Ilgai lauktas

Jubiliejinę 85-erių metų sukaktį pasitinka išdidžiai – atsinaujinęs, modernus ir patobulėjęs. Po rekonstrukcijos Zoologijos sodas lankytojams pasirodo visiškai pasikeitęs, neatpažįstamas, tad kauniečiai ir miesto svečiai turėtų nusimatyti daugiau laiko pasivaikščiojimams ir susipažinimui su naujomis erdvėmis, dar neregėtais gyvūnais.

„Į gyvūnus žiūrėdavome kaip į linksminantį objektą, bet Zoologijos odas keičiasi ir tampa miestiečių edukacijų erdve, kur pasakojama apie gyvąją gamtą, saugomas rūšis. Šiame sode yra daugiau nei 50 nykstančių rūšių. Lietuvos zoologijos sodas per kelis metus galės prižiūrėti rūšis ne tik pas save, bet ir išorėje. Šis objektas Lietuvai brangiai kainavo, tačiau tai yra investicija į mūsų vaikus, suvokimą, kad reikia saugoti gyvūnus nuo išnykimo“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Zoologijos sodo atstovai tikino, kad per visą rekonstrukcijos laikotarpį būta įvairių iššūkių – teko ieškoti papildomo finansavimo, perplanuoti darbus, tačiau dabar matyti tikrai puikus rezultatas, kuris leis užtikrinti gyvūnų gerovę ir edukuoti lankytojus apie gamtos išsaugojimą.

Nematytos erdvės

Rekonstravus apie 80 proc. Zoologijos sodo žymiai pagerintos gyvūnų laikymo sąlygos, pastatyti net septyni nauji pastatai, senuose atliktas remontas, atnaujinti gyvūnų voljerai.

Simono Baltušio nuotr.

Taip pat įkurtos naujos erdvės lankytojams, darbuotojams, sutvarkyti takai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, atvertas egzotariumas su edukaciniu centru, o teritorijoje iškilo apžvalgos bokštas su liftu.

„Zoologijos sodas pritaikytas asmenims su negalia. Jie galės pilnai išnaudoti Zoologijos sodo infrastruktūrą. Įrengėme ir taką šlaite, kuriuo galima judėti ir žiūrėti gyvūnus. Naujai pastatyti raganosių ir žirafų pastatai. Neliesta liko tik apatinėje sodo dalyje esanti paukščių zona, kurią artimiausiu metu planuojame taip pat rekonstruoti. Žinoma, brangiausias pastatas – egzotariumas, kuriame lankytojai ir žiemą galės šiltai leisti laiką, stebėti egzotinius gyvūnus, pabūti čia įrengtoje dykumoje ar džiunglėse“, – apie pasikeitusias erdves kalbėjo Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė.

Nuo šiol bus galima ištisus metus stebėti net ir tuos Zoologijos sodo gyventojus, kurie nepratę prie šaltos žiemos ir mūsų klimato. Jiems įrengti specialūs vidaus voljerai, kuriuose jie galės šildytis savo letenėles, o lankytojai juos galės matyti pro didelius stiklus.

Nauja gyvūnų kolekcija

Naujuose voljeruose apsigyveno ir dar Kaune neregėti gyvūnai. Lietuvos zoologijos sodas pasipildė nauja gyvūnų kolekcija. Tiesa, yra ir keli senbuviai, kurie visą rekonstrukcijos laikotarpį gyveno šalia statybų, vis kilnojami iš vienos vietos į kitą.

Tad dabar ir šie gyvūnai pasiilgo lankytojų, bet Zoologijos sodo specialistai prasitarė, kad kai kurie jų gali ir slėptis nuo smalsių kauniečių akių, mat, reikės šiek tiek laiko, kol gyvūnai vėl pripras prie lankytojų srautų.

Simono Baltušio nuotr.

„Džiaugiamės, kad ganėtinai sklandžiai viskas pavyko. Džiaugiamės, kad nauji gyvūnai adapravosi, prisitaikė. Šiuo momentu gyvūnai jau laukia lankytojų. Žinoma, žmonių srautus stengsimės valdyti, kad gyvūnai nestresuotų. Kai kuriems gyvūnams šiek tiek pridengėme voljerus, kad ir jie spėtų apsiprasti. Sąlygos tikrai pagerėjo, yra erdvūs voljerai, tai gyvūnai gali laisvai judėti, jie gali pasirinkti, ar būti lauke, ar eiti į vidines patalpas. Turime ir naują pastatą, įrangą, tad galime moderniai gydyti gyvūnus. Tikrai neatsiliekame nuo užsienio zoologijos sodų“, – kalbėjo vyr. veterinarijos gydytoja Jurgita Autukaitė.

Lankytojai galės susipažinti su nemažai naujokų, kurių anksčiau Kaune neteko matyti.

„Pastarosiomis dienomis į Zoologijos sodą atvažiavo tikrai nemaža galybė naujų gyvūnų, saugomų rūšių. Jau maždaug mėnesį pas mus gyvena raganosis. Taip pat atvažiavo skrusdėda. Jos Zoologijos sodas niekada nėra turėjęs. Be to, jau yra geapardai, kuzimanzės, damanai, įvairios roplių ir paukščių rūšys. Tikrai kolekcija papildyta įdomiais ir saugomais gyvūnais“, – kalbėjo Lietuvos zoologijos sodo direktorė G. Stankevičė.

