Vasara – neeilinė

Įvairiose Kauno rajono vietovėse besidarbuojantys ūkininkai pabrėžė, kad ši vasara – ypatinga. Jos išskirtinumas – daugiau pranašumų nei trūkumų, nors kai kurie trūkumai – gana dideli. Tačiau, anot kalbintų ūkininkų, labai skųstis nėra pagrindo.

„Buvome kaip Dievo užantėlyje. Prasidėjus audrai didžioji dalis javų jau buvo nukulta, liko tiktai vasarojus. Sekmadienio audra įvairiose šalies regionuose pridarė daug nuostolių. Ypač Žemaitijoje. Daug lietaus ten iškrito, viską išguldė. Tikrai tragedija. Labai gaila ten esančių ūkininkų. Tačiau mus didieji audros smūgiai aplenkė“, – pabrėžė M. Maciulevičius.

Jis sakė su rajono ūkininkais jau aptaręs audros padarinius pasėliams.

„Kiek teko kalbėtis, didelių nuostolių ūkininkai nepatyrė. Jei pas kurį nors kažkiek ir nuguldė, tikiu, vis tiek didžiąją dalį nusikuls ir derlių išsaugos. Manau, tragedijos nėra. Kiek pačiam teko važinėti, mačiau – kviečiai didžiojoje laukų dalyje kaip stovėjo, taip ir stovi. Galima sakyti, mus ta audra aplenkė. Kad Kauno rajone neužregistruota didelių žalų, man patvirtino ir draudimo kompanijų atstovai“, – informavo sąjungos pirmininkas, tačiau pridūrė: kol visi grūdai į sandėlius nesuvežti, nieko iš anksto negali prognozuoti, nes gamta bet kada gali pateikti netikėtumų.

Pasiruošė: Majauskų ūkyje – derliui parengti sandėliai. / E. Cickevičiaus nuotr.

Sąlygos buvo puikios

Juragių apylinkėse ūkininkaujantis Tomas Dirmeikis pabrėžė, kad liepos orai derliaus nuėmimu besirūpinantiems ūkininkams buvo tiesiog stebuklingi.

„Rytais nebuvo rasų, darbo diena – ilgesnė. Rugpjūtį jau prasideda rasos, turi vėliau pradėti ir anksčiau užbaigti. Pusantros savaitės dirbome dideliu tempu ir pavyko nemažai nukulti“, – apie darbotvarkės ypatumus kalbėjo ūkininkas.

T. Dirmeikis, kaip ir kiti kalbinti ūkininkai, atkreipė dėmesį į šiemet kaip niekada ankstyvą javapjūtę.

„Stebėdami augalų vegetaciją tikėjomės kad javapjūtė bus anksčiau apie savaitę, bet po Joninių prasidėjo karščiai. Tropinės naktys labai paspartino javų nokimą ir sustabdė jų vegetaciją, galima sakyti, nužudė. Javai prinoko per vieną savaitę ir javapjūtę teko pradėti rekordiškai anksti“, – paaiškino ūkininkas.

Dideli lūkesčiai

Pasakodamas apie nukultą derlių, T. Dirmeikis vėl atkreipė dėmesį į karštąjį periodą.

„Žinant augalų peržiemojimo sąlygas, stebint augimo ciklą, atrodė, kad derlingumo potencialas yra milžiniškas. Rekordinį derlingumą prognozavo ir žemės ūkio specialistai, tačiau labai optimistines prognozes sujaukė po Joninių atslinkusios karščio bangos. Jos viską grąžino į beveik įprastas vietas ir dabar rezultatas toks, kad kviečių derlingumas nėra rekordinis, bet geras, ir manau, atitiks maždaug vidutinį daugiametį derlingumą Lietuvoje“, – prognozavo pašnekovas.

Jis apgailestavo, kad grūdų kokybė šiais metais nelabai džiugina.

„Yra keli blogi dalykai. Karščio bangos pakenkė grūdams, nes jie negalėjo tolygiai, gražiai, normaliai sunokti. Grūdai perdžiūvo, todėl grūdų kokybė – žemesnė. Dėl tos priežasties dalis grūdų patenka į pašarus, didžioji dalis yra antros klasės, tačiau ir ta pati nestipri. Praėjusiais metais javapjūtės pradžioje grūdai buvo ekstra ir pirmos klasės, o šiais metais tokių labai mažai – gal tik 10 proc.“, – konstatavo T. Dirmeikis.

Kiekiai: derliui skirtos sunkvežimių talpyklos greitai pripildomos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nerimą kelia kainos

Pasak T. Dirmeikio, dar viena ūkininkams nepalanki aplinkybė šiais metais – grūdų supirkimo kainos.

„Europos biržose kaina yra žemesnė už vidutinę, be to, ir supirkėjų siūlomos kainos, kurias jie skaičiuoja pagal biržų kainų dinamiką, yra rekordiškai žemos, prastos. Ūkininkams tai nėra geros tendencijos, nes derliaus kainos lemia ūkio rentabilumą“, – paaiškino T. Dirmeikis.

Jo pastebėjimu, karščio bangos pakoregavo ir šiemetį rapsų derlių.

„Kalbant apie rapsus, galima pasakyti, kad orai jiems augti ir bręsti atrodė labai palankūs. Užaugo įspūdingo dydžio augalai, kai kur siekė net per 2 m. Pagal ankštarų skaičių, pagal grūdų kiekį ankštaruose atrodė, kad bus rekordiniai metai, bet karščio bangos pakenkė ir rapsams. Rapsų derlingumas turėtų siekti maždaug daugiametį vidurkį. Tiesa, būtų galima pabrėžti, kad šiais metais labai geras rapsų aliejingumas, bet Lietuvoje už aliejingumą dar beveik netaikomos priemokos“, – apgailestavo pašnekovas.

Ūkininkas atkreipė dėmesį, kad vasarojaus kulti dar nepradėta. Anot T. Dirmeikio, vasarojaus derlius bus prastesnis už vidutinį daugiametį.

Neįprastas grafikas

Apie didelius lūkesčius ir šiek tiek juos sumažinusią realybę pasakojo ir Babtų apylinkėse ūkininkaujantis Romas Majauskas.

„Išankstinės prognozės buvo neblogos. Pasėliai pavasarį atrodė labai gražūs, gerai išsivystę. Nebuvo įšalusių ar įmirkusių vietų. Tikėjomės gal kiek didesnio derliaus, bet gamta viską padaro savaip, pakoreguoja, todėl mes dažnai ir skundžiamės gamta, kad ne pagal mus pakoreguoja“, – su šypsena pasakojo R. Majauskas.

Anot šio ūkininko, nereikėjo būti specialistu, kad pastebėtum, jog šie metai ne tokie, kaip daugelis.

„Dar nesame pjovę liepos 19–20 d. Rapsus panašiu laiku esame pjovę, bet tik ne kviečius. Vadinasi, šyla, viskas vyksta greičiau. Tačiau, matyt, čia laikinai. Savo paties ir abiejų sūnų Mindaugo ir Vytenio laukuose kviečius baigėme pjauti liepos 23 d. Visi laukai yra greta, visi kartu ir derlių nuimame“, – paaiškino pašnekovas.

Nuotaikos: Juragių apylinkėse ūkininkaujantis T. Dirmeikis pabrėžė – Kauno rajono ūkininkams šiais metais yra kuo džiaugtis. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Augalai susipainiojo

Nors ūkininkai retai giria derlių lemiančias klimato sąlygas, tačiau šiais metais galima išgirsti ir pozityvių pastebėjimų.

„Šiandien galime tik pagirti per javapjūtę nusistovėjusius orus, todėl didesnę dalį javų pavyko nupjauti sausus. Kalbant apie derlių, kai kuriuose laukuose derlius buvo prastesnis – galbūt dėl veislės, gal dėl kažkokių kitų priežasčių, gal dėl to, kad vienu momentu pavasarį buvo labai karšta ir, galvoju, augalams susipainiojo vystymosi ciklas. Derliaus vidurkis, kalbant apie rapsus, būtų kiek daugiau nei 3 t iš 1 ha“, – sakė R. Majauskas.

Kviečių derlius Majauskų laukuose irgi neprastas, nors trąšų naudota mažiau, nei leidžia normos.

„Kviečius tręšiame naudodami išmaniąsias technologijas – tai yra tiek, kiek augalai paprašo. Pavyzdžiui, azoto nesunaudojame tiek, kiek leidžia normos ES. Dėl kviečių derliaus dar nesuvedėme visų duomenų, bet maždaug 8 t iš 1 ha turėtų išeiti. Maždaug 10 proc. derliaus reikės džiovinti, nes iš ryto, kai yra rasa, byra drėgnesni, tik po pietų jau byra išdžiūvę“, – paaiškino R. Majauskas.

Vengia darbo

Dar laukia miežių derliaus nuėmimas ir derliaus sandėliavimo darbai.

„Miežiai kol kas neprinokę. Kol prinoks, turėsime kelių dienų atokvėpį. Reikės sandėlius susitvarkyti“, – sakė ūkininkas.

Jis užsiminė, kad trūksta pagalbinių darbininkų, ir tai jau senoka problema.

Kiek teko kalbėtis, didelių nuostolių ūkininkai nepatyrė. Jei pas kurį nors kažkiek ir nuguldė, tikiu, vis tiek didžiąją dalį nusikuls ir derlių išsaugos.

„Jei randi, tai, žiūrėk, išbandai padavęs šluotą ir kastuvą, ir jis pabėga, nes, sako, taip dirbti yra per sunku. Moksleiviai vasarą norėtų dirbti, bet jų požiūris į darbą… Sėdi ir žaidžia telefonu. Jei reikia pašluoti ir pakasti, jie jau nelabai patenkinti“, – apgailestavo R. Majauskas.

Sąlygos – skirtingos

Visų Kauno rajone dirbančių ūkininkų situacija nuolat besidominčio Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininko M. Maciulevičiaus pastebėjimu, skirtingose rajono vietose derlius brendo nevienodai.

„Labai įdomūs metai. Klimatinių turbulencijų kaip praėjusiais metais nebuvo. Tuomet buvo šalnų ankstyvą pavasarį, paskui – labai sausas periodas, paskui, prieš patį kūlimą, užtvindė. Žodžiu, reikalų buvo labai daug. Šiais metais kur kas geriau. Tačiau ne visiems vienodai – kaip kam papuolė. Vienoje Kauno rajono pusėje – vienaip, kitoje – kitaip, bet iš principo niekas per daug nesiskundė“, – pastebėjo M. Maciulevičius.

Pasak jo, šie metai įsidėmėtini dėl ankstyvų derliaus nuėmimo darbų.

„Birželio pabaigoje jau žieminiai miežiai buvo kuliami. Tai nematyti dalykai. Dažniausiai be liepos pradžios net neįvažiuodavai į laukus. Pačioje birželio pradžioje mačiau, kad dalis ūkininkų jau ir rapsus nusikūlė. Viskas vyksta gana darbingai. Dievulis leidžia, didelio lietaus nėra (su M. Maciulevičiumi kalbėjomės liepos 23 d). Tikrai labai nebloga vasara“, – patikino pašnekovas.

Užsukdavo į bažnyčią

M. Maciulevičius pabrėžė, kad dėl anksčiau nei įprasta prasidėjusių derliaus nuėmimo darbų rimtų nesklandumų nepasitaikė.

„Visi buvo pasiruošę. Jei kas buvo suplanavę kokių nors kelionių, jas atidėjo. Buvome sukvietę ūkininkus į vasaros sąskrydį, nes planavome, kad darbai dar nebus prasidėję. Tačiau še tau – jie prasidėjo gerokai anksčiau“, – sakė pašnekovas.

Jis pajuokavo, kad gerus orus ir neblogą derlių galėjo lemti geri ūkininkų santykiai su klebonu.

„Derlius neblogas, rekordinis nebus, bet tikrai nebus ir pats prasčiausias. Tiesa, šiek tiek mažesni grūdai, tai gal šiek tiek drėgmės ir trūko. Tačiau apskritai – viskas gerai. Mes labai su klebonu draugaujame, tai jis Mišias už derlių organizuoja ir mes stengiamės ateiti, nes atėjusiems derlius būna geras, o tie, kurie neateina, patys kalti“, – pokštavo M. Maciulevičius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Derlius džiugina

Situaciją Kauno rajono ūkiuose apžvelgęs M. Maciulevičius atkreipė dėmesį į grūdų kokybę.

„Grūdų kokybė, kalbant apie sausumą, gana gera, tad derlius grūdų džiovyklų labai neapkraus, sutaupysime kuro. Paskutines kelias savaites (iki audros – red. past.) drėgmės nebuvo, tad oras leido grūdams džiūti, kiti net juokėsi, kad jie pasidarė per sausi“, – pasakojo su ūkininkais daug bendraujantis pašnekovas.

Jis informavo, kad derlius – nuo 6 iki 10 t iš 1 ha.

„Rapsų – apie 3 t, nes kruopytės – mažokos. Derlius konkrečioje vietovėje priklauso nuo įvairių aplinkybių, nuo to, kaip kam pasisekė. Pagal tai, ką matau, sakyčiau, derlius yra šiek tiek didesnis nei įprastas vidurkis“, – apibendrino M. Maciulevičius.

Jis pabrėžė: derliaus nuėmimo efektyvumas priklausys ne tik nuo to, kiek jų nukulta, bet ir kokios kainos siūlomos už nukultus kiekius.

„Dėl kainų kol kas ilgalaikių prognozių nėra. Dabar kainos nestebuklingos, ūkininkai šiek tiek nerimauja, jiems svarbu, kad kaina bent leistų padengti savikainą, nes, kaip visi žinome, degalai pabrangę, trąšos pabrangusios. Tačiau kol kas, mano žiniomis, nėra jokių indikacijų, pagal kurias galėtume numatyti, kokios kainos bus artimiausioje ateityje“, – sakė M. Maciulevičius.

Gausaus derliaus tendencijos fiksuojamos ne tik Lietuvoje.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) praėjusį mėnesį atliktų tyrimų duomenimis, šiemet pasaulyje gali būti nuimtas rekordinis grūdų derlius – 2,819 mlrd. t, 1,1 proc. didesnis nei pernai.

Netikėta žala

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Asta Tamonienė pabrėžė, kad ūkininkams dabar – pats darbymetis.

„Stebėdami iš šalies, galime pasidžiaugti, kad orai šiais metais buvo palankesni nei pernai, t. y. nebuvo priartėta prie stichinės sausros. Žinoma, rajonas didelis, tad kai kuriose vietose drėgmės daugiau, kai kuriose – mažiau“, – pastebėjo A. Tamonienė.

Pasak vedėjos, susiklosčius bendrai palankiai situacijai, kiek kitaip padėtis atrodo vaisius auginančiuose ūkiuose.

„Iš mūsų krašto sodininkų ir uogų augintojų šį pavasarį sulaukėme prašymų įvertinti stichinių šalnų padarytą žalą. Palyginti su praėjusiais metais, kai buvo fiksuotas 222 ha nuo šalnų nukentėjęs plotas, šiemet fiksuota apie 244 ha šalnų paveiktų uogynų laukų. Labiausiai nukentėjo serbentų laukai“, – skaičius vardijo vedėja.

Nuo pavasario Kauno rajono ūkininkai susiduria su naujais iššūkiais – daliai ūkininkų Babtų, Vandžiogalos ir Lapių seniūnijose įtakos derliui tikrai turės pirmą kartą į Kauno rajoną atklydusi stumbrų banda.

„Tiksliai įvardyti stumbrų pasėliams padarytą žalą galėsime tik rudenį, kai prieš derliaus nuėmimą apžiūrėsime ūkininkų pasėlius. Į medžiojamųjų gyvūnų Kauno rajono savivaldybėje padarytos žalos apskaičiavimo komisiją yra kreipęsi septyni ūkininkai. Komisija vyko apžiūrėti žieminių rapsų, žieminių kviečių, žieminių miežių, pupų, žirnių laukų“, – apie netikėtus iššūkius papasakojo Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja A. Tamonienė.