Vyriausybės atstovė trečiadienį perspėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas gali labai griežtai pasisakyti dėl to, jog nevykdomas teismo sprendimas perduoti dukrą motinai Laimutei Stankūnaitei.

Ministrų kabineto posėdyje Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme E.Baltutytė sakė, kad šis teismas savo praktikoje pabrėžia vaiko ryšio su biologiniais tėvais svarbą. Be to, pasak teisininkės, teismas gali neigiamai įvertinti aukštų politikų pasisakymus.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas ne tik griežtai pasisakys dėl to, kad iki šiol neįvykdytas teismo sprendimas grąžinti dukrą mamai, bet jis taip pat vertina, ar valstybė pati prie to neprisideda, kad nutraukiami vaiko ryšiai su tėvais“, – sakė E.Baltutytė.

„Pagal Teismo praktiką, svarbiausia yra vaiko ryšys su biologiniais tėvais ir bet kokia laikina globa gali būti išimtinis, laikinas institutas ir tik labai išimtinais atvejais valstybė gali atimti teisę gyventi su biologiniais tėvais“, – kalbėjo  teisininkė.

Metinę ataskaitą pristačiusi E.Baltutytė Vyriausybės narius informavo, kad Vyriausybė savo poziciją L.Stankūnaitės prieš Lietuvą byloje turi pateikti iki gegužės pabaigos.

„Tai, kas dabar vyksta, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra visiškai žmogaus teisių požiūriu nepriimtina situacija“, – teigė ji.

Pasak E.Baltutytės, valstybė Strasbūro teismo gali būti pripažinta atsakinga už tai, jei vaikais per tam tikrą laiką praranda ryšį su savo tėvais.

E.Baltutytės teigimu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus tiriantis teismas savo sprendime taip pat gali cituoti politikų pasisakymus, jei tokie pasisakymai „trukdo mūsų nacionalinio teismo sprendimo įvykdymui“.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas, bijau, kad nesupras nei tų aistrų, nei mūsų pasidalinusios visuomenės įsitikinimų viena ar kita tiesa. Reikėtų į tai atkreipti dėmesį“, – sakė ji.

„Politikų pasisakymai, jeigu jie ypač ragina nevykdyti teismo sprendimo, gali būti netgi cituojami Europos Žmogaus Teisių Teisme (...). Tai gali prisidėti prie pažeidimo konstatavimo“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė E.Baltutytė.

Pasak jos, Lietuvoje sprendžiant šį atvejį buvo nepaisoma kitų šalių patirties. Teisininkė užsiminė, kad galėjo būti svarstoma galimybė mergaitę apgyvendinti ten, kur jai nebūtų daroma įtaka.

„Manau, kad mechanizmai turėjo būti valstybėj ir veikti anksčiau. Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl to pasisako, galbūt reikėjo kažkokios neutralios institucijos, neutralaus mechanizmo, kad tas vaikas kurį laiką galėtų be jokių įtakų būti ten apgyvendintas, jeigu iš tikrųjų taip yra jam blogai būti atiduotam mamai, ir po to išsiaiškinti jau tikrus jos norus. Įvairiose valstybėse yra įvairi praktika, aš manau, kad ir mūsų institucijos atitinkamos, ir teismai taip pat žino tą praktiką, bet gaila, kad jos niekas nenori girdėti“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė E.Baltutytė.

Kėdainių rajono apylinkės teismas dar praėjusių metų gruodžio 16-ąją nusprendė D.Kedžio sesers, Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės globojamą mergaitę perduoti jos motinai, tačiau sprendimas iki šiol neįvykdytas.

Praėjusį penktadienį bandant vykdyti teismo sprendimą Kedžių namuose įvyko susistumdymas, kuris buvo nufilmuotas ir sukėlė daug aistrų visuomenėje.