Kerintis garsas

"Tarptautinė vaikų gynimo diena yra labai tinkama proga, kai galime pasiūlyti ką nors ne visai tradiciško tiek vaikams, tiek jų tėveliams", – dar prieš renginį sakė mokslininkė dr. Ingrida Veliutė.

Pirmoji į vaikų kelionę po dar nepažintą pasaulį pradėjo vargonininkė Dalia Jatautaitė.

"Jurgi, pasakyk, kaip apibūdinai vargonus", – sūnų ragino mama. "Kaip pianinas, tik didesni", – atšovė Jurgis, dar nežinodamas apie 3,5 tūkst. vargonus sudarančių vamzdelių, pedalus, trijų aukštų klaviatūrą ir daugybės kitų šio instrumento dalių.

Šimtmetį skaičiuojančius Kauno arkikatedros bazilikos vargonus vaikai, vedami D.Jatautaitės, pasiekė maldininkams nematomais laiptais. Tačiau, spustelėjus klavišus, vargonai, priešingai nei pianinas, neišleido jokio garso. Tada vargonininkė ir įvedė mažuosius į paslaptingą vargonų pasaulį.

Lengvu D.Jatautaitės rankos paspaudimu įsijungė variklis, užpildęs vargonų plaučius oru. Instrumentų gausmas privertė stabtelėti būrius nuostabia bažnyčia besigrožinčių turistų, o vaikų rankomis ir kojomis skleidžiami vargonų muzikos garsai, tenka pripažinti, kiek šokiravo užsieniečius.

Tačiau vargonininkė ragino: "Mėginkite – grokite, spauskite klavišus, ir visai nesvarbu, kad nemokate. Yra galimybė prisiliesti prie to, ko iki šiol nežinojote." Muzikės drąsinimai dar labiau įkvėpė vaikus. Vis įvairesni garsai sklido Arkikatedros skliautais, o mažieji vieningai lingavo galva: "Patiko."

Gamino sau

Tuo pat metu rankinių dizainerė ir galerijų "Sirena" įkūrėja Irena Serapinienė vaikams atvėrė savo amatų ir menų centro duris. Kūrybinių dirbtuvėlių metu jie susipažinti su odos amato tradicijomis, įrankiais. "Pastebėjau, kad berniukai daugiau renkasi darbą prie odos įrenginių, o mergaitės imasi kurti papuošalus", – neatsitraukdama nuo vaikų bėrė I.Serapinienė.

Kad vaikai būtų saugūs, pirmiausia reikia pasirūpinti jų tėveliais.

"Pažiūrėk, koks išėjo", – berniukas braukė ranka per ką tik odoje įspaustą ornamentą. "Visai kitaip įsivaizdavau odos dirbinių kūrimą", – šyptelėjo draugas. Kiekvienas į kūrybines dirbtuves užsukęs vaikas galėjo kurti ir improvizuoti bei pasigaminti sau odinį dirbinį – apyrankę ar skirtuką.

I.Serapinienė paaiškino vaikams ir dar vieną ne mažiau svarbią jos veiklos liniją – socialiai atsakingoje įmonėje sukurtos darbo vietos neįgaliesiems. Menininkė visada pabrėžia, kad jos šeimos įmonėje atsiranda vietos žmonėms, kurių veiklos galimybės kitur yra apribotos.

Vaikas ir kelionė

Popietę, atvykus pas Senamiestyje gerai žinomą menininkę Jolantą Šmidtienę, vaikų ir tėvų keliai galėjo šiek tiek išsiskirti. Čia susibūrė dar dvi rinkimų "Metų kaunietė" nugalėtojos –  Dovilė Bubnienė ir Ingrida Veliutė.

Mokslininkė I.Veliutė kvietė diskutuoti apie tai, kaip keliauti su vaikais, kad po atostogų nereikėtų dar vienų atostogų. Pati su šeima keliaujanti moteris dalijosi patirtimi ir patarimais, klausė kitų susirinkusiųjų patirčių.

"Pirmiausia lagaminą pradėkite krauti nuo vaikų daiktų, – patarė mokslininkė. – Vaikai turi jausti lygiai tokią pat atsakomybę už daiktus, kuriuos vežasi. Jie patys turi apgalvoti, ko jiems prireiks kelionėje, kuriuos žaislus pasiims, kurie bus jų pakeleiviai. Vaikas turi turėti savo lagaminą ar žaislų dėžę."

Pačios kelionės planavimas taip pat neatsiejamas nuo vaiko. Mokslininkė neabejoja, kad vaikas turi žinoti, kad jei jis užlips į kalną, po to pailsės pajūryje arba jei vaikas aplankys kokį muziejų, po to jo laukia atrakcionų parkas. Pasak I.Veliutės, turėtų būti pusiausvyra tarp suaugusiųjų ir vaikų norų.

Nepamiršti ir savęs

Pasvajoję apie atostogas, tėvai papuolė į kitos profesionalės rankas. "Kad vaikai būtų saugūs, pirmiausia reikia pasirūpinti jų tėveliais. Buvimas tėvais iš mūsų pareikalauja daug energijos ir pastangų – fizinių, emocinių, dvasinių. Besirūpindami vaikų poreikiais ir siekdami suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, tėveliai patiria begalę streso. Ne visada turi laiko pasirūpinti savimi", – ruoštis meditacijai ragino sertifikuota krizių įveikimo psichologė ir sertifikuota dėmesingo įsisąmoninimo instruktorė Dovilė Bubnienė.

Pasak instruktorės, dėmesingo buvimo tėvais meditacijos praktikavimas – galimybė išmokti paprasčiau priimti ir reaguoti į kasdienį su vaikų auginimu susijusį stresą, išsiugdyti daug daugiau atjautos ir empatijos ne tik vaikams, bet ir patiems sau, labiau ir daugiau priimti savo vaikus ir save kaip tėvus, lengviau toleruoti savo pačių ir savo vaikų sunkias emocijas, būti čia ir dabar, šią akimirką.

D.Bubnienė tikino, kad meditacija gali būti skirta ir vaikams. Vaikams tai savireguliacinė praktika, po truputį, palengva lavinanti tokius gebėjimus kaip ramybė, dėmesio koncentracija, įsisąmoninimas.

Svarbiausia – paslaptis

Kol tėveliai krovėsi lagaminus ir meditavo, menininkė J.Šmidtienė pakvietė vaikus į jos vaikystės kūrybinį stebuklą –  paslaptuko, daugeliui labiau žinomo kaip sekretas, kūrimą. "Žinoma, tėveliams ir mamoms tai lyg sugrįžimas į vaikystę.

Augalai paslaptukams visada buvo pagrindinis dalykas. Bet dėdavome ir popieriukus, sulūžusius žaisliukus. Aš labai mėgau dėlioti kokius nors rebusus. Kas kaip nori – gali paprastai daryti, gali su kažkokia paslėpta mintimi", – apie stikliuku uždengtą ir vėliau užkastą kūrinį kalbėjo J.Šmidtienė.

Menininkė, remdamasi savo prisiminimais, kvietė vaikus gaminti paslaptukus ten, kur jie tik nori. Susirinkusieji į galeriją "Balta" tai galėjo padaryti kitapus parkelyje. Numatyta netgi paslaptukų patikrinimo diena – šis sekmadienis. Juk Tarptautinę vaikų gynimo dieną nuo Tėvo dienos skiria vos kelios dienos.