banku, kur jo asmeninė informacija tikriausiai pasiklydo.

Kaunietis naudojasi „Swedbank“ banko paslaugomis, o dvi mokyklos jam algą perveda būtent iš „Luminor“, todėl, pasak S.Kozlov, abu bankai tikrai turi jo asmens duomenis ir gali patikrinti, ar sankcijos taikomos jam, ar kitam Sergej Kozlov.

„Su kitais bankais problemų nėra, vasarą ramiai keliavau po Europą, tik naudojantis banku „Luminor“ vis kas nors išlenda. Jie kažkokią keistą savo tvarką turi. Pirmą kartą, kai buvo blokuoti mano mokėjimai, kalbėjau su „Luminor“ banko atstovais, atrodė, kad viską išsprendė, o dabar vėl istorija kartojasi.

Supratau, kad dabar jie vėl iki galo kažko nepažiūrėjo ir blokuoja automatiškai visus pinigų pervedimus, susijusius su mano vardu. Tačiau juk per jų banką dvi mokyklos man algą perveda, jie tikrai turi mano asmens kodą ir neturėtų kilti klausimų dėl mano tapatybės. Dėl algos klausimų nebūna, bet dėl 12 eurų vėl reikia įrodinėti, kas esu“, – „Luminor“ banko pozicija piktinosi S.Kozlov.

Sankcijų įkaitas

„Kauno diena“ primena, kad pirmą kartą S.Kozlov istorija buvo aprašyta liepos viduryje. Tuomet dėl sutapusio vardo ir pavardės su asmeniu, kuriam taikomos sankcijos, kaunietis mokytojas tapo sankcijų Rusijai įkaitu. Į jo situaciją bankai pažiūrėjo labai biurokratiškai – jei sutampa vardas ir pavardė, pinigų pervedimai blokuojami.

Visos bėdos tąkart prasidėjo nuo to, kai kaunietis kone mėnesį iš švietimo įstaigų negavo atlyginimo. S.Kozlov pasakojo, kad kreipėsi į mokyklų vadovus, buhalterius ir šie jam parodė, kad pinigai į jo sąskaitą pervesti laiku, tačiau jie kauniečio taip ir nepasiekė, nes juos sulaikė kitas bankas.

Vyras „Kauno dienai“ pasakojo, kad naudojasi „Swedbank“ paslaugomis, tad, kai pinigai buvo pervedami šio banko viduje, viskas buvo gerai. Tačiau mokyklos jam algą perveda iš banko „Luminor“. Būtent jis ir sulaikė kauniečio pinigus.

„Banke „Luminor“ man niekas nieko negalėjo pasakyti, liepė kreiptis į „Swedbank“, nes ten turiu sąskaitą. Įvairiais telefonais skambinau, vis dėlto „Luminor“, matyt, pasigilino, ir algą gavau“, – pasakojo Kaune dirbantis mokytojas.

Pozicija: „Luminor“ aiškina, esą mokėjimai sustabdyti dėl pagrįstų abejonių, kad bus pažeidžiamos sankcijos. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Domėdamasis, dėl kokių priežasčių bankai pristabdė jo pinigų pervedimą, S.Kozlov sužinojo, kad jo bendrapavardis yra įtrauktas į Rusijos sankcionuojamų asmenų sąrašą. Paaiškėjo, kad asmuo tokiu pat vardu ir pavarde yra apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ premjeras. Būtent šiam asmeniui ir pritaikytos ES sankcijos. Vadinasi, jis negali ES vykdyti jokių bankų pervedimų, keliauti ir pan. Kadangi vardas ir pavardė sutapo su kauniečio, bankai automatiškai sustabdė pinigų pervedimus į S.Kozlov sąskaitą, manydami, kad pinigai keliauja būtent į sankcionuojamo asmens sąskaitą.

Kaunietis pasakojo, kad laiku nepervesta alga – tik dalis kilusių problemų. Pasak S.Kozlov, bankai labai primityviai jam pritaikė sankcijas, nes sutapo vardas ir pavardė, tačiau per daug nesigilino, kad Kaune gyvenantis S.Kozlov yra ne tas pats, kuris kolaboruoja su separatistais ir siejamas su Ukrainoje vykstančiu karu.

Išsiaiškinus su „Luminor“ banku, staigmenų pateikė SEB bankas. Kaunietis apsilankė šunų kirpykloje, už savo dogo kirpimo paslaugas sumokėjo banko pervedimu. Šį kartą pinigų srautas buvo sustabdytas iš jo sąskaitos, o kirpėja gavo iš banko grasinamą laišką ir turėjo pasiaiškinti, ar pinigus gauna ne iš teroristo.

„Prašom pateikti papildomos informacijos dėl jūsų šiuo metu gaunamo mokėjimo (40 eurų) iš Sergej Kozlov. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „Kailis Dogo“. Lėšų siuntėjo vardas ir pavardė sutampa su asmens, įtraukto į tarptautinius sankcijų sąrašus. Prašom pateikti visą lėšų siuntėjo vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, pilietybę, rezidavimo šalį ir, esant galimybei, pateikti tai patvirtinančio asmens tapatybės dokumento kopiją“, – tokį laišką iš banko gavo šuns kirpėja.

Kaunietis tąkart netvėrė pykčiu – iš kur paslaugos teikėjas gali turėti jo asmens dokumentą ir kodėl jis turi dar kažkam jį siųsti?! Taip dėl sankcijų į biurokratiją įtraukiamas ne tik Kaune gyvenantis, čia dirbantis S.Kozlov, bet ir kiti asmenys, kurie jam teikia paslaugas. Vyras neslėpė, kad toks nesusipratimas kelia daug iššūkių ir kainuoja daug nervų, mat negali daryti to, ką darydavo įprastai, ir visiems turi įrodinėti, kad su Rusijos sankcionuojamais asmenimis nieko bendro neturi.

Banko aiškinimas

Dienraštis domėjosi, kodėl „Luminor“ bankas vėl blokuoja S.Kozlov pinigų pervedimus, jei prieš kelis mėnesius kaunietis jau buvo įrodęs savo tapatybę. Galbūt nešti savo asmens dokumentą į banką Kaune dirbančiam mokytojui teks reguliariai?

„Luminor“ banko Klientų rizikos valdymo skyriaus Lietuvoje vadovė Indrė Andrašiūnaitė tikino suprantanti asmens susirūpinimą, tačiau tikino, kad bankas griežtai laikosi pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos teisės aktų, ES įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir kitų teisės aktų, kurie esą įpareigoja banką vykdyti kliento pažinimo procedūras ir operacijų stebėseną.

„Kaip ir kiekvienas bankas, esame atsakingi už šiuos procesus ir privalome juos įgyvendinti. Finansinės sankcijos, tapusios itin aktualios Rusijos karo Ukrainoje kontekste, yra teisėtos tarptautinės politikos priemonės – tai nekarinio poveikio priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tarptautinę taiką, saugumą, pagarbą žmogaus teisėms. Šios sankcijos taikomos ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims, apribojant jų prieigą prie lėšų ir kito turto.

Todėl, prieš atlikdamas piniginę operaciją, bankas turi įsitikinti, kad lėšų siuntėjui arba gavėjui netaikomos sankcijos. Šiuo tikslu kartais prireikia kreiptis ir į klientą, prašant pateikti papildomos informacijos apie lėšų siuntėją ar gavėją“, – bendrą tvarką dėl sankcijų įgyvendinimo vardijo I.Andrašiūnaitė.

Klientų rizikos valdymo skyriaus Lietuvoje vadovė aiškino, kad, siekiant išvengti panašių situacijų ir užtikrinti, kad mokėjimų vykdymas būtų sklandus, rekomenduojama vykdant mokėjimo nurodymus pateikti kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją, taip pat būti pasirengus, banko prašymu, nurodyti papildomus duomenis.

„Pastebėjęs atitikimų su sankcionuoto asmens asmenvardžiu, bankas imasi priemonių atitikimui įvertinti. Šiuo tikslu gali būti prašoma kliento pateikti papildomos informacijos. Nepateikus prašomos informacijos, bankas, laikydamasis įstatymo, imasi riziką mažinančių veiksmų. Siekdami sklandaus bendradarbiavimo, klientus visuomet skatiname susisiekti tiesiai su banku oficialiais kanalais“, – pridūrė „Luminor“ atstovė.

Lietuvos banko asociacijos atstovai apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau patarė kreiptis tiesiogiai į konkretų banką ir per jį spręsti šią problemą.

