Tačiau, anot UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų avarinės tarnybos atstovo, nuo 9 val., kai Kaune prasidėjo liūtis, panašiai turėjo atrodyti dauguma miesto rajonų. Iki 12 val. buvo užregistruoti net 36 pranešimai apie intensyvios liūties sukeltus potvynius.

Pirmasis pagalbos šauksmas užregistruotas iš Sargėnuose esančios Kaltinėnų gatvės. O po to pasipylė panašūs pranešimai iš Partizanų gatvės, Marvelės, Vilijampolėje esančios Erdvilo gatvės ir t.t.

Su portalu kauno.diena.lt bendravęs tarnybos atstovas buvo linkęs išskirti ir liūties padarinius Žaliakalnyje – P. Kalpoko gatvėje, kuomet nuo kalno abiem kelio pusėmis bėgo vanduo, bei atvejį Baltų prospekte – prie Šilainių poliklinikos, kai vanduo net išstūmė po ten esančiu viaduku šulinio dangtį.

Tačiau pašnekovas buvo linkęs akcentuoti, kad, nuvykus į įvykio vietas, apie 80 proc. atvejų konstatuota, kad nuotekų šuliniai  – tušti: jie tiesiog nespėjo sugerti iš dangaus pasipylusio vandens kiekio dėl liūties intensyvumo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas portalui kauno.diena.lt teigė, kad 11.18 val. gyventojai pranešė apie nuplautą Raudondvario plento pabaigoje esančio vakarinio aplinkkelio tilto šlaitą ir atsivėrusį kažkokį po juo buvusį vamzdį. Apie tai, anot policijos budėtojo, buvo informuoti ne tik kelininkai, bet ir kitos tarnybos.

Nors liūtis prasidėjo kartu su perkūnija, anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus atstovo, Kaune žaibai jiems darbo nesukėlė. Tačiau apie 10.30 val. Kėdainių priemiestyje – Pelėdnagių seniūnijoje, trenkus žaibui, užsidegė įmonės, pirminiais duomenimis, gaminančios medžio granules, stogas. Kadangi įmonė dirbo, ir gaisras laiku pastebėtas, ir greitai likviduotas jo plitimas. Į įvykio vietą atskubėjusiems vietiniams ugniagesiams gelbėtojams teliko likviduoti likusį nedidelį gaisro židinį.