Simono Baltušio nuotr.

Tiesa, kai kurių gyvūnų lankytojai jau neišvys. Ko gero, labiausiai lankytojai pasiges ruonio Kajaus, kuris prieš rekonstrukciją buvo perkeltas į naujus namus. Jo vietoje dabar pasitiks žaismingos ūdros. Taip pat neliko snieginių leopardų.

„Nemažai išvažiavo, bet taip pat ir nemažai atvyko naujų gyvūnų, tad lankytojai tikrai atras nematytų gyvūnų“, – pridūrė Zoologijos sodo vadovė.

Šiuo metu Zoologijos sode galima susipažinti su 149 gyvūnų rūšimis, iš kurių daugiau nei 50 yra saugomos. Po rekonstrukcijos, per artimiausius penkerius metus, saugomų rūšių skaičių ketinama didinti ir taip dar labiau prisidėti prie buveinių ir gyvūnų rūšių išsaugojimo.

Per visą Lietuvos zoologijos sodo gyvavimo laikotarpį jo pagrindinis tikslas buvo išsaugoti retas ir nykstančias gyvūnų rūšis bei šviesti visuomenę apie gamtosaugą. Ši misija vienareikšmiškai išliks pagrindinė ir po rekonstrukcijos, o 2024 metais atkurtas pilnateisio Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (angl. European Association of Zoos and Aquaria – EAZA) nario statusas suteiks dar daugiau galimybių prisidėti prie buveinių ir gyvūnų rūšių išsaugojimo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Švęs visą savaitę

Jei švęsti, tai švęsti džiaugsmingai ir prasmingai. Būtent todėl Lietuvos zoologijos sodas atidarymo šventę suplanavo visai savaitei. Atidarymo renginiuose numatytos įvairios edukacijos, pažintys su naujais gyventojais, muzikiniai pasirodymai ir dar didelė gausa kitų veiklų. Tad smagu bus ne tik mažiausiems lankytojams, bet ir suaugę atras tai, ko dar gyvenime nėra matę.

Simono Baltušio nuotr.

Lapkričio 13-18 dienomis organizuojamoje atidarymo savaitėje numatyta daug edukacinių veiklų visai šeimai: gyvūnų pristatymai, paskaitos gamtamokslio švietimo temomis, pranešimai, edukacijos, Zoologijos sodo ilgametę istoriją menantys pasakojimai, gyvūnų joga mamytėms su mažyliais, „No Shoes“ teatrinės improvizacijos vaikams, meninės instaliacijos pinant iš perdirbtų medžiagų, interaktyvus orientacinis žaidimas, leidžiantis pažinti atsinaujinusias erdves, filmų „Ąžuolo širdis“ ir „Žemė: viena nuostabi diena“ seansai, knygų pristatymai, veterinarijos mokyklėlė bei daugybė kitų užsiėmimų, kuriuos lapkričio 18 dieną vainikuos saldi staigmena, akrobatų pasirodymai ir Vido Bareikio muzikinis pasirodymas.

1938 m. Tado Ivanausko iniciatyva įkurtas Zoologijos sodas užima beveik 16 ha plotą. Jo rekonstrukcija, neatpažįstamai pakeitusi Zoologijos sodo veidą, kainavo daugiau nei 20 mln. eurų.

Sutvarkytos ir prieigos

Dar prieš atveriat Zoologijos sodo vartus, buvo sutvarkytos ir šios lankytinos vietos prieigos. Tad bus galima patogiai ir saugiai pastatyti automobilius naujai įrengtose stovėjimo aikštelėse.

Seniau šalia Zoologijos sodo einančio Radvilėnų plento būklė buvo itin prasta, šis kelio ruožas buvo nepritaikytas pėstiesiems, vingiuoto kelio šalikelėse augo tankiai suaugę medžiai, tad rangovams teko atlaisvinti erdves ir jas pritaikyti saugiam eismui.

„Visi rekonstruoto ruožo šlaitai įrėminti apsaugine sienute, apsaugančia ir važiuojamąja dalį ir pėsčiųjų takus nuo šlaitų slinkimo grėsmės. Remonto metu saugojome su miesto savivaldybe suderintus medžius – juos apjuosėme lentelėmis, taip išvengiant galimo mechanizmų kliudymo. Išplatinta aikštelė prie Lietuvos zoologijos sodo, padidintas automobilių stovėjimo vietų skaičius“, – apie pokyčius minėtoje gatvėje kalbėjo darbus atlikusios bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Simono Baltušio nuotr.

Radvilėnų plento atkarpoje nuo Zoologijos sodo iki Tunelio gatvės taip pat sutvarkyta sena, prastos būklės pralaida, įrengtos lietaus nutotekų trasos, sumontuotas apšvietimas.

„Visos rekonstrukcijos metu stengėmės užtikrinti sklandžius logistikos procesus, kad Zoologijos sodo atstovams nekiltų kliūčių atvežti statybinių medžiagų ir pašarų sode likusiems gyvūnams“, – pridūrė A. Rusevičius.