Už savo tautos laisvę sumokėjome milžinišką kainą. Mūsų artimųjų gyvybėmis, kančiomis, ašaromis, sulaužytais likimais. Nors šiandien minime kruvinus Sausio 13-osios įvykius ir garsiai tariame kiekvieno žuvusiojo vardą, kartu prisimename ir visus mūsų tautiečius, kurie paaukojo gyvybę ant laisvės aukuro nuo pat pirmosios Sovietų Sąjungos teroro dienos 1939 m.
Šiandien laisvės aukuras ir vėl liepsnoja. Dega tokia stipria liepsna, kad jos kaitrą jaučiame kiekvienas. Nors dega Ukraina, bet mūsų žaizdos tokios šviežios, kad skauda lyg stovėtume šalia.
Pateisinimo, logikos, paaiškinimo... nėra. Todėl atsisuki į Dievą ir klausi, kodėl? Už ką? Ar toks dieviškasis planas?
Neseniai teko būti Mišiose, kur buvo kalbama apie išganymą. Žmogaus, tautos, žmonijos. Įsiminė žodžiai, kad išganymo kelias – tai meilės kelias. Dievas sukūrė žmogų iš meilės ir dėl meilės. Kaip ir tautą. Ir nurodė, kokiu keliu eiti, suteikė mums savo išmintį, kaip pasiekti tikrą laisvę.
Tai kelias, kupinas išbandymų ir pasirinkimų. Skaudžių išbandymų, sunkių pasirinkimų, kančios. Tačiau tie, kurie neišklysta iš kelio, atranda gyvenimą, o tie, kurie jį pameta, patenka į mirtį. Mums suteiktas pasirinkimas, ir jis labai aiškus: šviesa arba tamsa.
Mes pasirinkome. Ukrainiečiai pasirinko. Mūsų tautų išganymo kelias sunkus, degėme ir degame. Tačiau ar pasirinks tie, kurie šiandien gyvena teritorijoje, vadinama Rusija? Sąmoningai nesakau „rusai“, nes tautų ir tautelių ten ne viena.
Ar pasirinks ir ką pasirinks Europa? Nes vidurio kelio čia nėra. Kokią auką teks sudėti ant laisvės aukuro?
Mes žinome, kur nuveda neryžtingumas. Aukos kaina išauga. Aukų skaičius didėja. Istorija, nesena istorija, to įrodymas.
Vokietijos ambicijos ir Pirmasis pasaulinis karas – apie 16 mln. gyvybių. Nesivelsiu į istorinių faktų vardijimą, tačiau visi žinome, kur nuvedė neišmoktos pamokos, neteisingi pasirinkimai, nesuvokta ir nepripažinta kaltė, kompromisai... Antrasis pasaulinis karas. Didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, pareikalavęs 50–70 mln. žmonių gyvybių.
Ar Europa išmoko pamokas? Ar blogio šaknis buvo išrauta? Ar, paaukoję tokią milžinišką auką, mes stojome į tiesos, išganymo kelią, ar suvokėme savo kaltę? Ar pasirinkome gyvenimą. Atrodė, kad taip... Iš dalies. Ypač pralaimėjusios tautos. Jos išliko.
Tačiau gimė monstras. Nes buvo daromi kompromisai, nesąžiningi susitarimai, užmerkiamos akys prieš neteisybę. Buvo aukojamos tautos, kurių aukoti teisės niekas nesuteikė. Mes tai žinome. Mes gyvenome sovietų okupacijoje.
Mūsų tauta degė ant laisvės aukuro. Nesudegė. Mes esame laisvi. Ir ačiū Dievui.
Dabar ukrainiečiai aukoja savo laisvės aukas. Kiek jų sudegs? Ar to užteks? Ar tai Ukrainos tautos išganymo kelias, ar Rusijos? O gal Europos?
Rusija turi žlugti. Nelaimėti karo neužtenka. Dabartinė Rusija turi žlugti, kaip žlugo Sovietų Sąjunga.
Mums reikia pagaliau įsisąmoninti tai, ko mus taip skausmingai bandė išmokyti net du pasauliniai karai. Kelias yra tik vienas. Pasirinkimas yra tik vienas. Ir kompromisams vietos čia nėra.
Tik tada, kai šalis agresorė nuleis galvą, supras, suvoks ir pripažins kaltę, atvers širdis. Tik tada, kai šalia esančios tautos liks tiesos ir šviesos kelyje, bekompromisiame kelyje. Tik tada mes, visi mes, išliksime.
Rusija turi žlugti. Nelaimėti karo neužtenka. Dabartinė Rusija turi žlugti, kaip žlugo Sovietų Sąjunga. Kaip žlugo nacistinė Vokietija. Ir mes visi esame už tai atsakingi. Visa Europa, kiekviena Europos šalis, tauta, kiekvienas žmogus.
„Rusų“ tauta turi suvokti savo kaltę ir sąmoningai nulenkti galvą, atgailauti. Toks išganymo kelias, toks „rusų“ tautos išlikimo kelias. Kitu atveju, anksčiau ar vėliau, laukia išnykimas. Kitaip nebūna. Tik aukų skaičius didėja.
Aš nenoriu karo. Tačiau karas, kurio taip bijome, Europoje bus. Bus tada, jeigu iš baimės darysime neteisingus pasirinkimus, kompromisus, gėdingus užkulisinius susitarimus. Jeigu bijodami paaukosime Ukrainą. Jeigu leisime Rusijai eiti tuo keliu, kuriuo ji eina.
Prašau, nebekartokime savo klaidų. Jos per brangiai kainuoja! Suvokime, kad Ukrainos pergalė – mūsų visų pergalė ir galimybė „rusų“ tautai, nužudžius imperinį žvėrį savyje, išlikti. Užgesinkime pagaliau tą kruviną aukurą.
Politinė reklama apmokėta iš TS-LKD Kauno miesto rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. 1844358
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prieš Eurolygos rungtynes Kaune – automobilių spūstys4
Šiandien Kauno „Žalgiris“ pradeda Eurolygos sezoną. Žalgiriečiai savo aikštėje 20 val. žais rungtynes su „Barcelona“. Dėl šios priežasties miesto centre ir kitose vietose susidarė automobilių spūstys. ...
-
Medicinos revoliucija Kaune: bus kuriami vaistai nepagydomoms ligoms gydyti23
Laikinoji sostinė nuo šiol turi savo vadinamąjį Silicio slėnį, įsikūrusį Aleksote ir gavusį „Alex“ pavadinimą. Pirmoji čia įsikūrusi įmonė tikisi, kad jų kuriami vaistai sukels revoliuciją medicinoje gydant nepagydomas ligas...
-
Sparčiausia NT plėtra – kairiajame Nemuno krante: į SBA vystomą rajoną investuos per 250 mln. eurų8
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertų perspektyviausiu ir sparčiausiai besiplečiančiu rajonu Kaune vadinamas kairysis Nemuno krantas per ateinančius 6 metus sulauks kelių šimtų milijonų eurų investicijų. SBA grupės NT bendrovė „SBA Urban&l...
-
„Kauno diena“ pristato „Kauno detales“: kur prasidėjo Dainų šventės ir Kauno vandentiekio istorija
„Kauno detalių“ video pasakojimai – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detalių“ įkūr...
-
Rusiškam prekybos tinklui pasiuntė žinutę: vaizdai ant stendų kalba patys už save179
Kaune ant parduotuvės „Mere“ stendo užpurkštas užrašas „Rusiška parduotuvė“, nupieštas kūjis ir pjautuvas. ...
-
Pradedamas pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose remontas4
Kelių ir gatvių tiesimo bei remonto bendrovė „Kauno keliai“ pradeda remontuoti pernai įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose, darbus užbaigti planuojama kitų metų antroje pusėje. ...
-
Įkurtuvės Kauno inovacijų parke: pirmasis investuotojas su 50 milijonų eurų krepšeliu8
Valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas sulaukė pirmojo investuotojo – biotechnologijų bendrovės „Wellgem Biopharma“. Trečiadienį oficialiai paskelbti naujakurių plėtros planai dėl ...
-
V. Matijošaitis: Kaunui reikia dirbančios Vyriausybės, kuri atsigręžtų ir į mūsų miestą120
Šią savaitę Kaune viešėję parlamentarai Saulius Skvernelis ir Lukas Savickas turėjo progą iš pirmų lūpų išgirsti pastarojo meto Kauno aktualijas. Drauge su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į Seimą kandida...
-
Prie obelisko susirinko policijos veteranai: istorija, tradicijos yra labai prasminga ir kilnu24
Angelų sargų dienos išvakarėse prie paminklo Lietuvos policijai susirinkę policijos veteranai ir būsimieji pareigūnai buvo vieningi – ši vieta svarbi ne tik jų profesijos atstovams, bet ir visiems gerus darbus darantiems žmonėms. ...
-
Neįtikima senų durų istorija12
Prieš vienuolika metų garsus Kauno architektas sąvartyne rado ypatingas duris. Tada prasidėjo vadinamasis durų kriminalas. Baigėsi jis tik pastarosiomis dienomis. Tiesa, liko klausimas. ...