Lietuviai jau renkasi ir neįprastus paminklus: ką pataria specialistai?

Kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė tvarkantiems, puošiantiems kapavietes patarė neprarasti saiko ir įvertinti savo laiko bei finansines galimybes.

Pakanka ir po vieną

E.Balčiūnienė teigė, kad pasidairius po kapines į tai, kaip tvarkomi, prižiūrimi kapai, ją apima dviprasmiški jausmai.

„Džiugu, kad lietuviai po truputėlį jau renkasi skonį ir kokybę, o ne kiekį. Jau dažnai ant kapų tenka matyti gražių kompozicijų, matosi, kad ir profesionalų rankos pridėtos, pasitelkti floristai. Yra labai gražių puokštelių, kurioms naudojamos rudeninės gėlytės, samanos atsparios šalčiams sedulos šakelės, beržo žievės - natūralūs elementai“, - vardijo specialistė.

Bet, anot jos, dar yra daug žmonių, kuriems pagrindinis akcentas, panašu, yra kiekis: nesvarbu kokių gėlių ir žvakelių, svarbu, kad būtų daug.

„Mano supratimu, ekonomiška, ekologiška ir skoninga yra minimalizmas. Esmė šią dieną yra atiduoti pagarbą ir prisiminti žmogų. Tam pakanka uždegti ir vieną ar kelias žvakeles, padėti, pavyzdžiui, kad ir vieną chrizantemos žiedą“, - kalbėjo E.Balčiūnienė.

Ji pateikė pavyzdį, kad panaudojus samanas, įvairias šakeles, puokštė išsilaiko iki pavasario. „Sodinant viržius, jeigu juos gerai įsodini, jie išsilaiko iki pavasario ar net iki Motinos dienos“, - atkreipė dėmesį specialistė.

Dydis dar ne viskas

Kraštovaizdžio specialistė patarė vykstant į kapus puokštėmis, žvakėmis, kitais akcentais pasirūpinti iš anksto. „Puokštės prie kapinių – paskutinės akimirkos darbas. Perki tai, kas yra. Pavyzdžiui, būna įdėtos 4-6 dirbtinės gėlės, pora spygliuočių šakelių. To savikaina – pigi, jau nekalbu apie grožį, o prašoma nemažai. Ir nėra didelio pasirinkimo“, - pasakojo E.Balčiūnienė.

Esmė šią dieną yra atiduoti pagarbą ir prisiminti žmogų. Tam pakanka uždegti ir vieną ar kelias žvakeles.

Renkantis žvakeles ji patarė kreipti dėmesį ne į jų dydį, o koks nurodytas jų degimo laikas. Maža žvakė gali degti kur kas ilgau nei didelė. 

Nešti gyvų ar dirbtinių gėlių? „Reikia žiūrėti, kaip dažnai žmogus lanko kapavietę. Ar jis galės nuvytusias gėles galės nuimti po poros savaičių? Jeigu žino, kad negalės greitai užsukti, tuomet gal geriau dirbtinių gėlių puokštė?“ – sufleravo specialistė.

Ji pridūrė, kad viena išeičių tokiu atveju – kokybiška dirbtinių gėlių puokštė iš floristikos salono. „Tai brangoka, tačiau nepačiupinėjus, tik vizualiai užmetus akį sunku pasakyti, ar tai dirbtiniai, ar tikri augalai“, - teigė E.Balčiūnienė.

Tiems, kurie griežtai nusistatę prieš dirbtinius žiedus, į pagalbą ateina viržiai. Jie puikiai peržiemos ir bus gražūs dar ir pavasarį. „Tad nėra vienareikšmiško atsakymo, kas geriau: gyvos ar dirbtinės gėlės“, - komentavo pašnekovė.

Naujovės ir tendencijos

Viena paskutinių naujovių, kalbant apie kapavietes, - 3D antkapiai. „Gal ir negreitai ši mada praeis, bet neretai tokie antkapiai užsakomi negalvojant, ar jie tinkami, ar tai racionalu, kiek kainuoja. Kiti taip daro, ir man reikia“, - kalbėjo specialistė, patarusi neskubėti apsispręsti.