„Vykdyti kliento pažinimo procedūras ir operacijų stebėseną bankus įpareigoja pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos bei kiti teisės aktai ir ES įgyvendinamos tarptautinės sankcijos. Kiekvienas bankas yra individualiai atsakingas už šiuos procesus, tad ir konkrečius stebėsenos kriterijus, praktikas finansų ir kredito įstaigos nustato individualiai“, – abstraktų komentarą, kodėl tas pats asmuo vis įtraukiamas į sankcionuojamų asmenų sąrašus, atsiuntė asociacijos atstovai.

Bankas atsisakė kliento

„Kauno diena“ yra aprašiusi ir dar vieną istoriją, kai „Luminor“ banko klientas patyrė nemalonumų vien dėl to, kad jo vardas ir pavardė sutapo su teisiamu ir reputaciją praradusiu asmeniu.

Garsus Lietuvos advokatas prieš keletą metų dėl tuo metu jam iki galo nepaaiškinto banko sprendimo turėjo pasijusti kone nusikaltėliu ar teroristu, kuriuo bankas siekė kuo greičiau atsikratyti. Nuoskauda būtų užsimiršusi, jei ne noras susigrąžinti vis dar banke buvusius pinigus. Tačiau banko nustatyta bendravimo su klientais tvarka arba, tiksliau, jos nebuvimas privertė prisiminti ir praeities nemalonumus.

Advokatas Tomas Meidus gal prieš dešimt metų pardavė nekilnojamąjį turtą. Tuo metu „Luminor“ bankas dar vadinosi „Nordea“. Advokatas atsidarė sąskaitą ir tapo šio banko klientu. Galiausiai atidarė ir dar vieną sąskaitą advokatų profesinei bendrijai jau kaip juridinis asmuo.

„Prieš kokius dvejus trejus metus gaunu laišką iš banko, kuriame aiškinama apie pinigų plovimą, terorizmo riziką, – banko žinią apie tai, kad yra nepageidaujamas klientas, prisiminė advokatas. – Matau, kad tai susiję su manimi asmeniškai ir profesine advokatų bendrija. Buvo labai netikėta. Ėmiau aiškinti, rašyti bankui laiškus“, – dėstė T.Meidus.

Tačiau paaiškinimų advokatas taip ir nesulaukė. Jam buvo nurodyta, kad tai banko vidinė tvarka, direktyvos, kuriomis remdamasis bankas atsisako tokio kliento. Kai nesi teroristas, neužsiimi pinigų plovimu, regis, neturėtų būti sunku paaiškinti bankui galbūt įsivėlusią klaidą.

Įdomiausia, kaip bankas nustatė, kad advokatas gali būti susijęs su nepageidaujamomis, draudžiamomis, nusikalstamomis veikomis. „Žodžiu, niekas neaišku. Dar rašiau, bandžiau skambinti, bet niekas su manimi nekalbėjo“, – tęsė T.Meidus. Advokatui nieko kito neliko, kaip išeiti iš „Luminor“ banko. Kitame banke T.Meidus atsidarė savo asmeninę ir advokatų bendrijos sąskaitas.

Tačiau klausimas, kodėl bankas ėmėsi tokių griežtų sankcijų prieš advokatą, taip ir liko neatsakytas. Praėjus dviem mėnesiams po drastiško „Luminor“ banko sprendimo, T.Meidus sulaukė skambučio iš banko. Skambinusiojo išsakyto teksto turinys, anot advokato, leido suprasti, kad gal čia su tuo išgujimu iš banko ir buvo pasikarščiuota, suprask, įvyko nesusipratimas.

Tomas Meidus (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Tik per asmeninę pažintį advokatui pavyko sužinoti tikslesnę priežastį, dėl kurios jis pateko į ganėtinai absurdišką situaciją. Pasirodo, advokato bendravardis – Tomas Meidus yra ne kartą teistas asmuo.

Advokatų kasdienybė prieš teismo posėdžius susirasti salę, kurioje vyks jų ginamojo bylos nagrinėjimas. Atvykę į teismo rūmus advokatai stabteli prie posėdžių tvarkaraščių ir susiranda salės numerį. T.Meidus pasakojo, kad taip ieškant salės akis užkliuvusi už teisiamojo Tomo Meidaus pavardės. Aišku, advokatui nė nešovė į galvą mintis, kad toks vardo ir pavardės sutapimas ateityje jam atsirūgs bendraujant su banku ir bus biurokratiškai pažiūrėta tik į šiuos asmens duomenis ir vienas asmuo palaikomas kitu.