Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną

Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“.

Įkvepianti pažintis

Netikėta, o gal ir ne, kad gamtininkas S. Paltanavičius savo parodą „100 knygų kišenėje“ atidarė būtent Kaune. Šiame mieste yra Vaikų literatūros muziejus, o juk aistringiausi S. Paltanavičiaus knygų graužikai yra būtent vaikai! Rašytoja, „Terra Publica“ direktorė ir šimtosios S. Paltanavičiaus knygos „Su gamta kišenėje“ leidėja Danguolė Kandrotienė išvardijo dar mažiausiai kelias priežastis, kodėl parodai pasirinktas būtent šis miestas.

„Man dažnai užduoda klausimą, kodėl Kaune? Tada aš atsakau kitu klausimu: o kodėl ne? Juk be Vaikų literatūros muziejaus čia yra Zoologijos sodas, Botanikos sodas, čia yra ir T. Ivanausko zoologijos muziejus“, – parodos atidarymo dieną kalbėjo D. Kandrotienė.

Unikalu: ekspozicijoje – visos gamtininko knygos vienoje vietoje. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jos mintį pratęsė T. Ivanausko zoologijos muziejaus vadovas Ramūnas Grigonis, prieš tai padėkojęs gamtininkui S. Paltanavičiui, kad, turėdamas galimybę pasirinkti bet kurią ekspozicinę erdvę, savo nuotraukas, knygas ir asmeninius daiktus apgyvendino būtent čia. Tam esą taip pat buvo svari priežastis.

„Selemono ir muziejaus draugystė prasidėjo labai seniai. Turiu pastebėti, kad iš visų čia esančių, Selemonas, ko gero, yra vienintelis, susirašinėjęs su T. Ivanausku“, – R. Grigonis priminė esamo ir būsimo gamtininkų pažintį.

Didžiausias autoritetas vaikystėje Selemonui buvo tėtis ir profesorius T. lvanauskas. Berniuką jis žavėjo žiniomis ir gebėjimu jomis dalytis, savo darbštumu ir pavyzdžiu. Sykį, būdamas trylikos ar keturiolikos, Selemonas nusprendė gamtininkui parašyti laišką. Jame papasakojo apie savo rastus paukščius ir jų lizdus, apie juodąją meletą. Nežinodamas profesoriaus adreso, laišką berniukas išsiuntė į Kauno rajone esančią Obelynę. Po kurio laiko, jaunąjį gamtininką pasiekė siuntinys, kuriame slėpėsi dvi knygos su autografais ir laiškas su šilčiausiais linkėjimais. S. Paltanavičių giliai sujaudino ši dovana ir ypač jos išsiuntimas – eidamas 88 metus profesorius pats nuėjo į Kauno centrinį paštą, pats ant paruošto siuntinėlio užrašė adresą ir išsiuntė vaikui, kurio nepažinojo, kuris galbūt visai netaps gamtininku.

Turiu pastebėti, kad iš visų čia esančių, Selemonas, ko gero, yra vienintelis, susirašinėjęs su T. Ivanausku.

Knygas rašo prie vairo

S. Paltanavičius tapo ne tik gamtininku, bet ir fotografu, radijo, televizijos laidų vedėjų, rašytoju. Pastarąjį jo amplua iliustruoja ekspozicija pirmame muziejaus aukšte, kur už stiklų išrikiuotos visos autoriaus knygos.

„Savęs tikrai nespaudžiau, – kalbėdamas apie šį skaičių, S. Paltanavičius, pastebėjo, kad pasiekti tikslą nebuvo sunku. – Reikėjo parašyti pirmąją, tada šimtąją knygas, o  paskui tarpą užpildyti likusiomis.“

S. Paltanavičius savo knygose rašo apie gamtą, kurią pažįsta geriau nei bet kas kitas. Tarkime, gamtininkas žino ne tik visas 20 sliekų rūšių, kurios gyvena Lietuvoje, bet ir yra matęs madingą žieduotųjų kirmėlių bestuburį gyvūną lekiantį su riedlente. Jis gerai sutaria su voverėmis ir pažįsta artimiausius jų kaimynus. Jis gali papasakoti apie skruzdes, kurios slaptais tuneliais patenka į svetimus skruzdėlynus ir vagia ten esančias gėrybes. Galų gale, jis gali pasakyti, ką sapnuoja ežiukai. Beje, pastarojo miško gyventojo istorija, virtusi knyga „Maži ežiuko sapnai“, 2017 m. knygos rinkimuose buvo pripažinta geriausiu leidiniu vaikams.

Misija: atrinkti nuotraukas, kurių per 50 metų prikaupė maždaug ketvirtį milijono, nebuvo lengva. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Toks pats titulas 2006-aisiais atiteko dar vienai S. Paltanavičiaus knygai „Velniukas ir vieversiukas“.

„Vaikai dažnai klausia, o išgirdę atsakymą nustemba, kad visos mano knygos parašytos ranka. Dar keisčiau jiems atrodo mano patikinimas, kad mėgstu rašyti vairuodamas automobilį. „Taip juk negalima, – galvas purto jie. – Taip pavojinga!“ „Žinoma, kad taip rašyti negalima. Tačiau viską galima papasakoti diktofonui“, – taip, anot gamtininko, vienos kelionės į Klaipėdą ir atgal metu gimė „Velniukas ir vieversiukas“.

Šimtasis kūdikis

Paklaustas, kuri knyga jam pačiam mieliausia, gamtininkas, rankose laikydamas šimtąjį savo darbą, žengė arčiau vitrininio stiklo pirmame aukšte ir pirštu bakstelėjo į nedidukę žalią knygelę „Žalio miško istorijos“. Ją parašė būdamas septintoje klasėje. Pirmoji knyga, anot autoriaus, pati brangiausia.

„Septintoje klasėje aš pradėjau rimtai dirbti su paukščiais, gavau prof. T. Ivanausko laišką ir palinkėjimus. Tada pirmą kartą sėkmingai pasirodžiau respublikinėje jaunųjų biologų olimpiadoje“, – gamtininko prisiminimus lydėjo juokingas nutikimas, susijęs su knygos viršeliu.

Nauda: žiūronai seni, bet prireikus gali pasitarnauti. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Akylesni parodos lankytojai turėjo pastebėti, kad autoriaus vardas ant šios ir dar dviejų pirmųjų knygų parašytas su klaida – ne Selemonas, o Saliamonas. Šimtoji gamtininko knyga – be klaidų ant viršelio, su jo paties portretų, kurį nupiešė iliustratorė Reda Tomingas. „Su gamta kišenėje“ puslapiuose autorius aprašo tyrinėjimus ir asmenines istorijas. Prisimindamas laikus, kai septintoje klasėje parašė pirmą savo knygą, S. Paltanavičius pasakoja apie pavojingą apsilankymą lapės oloje, širšių medaus kopinėjimą, smardžią pažintį su vabalu duobkasiu. Šalia vaikystės, paauglystės prisiminimų – suaugusio žmogaus, patyrusio gamtininko ir jau žinomo autoriaus pastabos pačiam sau, patarimai būsimiems gamtos tyrinėtojams-knygos skaitytojams. „Debesų ganyklos“ išleistą knygą gali įsigyti visi T. Ivanausko zoologijos muziejaus lankytojai. Ji parduodama bilietų kasoje.

Prabilo daiktai

T. Ivanausko zoologijos muziejaus lankytojai turės galimybę ne tik suskaičiuoti visas S. Paltanavičiaus knygas, bet ir susipažinti su dar viena gamtininko aistra – fotografija.

Fotoaparato gamtininkas iš rankų nepaleidžia jau bemaž 50 metų. Per tą laiką gimė ketvirtis milijono nuotraukų. Kasmet bent 1 tūkst. jų patenka į knygas, periodikas, socialinius tinklus. 20 S. Paltanavičiaus darbų pakibo ir ant muziejaus sienų, kurios prabilo pievos šeimininko griciuko, besituokiančių žalčių ar miško sodintojo kėkšto istorijomis. Dar daugiau jų išgirsite palypėję laiptais aukštyn, kur eksponuojami asmeniniai S. Paltanavičiaus daiktai. Tarkime, dryžuoti marškinėliai pasakoja apie televizijos projektą „Nacionalinė ekspedicija“, gamtininko patirtis keliaujant po Lietuvą ir kaimynines šalis, susipažįstant su jų susipinančiomis istorijomis, atrandant dar negirdėtus faktus, skirtingų šalių kultūras, geografiją ir gamtą. Ekspozicijoje lankytojai išvys pirmuosius S. Paltanavičiaus žiūronus, kurie prireikus galėtų būti panaudoti prasmingiems stebėjimams. Netoliese įsitaisė ir senukas fotoaparatas. Dabar gamtininkas naudoja kitą, kur kas galingesnį.

Procesas: po „Nacionalinės ekspedicijos“, kurią mena marškinėliai, buvo išleistos bent kelios įspūdžių kupinos knygos. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Tiesa, pati kamera nefotografuoja. Tam reikia žinių, sėkmės. Kai tai būna su tavimi, rezultatai pradžiugina“, – šypsojosi S. Paltanavičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

D.

D. portretas
Dėkui, kad esate su mumis, Selemonai,savo pasakojimais,nuotraukomis ir knygomis ! Jūs TIKRAI turite Dievo dovaną paprastai, aiškiai, bet šiltai, įdomiai ir vaizdingai pasakoti apie gamtą. Ir laukiame naujų ( ! ) Jūsų knygų!

Smalsutis

Smalsutis portretas
Matyt tas placiasnukis anciasnapis yra pavydus tipas !

pirmajam

pirmajam portretas
Gerb. rašytojas yra parašęs nemažai pasakų, o pasakose aprašomi dalykai nebūtinai sutampa su tikrove.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių