KTU rektorius E. Valatka: „Santakos slėnyje“ gimsta pasaulį keičiančios idėjos

  • Teksto dydis:

Prieš dešimtmetį pradėta kurti asociacija "Santakos slėnis" jau įsitvirtino kaip svarbus studijas, mokslą ir verslą integruojantis darinys.

Be "Santakos slėnio" neįsivaizduojami visaverčiai pasaulinio masto tyrimai, čia atsiveria galimybės dalyvauti projektuose, dėl kurių varžosi gausybė mokslo centrų, gimsta naujos technologijos, kuriami nauji verslai. Kaip sako naujasis "Santakos slėnio" asociacijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Eugenijus Valatka, negalėdami pasigirti gamtos ištekliais, privalome telkti šalies protus, rasti, kas gali vienyti aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų pajėgas.

"Esu tikras, kad šio Slėnio dėka kuriame stiprų pasaulinio lygio technologinį klasterį, tapsiantį traukos objektu investicijoms regione, svarbiems, pasaulinio masto tyrimams. Jau dabar sukuriame didelę vertę regionui ir valstybei", – kalbėjo E.Valatka.

Pokalbį su juo ir pradėjome nuo "Santakos slėnio" svarbos Kaunui ir šaliai.

– Kauniečiams pirmiausiai į akis krito nauji architektūriniai Kauno akcentai, kai iškilo modernūs ir erdvūs statiniai, ypač daug pagyrimų sulaukė KTU "Santakos" slėnio pastatas K.Baršausko gatvėje. Ar jau galime kalbėti ir apie kitokią šių statinių naudą?

– Svarbu paminėti, kad Slėnio veikla vyksta ne tik naujuose statiniuose, bet ir įvairiuose aukštųjų mokyklų padaliniuose, kur įdiegta nauja laboratorinė ir kitokia įranga, rengiami ir vykdomi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai. "Santakos slėnis" vienija Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Lietuvos energetikos institutą, Vytauto Didžiojo universitetą bei verslo įmones – koncerną "Achemos grupė" ir AB "Kauno tiltai".

Akivaizdu, kad Slėnis stipriai prisideda prie Kauno ir regiono plėtros bei įvaizdžio. Juk užsienio investuotojai rinkdamiesi, kur nukreipti investicijas, vertina visus aspektus: nuo miesto kultūrinio gyvenimo iki aukštojo mokslo situacijos. Domisi, ar čia rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie galėtų įsidarbinti pas investuotoją, kokia jų mokymo bazė. Neabejoju, kad prie įspūdingai sparčios Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtros daug prisidėjo ir Santakos slėnis. Vien žinia, kad regionas turi tokį objektą, sukuria palankų įspūdį.

Ši erdvė turėtų pritraukti geriausius Lietuvos ir pasaulio protus bei skatinti čia likti jaunimą.

– Kaip "Santakos slėnis" prisideda pritraukiant pasaulio lygio tyrimus?

– Jei neturėtume tokios mokslinės ir inovacijų infrastruktūros, kokią sukūrėme "Santakos slėnyje", negalėtume įgyvendinti daugelio tarptautinių projektų, taip pat nebūtų ir perspektyvių visai šaliai naudingų investicijų. Pavyzdžiui, Lietuva yra didžiausio Šveicarijoje esančio branduolinės fizikos tyrimo centro CERN narė ir dėl to turime daug galimybių dalyvauti svarbiuose, pasaulio technologinį veidą keičiančiuose, projektuose.

Ir tai ne viskas. CERN įvairiuose Europos vietose numatęs kurti verslo inkubatorius. Yra planų vieną jų įsteigti ir Kaune. Kažin, ar to būtų įmanoma tikėtis be "Santakos slėnio".

– Paaiškinkite, kuo šie CERN verslo inkubatoriai užsiima.

– Jų idėja yra gana paprasta, bet kartu ir labai svarbi technologijų plėtrai. Šiuose verslo inkubatoriuose mėginama diegti praktikoje tai, kas atrandama vykdant fundamentaliuosius dalelių tyrimus CERN moksliniame centre ir garsiajame hadronų greitintuve. Tarkim, elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai anksčiau irgi buvo tik fundamentiniai, paaiškinantys gamtos reiškinius, bet paskui šios inovacijos imtos taikyti įvairiausiose srityse ir šiandieną tikriausiai sunkiai įsivaizduojame gyvenimą be išmaniųjų telefonų. Branduoliniai tyrimai svarbūs ir medicinos technologijoms. Štai Kauno klinikos naudoja įvairią branduolinės fizikos atradimais grįstą įrangą.

CERN verslo inkubatoriuose siekiama, kad per metus susikurtų kelios naujos kompanijos, startuoliai, kurie taikytų įvairias fundamentalias idėjas praktikoje.

– O kokie praktiški projektai įgyvendinami Slėnyje?

– Jų labai daug ir sudėtinga išskirti kurį nors vieną. Iš jau sulaukusių žiniasklaidos dėmesio galima paminėti elektroninę nosį, kuri nustato maisto šviežumą ir labai domina amerikiečius, rankų drebėjimą mažinantį įrenginį, odos vėžio diagnozės ultragarso technologiją, naujas medžiagas saulės baterijoms, kurias greičiausiai pradės naudoti Japonijos pramonė.

Slėnyje esanti infrastruktūra atveria daugiau galimybių laimėti finansavimą moksliniams "Horizon 2020" projektams. Dėl šios programos lėšų Europoje vyksta didelė konkurencija. Galiu pasidžiaugti, kad KTU vykdė ir vykdo daugiausia Lietuvoje "Horizont 2020" projektų – 29.

"Santakos slėnis" yra ideali terpė telkti akademinę ir verslo bendruomenes ir kartu daug pasiekti.

Nereikia pamiršti, kad, nors pasaulio mastu esame nedidelis taškelis, turime didelį potencialą. Dar 2014 m. buvo inicijuotas naujas Lietuvoje dalykas: KTU ir LSMU suformavo bendrą tyrimų finansavimo fondą, siekiant skatinti tarpinstitucinius ir tarpdisciplininius projektus. Pernai prie šios iniciatyvos prisijungė ir VDU bei LEI. Atlikta daug projektų, kurių metu sukurti įvairūs medicininės, programinės įrangos produktai, parengtos rekomendacijos gamintojams, daug mokslinių straipsnių. Šiais metais bus vykdomi 4 KTU su LSMU projektai, po 2 KTU su LEI bei KTU su VDU ir vienas bendras trijų universitetų – KTU, LSMU, VDU. Tikimės, kad į bendrą projektinę veiklą ateityje įsitrauks ir pramonės, verslo įmonės.

Į "Santakos slėnio" asociaciją šiais metais priimame Kauno mokslo ir technologijų parką. Yra nemaža institucijų, organizacijų, kurios atsakingos už inovacijas, bet dirba atskirai. Jos daro puikius dalykus, bet galima visa tai telkti į bendras pajėgas ir nuveikti daugiau. Tai labai svarbi "Santakos slėnio" misija.

– Ar jaučia mokslinių tyrimų naudą mūsų pramonė?

– Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros apimtys kasmet didėja. KTU per 2016–2018 metus Lietuvos ir užsienio įmonėms atliko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų už 6,5 mln. eurų. Tarp užsakovų turėjome didžiausią chemijos kompaniją BASF, elektronikos gigantą "Samsung" ir daugelį kitų. Tai rodo, kad esame konkurencingi visame pasaulyje. Būtina pabrėžti, kad nepamiršta ir tradicinė pramonė, jos transformavimuisi ir konkurencingumo didinimui taip pat siūlomos technologijos ir vykdomi užsakomieji darbai.

Svarbu vaidmenį bendradarbiavime su pramone ir verslu vaidina KTU Nacionalinis inovacijų verslo centras (NIVC), kuris teikia informaciją apie Slėnio galimybes. Dar 2012 m. KTU nusprendė įsteigti šį centrą, kuris 2014 m tapo nacionaliniu ir ėmėsi koordinuoti LSMU, LEI, VDU, KTU bendros intelektinės nuosavybės valdymo ir technologijų perdavimo veiklas. Šioje erdvėje veikia ir startuoliai – inovatyvios verslo įmonės. Jos iš sugeneruotų pajamų jau sumokėjo daugiau kaip 2 mln. eurų mokesčių valstybei, sukūrė virš 300 darbo vietų.

– Kokią matote "Santakos slėnio" ateitį?

– Ši erdvė turėtų pritraukti geriausius Lietuvos ir pasaulio protus bei skatinti čia likti jaunimą. Neužtenka vien geros aparatūros, įrangos, laboratorijų, reikia, kad būtų, kam su visu tuo dirbti. Tai kartu ir valstybės uždavinys. Ledai jau pajudėjo: padidėjo doktorantų stipendijos, dėstytojų algos, vykdoma protų susigrąžinimo programa. Turime pozityvių pavyzdžių – KTU jau dirba sugrįžę talentingi pasaulinio lygio mokslininkai, kurie subūrė mokslo grupes.

Tikiuosi, kad "Santakos slėnis" pavirs į pasaulinio lygio technologijos klasterį. Tokius turi daugelis Vakarų Europos šalių. Ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje kito kelio tiesiog ir negali būti. Tik tada būsime traukos centru šviesiausiems protams, tapsime progresyvių pramonės šakų vedliais, padėsime transformuotis tradicinei pramonei. Vakaruose tokie klasteriai buvo kuriami dešimtmečiais. Nors šis virsmas yra ilgalaikis, tačiau prognozuoju ir tikiu, kad po 5–10 metų tokį klasterį turėsime ir mes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Astronomas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas

Astronomas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas portretas
KODĖL KLIMATAS KINTA? Tai vyksta nuo NAUJOSIOS EROS PRADŽIOS! Mat, ŽEMĖS AŠIS NUOLAT VERČIASI PER SAVO AŠIGALIUS! PILNA ŽEMĖS AŠIGALIŲ KAITA ĮVYKSTA LAIKE 6000 METŲ! MŪSŲ EROS PRADŽIOJE BUVO ĮVYKUSI ŽEMĖS AŠIGALIŲ KAITA! JOS METU PIETINIS ŽEMĖS AŠIGALIS SUSIKEITĖ VIETOMIS SU ŠIAURINIU, DABARTINIO TŪKSTANTMEČIO PABAIGOJE, DABARTINIS ŠIAURINIS ŽEMĖS AŠIGALIS, VĖL TAPS PIETINIU , O PIETINIS - ŠIAURINIU! Mūsų tūkstantmetyje Šiaurinis Žemės ašigalis nuolat krypsta į SAULĘ! KAS METAI ŠIAURINIS ŽEMĖS AŠIGALIS Į SAULĘ PAKRYPSTA PER 0, 08 RADIALINIO LAIPSNIO! DĖL ŠIOS PRIEŽASTIES ŽEMĖJE ir KLIMATAS KINTA!!! 2500 metais ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE BUS TIKTAI VIENAS METŲ LAIKAS - DIENA ir VASARA, PIETINIAME - TIKTAI NAKTIS ir ŽIEMA!!!! RUOŠKIMĖS INTENSYVIAM, ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, LEDYNŲ IR SNIEGYNŲ TIRPIMUI! TAI PRANEŠA ir SENASIS TESTAMENTAS bei daugelis kitų šaltinių! !

cirkininkas

cirkininkas portretas
Zurnalistai jus ne uzsakyta PR'a spausdinkit, o apsilankykite ryte ar viduryje dienos ir paskaiciuokite kiek baltoje dalyje zmoniu bus. Stiklines durys, viskas matosi, pasivaikscioti laisvai galima. TEN TUSCIA. Geriausi isejo, like (jei tokiu yra) dirba kas sau, neberanda durniu uz skatikus su nesamoningais reikalavimais....

III- IV-jo Žemės ašies judėjimų atradėjas inž.R.Zubinas

III- IV-jo Žemės ašies judėjimų atradėjas inž.R.Zubinas  portretas
Gerbiamas Eugenijau Valatka, esu 1976 metų KPI absolventas. Jau 15 metų kaip esu ATRADĘS TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS! Šia tema parašiau ir, su schemomis bei vyksmo grafikais, išleidau penkias (šešta redakcijoje) knygas. Manau, kad Tamstai būtų naudinga susipažinti su :šiais PASAULINIAIS ATRADIMAIS! Nuo 1956-jų metų ir dabar jaučiu prof.Kazimero Baršausko rankos paspaudimą. Malonu būtų pajusti ir dabartinio KPI profesoriaus rankos paspaudimą. Lauksiu pakvietimą Pagarbiai inž. Trečiojo Žemės ašies jūdėjimo ATRADĖJAS ROMUALDAS ZUBINAS
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių