– Planuojama statyti estakadą, sujungsiančią K.Baršausko gatvę su Pramonės prospektu virš visiems žinomo vadinamojo VI forto žiedo. Kaip gimė sumanymas ir ko reikia, kad jis būtų įgyvendintas?

– 2017 m. parengta studija, kuri atskleidė didžiausias problemas. Jos būtų išspręstos įrengus estakadą nuo K.Baršausko gatvės į Pramonės prospektą. Tai atlaisvintų žiedą ir jis taptų lengviau įvažiuojamas ir išvažiuojamas, saugesnis. To labiausiai ir siekiame. Apie įgyvendinimą – dabar parengti projektiniai pasiūlymai, kurie bus viešinami. Paskui būtų rengiami techniniai projektai ir, skyrus finansavimą, bus galima pradėti darbus.

– Finansavimas dar tolimoje perspektyvoje. Ar miestas ketina įrengti už savo pinigus, ar sieks paramos?

– Visą laiką geriau gauti paramą, paprasčiau miestui. Bet jeigu bus poreikis, tikrai svarstysime ir savo lėšomis.

– Planas rimtas. Tikrai galima tikėtis, kad bus įgyvendintas. Kiek maždaug turėtų trukti visas procesas?

– Patvirtinus projektinius pasiūlymus, kitas pirkimas būtų techninio projekto rengimo. Jis trunka metus, pusantrų. Paskui, išskyrus finansavimą, rangos darbų konkursai. Pora metų užtrunka darbai.

– Abstrakčiai tariant – 2025 m.?

– Galima, manau, ir greičiau.

– Kodėl pasirinktas būtent šis žiedas?

– Viena iš didesnių problemų mieste – Pramonės prospektas. Problema – nuo K.Baršausko gatvės iki pat Muravos sankryžos. Esame pradėję daryti namų darbus eismui šioje sankryžoje gerinti: įrengėme vaizdo kamerų, stebėsime judėjimą, visas kryptis, vertinsime galimybes, ką būtų galima padaryti, kad pagerintume sankryžos laidumą ir saugumą. Iš kitos pusės irgi bus daromi darbai – ne tik iš K.Baršausko gatvės. Matome, kad Muravos ir Pramonės prospekto bei Partizanų gatvės sankryžos sudaro ilgas spūstis iki pat Taikos prospekto žiedo. Tai vienas mazgų, kuris laukia kaip iššūkis, bet, manau, įveiksime. Kitas – Taikos ir Pramonės prospektų žiedas. Susidaro spūstis nuo Taikos prospekto link Ateities plento. Taikos prospekte atlikus kapitalinio remonto darbus buvo padaryta viena sklandi išvaža tiesiai į Pramonės prospektą – skaičiavome, kad ji apie 10–15 proc. sumažino srautą. Kitose išvažose to nėra.

Papildomas mokestis neturėtų sukelti nepasitenkinimo.

– Jūsų sudėtingas darbas – stebite miesto skruzdėlyną ir bandote modeliuoti, kaip valdyti srautus. Jie su kiekvienais metais tik didėja.

– Išsprendus Taikos ir Pramonės prospektų žiedo sankryžos problemą, visą srautą nukreipiame į Kovo 11-osios gatvės ir Taikos prospekto žiedo sankryžą, kur irgi didelė problema. Lygiai tas pats srautas – nuo Kovo 11-osios gatvės ir Taikos prospekto žiedo link Pramonės ir Taikos prospektų žiedo. Negalime spręsti tik vieno žiedo problemų, nespręsdami kitų.

– Dar viena estakada?

– Laikas parodys, bet Kauno problema – labai dideli žiedai. Norėdamas įvažiuoti į žiedą, vairuotojas turi įsitikinti, kad saugu, o kai didelis greitis, sunku tai padaryti. Reikia ieškoti kitų alternatyvų, kaip būtų galima tai išspręsti.

– Jeigu mažintume žiedus ir darytume daugiau eismo juostų? Gal reikėtų juos pertvarkyti?

– Kovo 11-osios gatvės ir Taikos prospekto žiede – labai daug nuovažų ir išvažų. Konfigūracija sudėtinga. Vėlgi, gal modeliavimai parodys, kad reikia kitokių sprendimų. Gal tai neturėtų būti dviejų lygių sankryža, o reikia kitokių alternatyvų, kaip kituose miestuose, greičio mažinimo kalnelių. Manome, kad yra efektyvesnių sprendinių. Bet tam yra modeliavimas ir specialistai, kurie atsakys į tuos klausimus.

– Buvo tvarkomos gatvės, paskui kitas etapas – pačių gatvių ar žiedų pertvarkymas arba ieškojimas sprendimo, kuris sumažintų apkrovą. Miestas nemiega ant laurų ir ieško naujų eismo sprendimų.

– Gatvės būklė buvo anksčiau prastesnė, o dabar gerėja. Negalime dar laukti, kol atsiras daugiau pinigų, kad priimtume sprendimus, kurie iš esmės išspręstų problemą. Gatvės turi būti remontuojamos.

– Kol bus pastatyta estakada, ten bus košmaras, nes sunkusis transportas, visi įrengimo darbai. Kaip tai įgyvendinti technologiškai?

– Gal nebus taip blogai, kaip įsivaizduojate. Atsiras kolonų, jos praprasčiau statomos, nėra toks sudėtinas statinys. Neįsivaizduojame, nes nesame darę tokių didelių pokyčių. Vykdant apklausos aprašus mus ramina, kad tai nėra taip baisu ir sudėtinga.

– Sakote, kad vykdote apklausas. Kiek maždaug tai galėtų kainuoti?

– Pati estakada galėtų kainuoti truputį daugiau nei 4 mln. Bet tai skaičiuota pagal sistemas, nėra konkurso metu apskaičiuota kaina. Dažniausia konkursų metu apie 20–30 proc., priklauso nuo laikotarpio, sumažėja.

– Miesto Centre ir Senamiestyje – nedžiuginantys planai. Gali būti ribojamas ir apmokestinamas įvažiavimas į Senamiestį.

– Tikriausiai kalbate apie mažų emisijų zoną, kurią norime įgyvendinti. Ruošiamės ir greitai tai bus padaryta, bet dar ne šiais metais. Vienuolikoje vietų bus įrengta sistema, kuri identifikuos atvažiuojantį automobilį, o išvažiuojantį – pagal automobilio taršą arba laiką. Senamiestyje siekiame išvengti tranzito, kuris susidaro siekiant apvažiuoti kitas sankryžas. Tai įgyvendinus vairuotojai turės susimokėti. Būdų yra įvairiausių. Rengiame dokumentus, artimiausiu metu pradėsime organizuoti ir pirkimus.

Pokyčiai: M.Matusevičius pastebi, kad Kauno problema – labai dideli transporto žiedai.

– Kaip dėl netranzitinio transporto, kai žmonės atvažiuoja į darbą ir pasistato automobilį, – ar po darbo turės mokėti? Tikriausiai priklausys ne tik nuo taršos, bet ir nuo praleisto laiko Senamiestyje?

– Manau, kad galėtų būti įtrauktas ir stovėjimas. Kad nereikėtų mokėti ir už stovėjimą, ir už važiavimą, – galėtų būti bendras mokestis. Jei tik važiuoja – vienoks mokestis, kai stovi ilgiau – skaičiuojamas ir išbūtas laikas.

– Kaip galvojate, kokia bus miestiečių reakcija?

– Manome, kad nebus didelio pasipiktinimo. Jei važiuoja į teritoriją, vis vien turi mokėti už stovėjimą. Papildomas mokestis neturėtų sukelti nepasitenkinimo. Bus Pilies aikštelė, kurioje galima palikti automobilius, Karaliaus Mindaugo prospektas. Kuo mažiau automobilių Senamiestyje, tuo jis patrauklesnis.

– Ar reikėtų susimokėti Senamiesčio gyventojams?

– Gyventojams visada yra išimčių. Jie gali išsiimti lengvatinius leidimus stovėti. Negalime apmokestinti grįžimo namo.

– Kada šie planai būtų įgyvendinti?

– Prognozuojame, kad kitais metais.

– Planuojama net ir kelių aukštų Pilies aikštelė. Pilis – jautri zona. Kokia situacija?

– Planuojame įrengti kelių aukštų stovėjimo aikštelę. Ji padėtų įrengus mažų emisijų zonas. Antras mažų emisijų zonų etapas – visas centras. Tik jis bus įgyvendintas, kai bus pastatytas Kėdainių tiltas. Žmonės galėtų rinktis, ar tranzitu kirsti Senamiestį, ar pasirinkti Kėdainių tiltą ir apvažiuoti.

– Žiūrint į plačią perspektyvą – tai siekis, kad automobiliai miestą terštų kuo mažiau. Bet Kauno realybė dėl klimato ir reljefo kiek sunkina situaciją, kad būtų imtasi kardinalių pokyčių ir paliktume automobilius garažuose.

– Nemanome, kad visi važiuos dviračiais ar elektriniais paspirtukais. Bet suteikti galimybę tikrai galima. Viešasis transportas iš miesto nedings. Yra daug būtų įveikti kelis šimtus metrų: paspirtukais, viešuoju transportu, dviračiais.

– Šiuo metu viešuoju transportu važiuoja mažiau žmonių. Ar tai tendencija?

Nemanome, kad visi važiuos dviračiais ar elektriniais paspirtukais. Bet suteikti galimybę tikrai galima. Viešasis transportas iš miesto nedings.

– Koronavirusas padarė savo. Kovo pradžioje netekome apie 70 proc. keleivių. Dabar tendencijos rodo, kad žmonės grįžta, bet kita dalis turbūt nusipirko savo automobilius, iš kurių sunku iškrapštyti. Važiuoti naujais autobusais tikrai patogu, švaru, patogi e. bilietų sistema. Visų patogumų tikrai daugėja ir miestas nesustos skatinti viešojo transporto.

– Skaičiau, kad per penkerius metus miestas investavo apie 70 mln. eurų, nupirkta 250 naujų viešojo transporto priemonių. Investicijos tikrai didelės, papildomai išbandomi elektrobusai.

– Tendencijas matome. Visi renkasi elektrinius autobusus ar kitas mažiau taršias transporto priemones. Esame nupirkę 100 MAN autobusų. Nors ir dyzelis, bet su hibridine pavara, mažiau teršiantys, su filtrais.

– Jie mažiau teršia už paprastą automobilį?

– Jie nauji, ekologiškesni. Tendencijos aiškios – elektriniai autobusai yra perspektyva, tačiau miestams, bent Kaunui, tai dar netinkama technologija. Maršrutų yra tikrai ilgų, nuvažiuoja apie 200–300 km, kai šalta ar šilta, įjungia šildytuvus ar kondicionierius. Susidėvi elektriniai akumuliatoriai – po aštuonerių metų lieka 70–80 proc. pajėgumų. Troleibusas tarnauja penkiolika metų. Jo tarnavimo metu turėsime pakeisite dar akumuliatorių, kuris sudaro 30 proc. troleibuso kainos. Brangu ir be institucijų paskatinimo dar per sunku.