Gal ir negreitai ši mada praeis, bet neretai tokie antkapiai užsakomi negalvojant, ar jie tinkami, ar tai racionalu, kiek kainuoja.

Anot jos, maždaug prieš 10 metų prasidėjo daugėti šviesesnių antkapių užsakymų. „Pastaruoju metu beveik visi klientai, kurie kreipiasi, nori, kad kapavietė būtų šviesi, jauki, maloni ir, kad dar būtų koks nors akcentas. Net neatsimenu, kada paskutinį kartą įgyvendinome juodos spalvos projektą. O anksčiau juoda ir raudona juk buvo dvi pagrindinės spalvos“, - lygino E.Balčiūnienė.

Keičiasi ir pageidaujamos paminklų formos. Anksčiau būdavo ovalo arba stačiakampio. Dabar formos – įvairiausios. Kartais net pasirenkama statyti skulptūrą arba apskritai abstrakčios formos paminklą.

Kaip ji patartų įrengti kapavietę, kad būtų lengva prižiūrėti? Tai priklauso nuo aplinkos. Paprasčiau būna, kai aplink nėra medžių, kurie meta lapus. „Bet jeigu aplink medžiai – geras sprendimas – kapavietę išpilti granito kubeliais. Daug kas dengia plokšte, įsivaizduodami, kad jai nereikės jai priežiūros, bet ją reikia valyti, blizginti, nes apdulka. Ji praktiška tik tuo požiūriu, kad neauga žolės“, - komentavo E.Balčiūnienė, pridūrusi, kad žmonės dažniausiai renkasi smėlį, skaldą arba vien želdinius, pavyzdžiui,  kadagius, kurie suaugę padengia visą plotą. Jeigu kapavietė yra po medžiais, ji dažnai užpilama juodžemiu. Lapai nugrėbiami, ir viskas.

„Plokštę galima uždėti nepadarant, kaip sakant šokių aikštelės, galima asmeniškiau, individualiau, pavyzdžiui, ją išpjaustant, palaiptuojant, padarant bangeles ar pan. O gal iš granito padaryti vieną elementą, kuris puoš kapavietę?“ - kalbėjo specialistė.

Netrūksta ir užsakymų kapavietę tiesiog užsodinti veja. „Prašo, per metus įgyvendinam kelis tokius projektus. Tokiems užsakovams svarbu natūralumas, bet tam reikalinga priežiūra. Maždaug kartą per savaitę, priklausomai nuo to, kokia užsodinta vejos rūšis, ją reikia pakirpti, palieti, patręšti, gali ligos užpulti – veja yra gyvas organizmas“, - sakė E.Balčiūnienė.

Veją rinktis ji patartų tik tuomet, jeigu yra galimybė dažnai lankytis arba yra finansinės galimybės periodinį rūpestį patikėti specialistams. Yra labai kokybiškų dirbtinės vejos kilimų, bet jie labai brangūs.

Kiek paprastesnis variantas yra šilokų kilimas. „Tai yra sukulentinis augalas, nereiklus orams ir priežiūrai. Kiek darėm, tai yra pasiteisinęs variantas“, - komentavo specialistė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

To: Zelemunčikas

To: Zelemunčikas portretas
Zemguli, atsipalaiduok arba kaip tik eik betono maisyti, o tai nervai visai dabaigs :))

nuomonė

nuomonė portretas
Geriausiai kapai tvarkomi Skandinavijos šalyse. O lietuviams iki jų dar bent 100 metų.

Zelemunčikas

Zelemunčikas portretas
Čia aprašomi ,,specialistai'' yra paprasčiausi interneto mygtukų spaudėjai ir košės vadinamos betonu maišytojai.
VISI KOMENTARAI 23

Galerijos

Daugiau straipsnių