01. Aušra Jurevičienė – Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerė, dirbanti Kauno plaukimo mokykloje ir Kauno lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“. Plaukti moko ir autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Laisvalaikiu jau dešimt metų savanoriauja psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikiančioje „Vaikų linijoje“.

Baseiną lankyti pradėjo įkvėpta draugės pavyzdžio: „Ir aš noriu. Taip atsirado ir plaukimas, ir šuoliai į vandenį.“ Sporto aukštumų siekė jau be draugės, o ateitį siejo ir su trenerės darbu. Kai tokiomis mintimis pasidalijo su savo treneriu, jo reakcija buvo skeptiška. „Žinojo, kas manęs laukia. Taip, trenerio dalia sunki, bet man labai įdomu ieškoti būdų, kaip rasti kelią į vaiko širdį, kaip jį motyvuoti“, – kalbėjo trenerė, edukologijos mokslų magistrė.

Koks šių laikų jaunimas? „Šaunus, bet kitoks nei ankstesnės kartos, ir tai natūralu“, – vertino A. Jurevičienė, priminusi, kad motyvuoja kartais ir skaudžiai skambantis klausimas, ar jaunasis sportininkas pats padarė viską dėl gero pasirodymo varžybose. Dėl nesėkmės kaltinti neparankų plaukimo takelį, aplinkybes (kitoks tramplinas, į plaukimo akinius pribėgo vandens) lengva, bet ar pakankamai buvo paties sportininko pastangų, pavyzdžiui, ar tinkamai prisiveržė akinius?

Kalbėdama apie merginas, trenerė džiaugiasi jų atvirumu naujovėms ir drąsa imtis pokyčių. „Linkiu gerbti save, savo šaknis, istoriją. Mano sporto šakoje labai svarbu drąsa, tačiau ir kitose gyvenimo srityse linkiu nebijoti suklysti. Tiesiog veikti, išdrįsti klausti. Bijodamas suklysti ir dėl to nedarydamas, atsisakydamas kažko, atimi iš savęs galimybę tobulėti, augti. Drąsa bandyti, drąsa suklysti yra didelis proveržis, atradimas. Nepabandęs, nežinosi. Gal net iš karto pavyks? Reikia kalbėti, klausti, tyrinėti, tartis“, – kalbėjo trenerė.

Linkiu gerbti save, savo šaknis, istoriją.

Daug sentimentų kelia Neries, Nemuno pakrantės, Žaliakalnis, Ąžuolynas, Vytauto parkas, Laisvės alėja, Santaka. „Koks gražus miestas žvelgiant iš upių!“ – kalbėjo A. Jurevičienė.

„Kaunas turi savo charakterį. Man jis yra miestų miestas. Labai džiaugiuosi plaukimo baseinų Kaune gausa. Juose plaukti mokosi ir plaukimo įgūdžius stiprina tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų. Kiekvienam gyvybiškai svarbu mokėti plaukti ir saugiai elgtis prie vandens ir vandenyje. Turinti praktinių įgūdžių, gebanti savimi pasirūpinti, nebijanti klysti jaunoji karta – stipri valstybės ateitis“, – dėstė trenerė.

„Didžiuojuosi visais savo mokiniais ir jų tėveliais. Visiems linkiu sėkmės. Didžiausia dovana – kai auklėtiniai ateina aplankyti ir po daugelio metų. Labai smagu jų sulaukti“, – jautriai užsiminė A. Jurevičienė, per 25 metus išugdžiusi ne vieną miesto ir šalies čempioną, prizininką, garsinantį Kauną ir Lietuvą tarptautinėse vandens arenose.

04. Edita Vasaitienė – vairavimo mokyklos moterims įkūrėja ir vairavimo mokytoja, knygos apie baimes ir iššūkius mokantis vairuoti autorė, kurios ne tik darbas, bet ir misija – brandaus amžiaus moterims įkvėpti pasitikėjimo savimi imtis gyvenimą keičiančių pokyčių: išmokti vairuoti. Edita taip pat siekia kelti vairavimo įgūdžių kompetenciją, mokyti ne tik taisyklėmis, bet ir morale paremtų elgesio normų kelyje. Stengiasi savo profesiją kilstelėti aukščiau kasdienybės ir parodyti kitoje šviesoje.

„Atsitiktinumas“, – sakė E. Vasaitienė, paklausta, kaip jos gyvenime atsirado mokymas vairuoti. Medicininį išsilavinimą turinti moteris 90-aisiais buvo kryžkelėje. Kažkur nugirdus, kad vairavimo mokytojai neblogai uždirba, dingtelėjo laikinai išbandyti tokią duoną, kol finansiškai atsistos ant kojų. Aišku, prieš tai reikėjo išmokti naujosios profesijos.

„Tas „laikinai” jau tęsiasi 27 metus“, – nusijuokė pašnekovė. Iš pradžių net neįtarė, kas išties jos laukia. Labiausiai patraukė tai, kad sutinka labai daug ir labai įvairių žmonių. Patiko ir tebepatinka jaustis reikalinga, matyti, kad jos pastangos keičia žmonių gyvenimus. Svarbu ir tai, kad dirbdama šį darbą padeda keisti įsigalėjusius stereotipus.

Atrodytų, daug lengviau pačiam ko nors išmokti, nei mokyti kitus. Kaip kitam įpūsti pasitikėjimo savimi, kaip jį uždegti? „Apie tai net knygą parašiau… Tai labai plati tema. Šiam darbui svarbu empatija. Būtina suprasti, kodėl kitas žmogus kažko nesupranta. Turi suprasti, kaip jis mato tam tikrus dalykus, ką jaučia, ką galvoja. 80 proc. vairavimo sudaro psichologiniai dalykai. Turi pajusti žmogų ir paskatinti jį padaryti tai, kas iš pradžių gali atrodyti beprotiškai baisu, gal net neįmanoma“, – pasakojo E. Vasaitienė, pastaruoju metu vairuoti mokanti daugiausia tik moteris.

„Jaučiu solidarumą su moterimis ir noriu palengvinti jų buitį. Gebėjimas pačiai vairuoti suteikia laisvės, pasitikėjimo savimi. Moterys supranta, kad jeigu gali vairuoti, tai gal ir dar kažką gali, atsiranda impulsas siekti daugiau, pavyzdžiui, keisti nemėgstamą darbą“, – tęsė kaunietė.

Turi pajusti žmogų ir paskatinti jį padaryti tai, kas iš pradžių gali atrodyti beprotiškai baisu, gal net neįmanoma.

E. Vasaitienė labai didžiuojasi būdama lietuvė, didžiuojasi tuo, kad Lietuva padeda kitiems. Didžiuojasi, kad klientės ja pasitiki, kad gali prisidėti prie mokytis vairuoti atėjusių moterų gyvenimo palengvinimo. Neretai kursams jos ryžtasi priverstos aplinkybių, kurių būna ir itin dramatiškų. „Ir pati mokiausi iš jų. Mokinių pasitikėjimas manimi, jų išgyventi sunkumai sutvėrė ir mano asmenybę“, – pridūrė moteris.

Kaune daugiausia sentimentų jai kelia Žaliakalnis. Jis alsuoja miesto ir valstybės istorija. Patinka ir Panemunė su savo senovinėmis vilomis, jos šilas. Kaune ir kitose vietose yra atradusi nuostabių užkampių. „Miestą esu išmaišiusi tikriausiai net labiau nei taksistai. Labai myliu Kauną, jo žmonių bendrystę“, – vardijo pašnekovė.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.

• PORTALAS: kaunodiena.lt rubrikoje „Metų kaunietė“. Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Nuo sausio 25 d. iki vasario 6 d. 12 val. balsuodami išrinksite dešimt šio titulo verčiausių kauniečių. Vasario 8 d. paskelbsime dešimtuką ir tęsime balsavimą iki vasario 20 d. 12 val.

Vasario 22 d. paskelbsime finalinį pretendenčių šešetuką.

Nuo vasario 22 d. iki kovo 4 d. 12 val. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite nugalėtoją. Kovo 5–6 d. susumuosime rezultatus.

Kovo 7 d. Metų kaunietę paskelbsime finaliniame renginyje.

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto pagrindiniams rėmėjams: „Kauno tiltai“, „Bosca be alkoholio“, „Vikonda grupė“; rėmėjams „Jukata“, „Kauno grūdai“, „Heiga Group“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „Mano būstas“; partneriams „Etapas Group“, „Centro kredito unija“.