„Nauji projektai ir naujos veiklos sritys mūsų komandų niekada negąsdino, bet šiemet iš tiesų įrodėme, kiek daug ir plačių kompetencijų turime, kad sklandžiai įgyvendiname projektus, kurie anksčiau mums galėjo pasirodyti neįprasti, netipiniai“, – sako Aldas Rusevičius, didžiausios transporto infrastruktūros statybos bendrovės Baltijos šalyse generalinis direktorius.

Vadovas pastebi, jog darbuotojų atsiliepimai rodo, kad nauji projektai ir veiklos įvairovė – didelis privalumas. „Naujovės verčia tobulėti visą organizaciją ir kiekvieną komandos narį atskirai“, – įsitikinęs A. Rusevičius ir priduria, kad veiklų diversifikacija versle padeda suvaldyti rizikas, kurių pastaraisiais metais smarkiai pagausėjo.

Mato iššūkius, bet nestovi vietoje

„Kauno tiltų“ vadovas atidžiai seka svarbiausius Lietuvos ir Baltijos šalių infrastruktūros projektus. Anot jo, nuo tokių projektų kaip „Rail Baltica“ ar elektros perdavimo tinklų sinchronizacijos programos priklauso Lietuvos ir viso regiono ekonominė raida ir ateitis. Tad atsakomybės – labai daug, tik gerų žinių verslui – mažoka. Pavyzdžiui, šiais metais nebuvo uždegta žalia šviesa geležinkelio „Rail Baltica“ statybai, traukėsi ir kelių statybos darbų apimtys. Be to, brangsta žaliavos, degalai ir energijos ištekliai, darbo jėga.

„Bet neketiname stovėti vietoje – ieškome ir atrandame naujų galimybių. Sėkmingai įsibėgėjome su projektais kitose, mums netipinėse srityse. Statėme fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija. Mūsų Energetikos padalinys aktyviai įsitraukė į Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros sistema programos projektus. Ši programa vykdoma itin intensyviai, nes sinchronizavimas yra svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo ir prioritetinis ES projektas. Mūsų specialistų komandos prisiderina prie darbų ritmo, dalį patikėtų užduočių atliekame netgi greičiau negu numatyta sutartyse“, – teigia A. Rusevičius.

„Kauno tiltai“ kaip patikimas partneris dalyvavo elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorės „Energy cells“ projekte, statant pirmuosius Baltijos šalyse baterijų parkus. Šie baterijų parkai garantuoja energijos tiekimo saugumą ir stabilumą.

„Kauno tiltų“ vadovas A. Rusevičius teigia, kad didesnės darbų apimtys kitąmet leistų ne tik išlaikyti, bet ir padidinti darbuotojų skaičių. „Kauno tiltų“ nuotr.

Energetikos projektą lygina su širdies operacija

Vienu didžiausių kauniečiams patikėtų iššūkių bendrovės darbų vadovas Evaldas Kucinas vadina Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) 330 kV skirstyklos rekonstrukciją.

Visus šiuos darbus E. Kucinas lygina su širdies operacija, kai tuo pat metu turi būti palaikoma visos sistemos gyvybė – sustabdyti procesų negalima. „Specialistams tai – didelė atsakomybė, bet susirinkus visą informaciją, tinkamai pasirengus, susiplanavus darbų etapus, įveikiami tampa net ir sudėtingiausi projektai. Tai labai praturtina mūsų visų patirtį ir įrodo mūsų sugebėjimus įgyvendinti nacionalinės ir tarptautinės svarbos iššūkius. Kai viskas suplanuota ir aiški veiksmų seka, atsakomybės našta virsta įprasta darbo rutina“, – tvirtina bendrovės darbų vadovas E. Kucinas.

Pašnekovas pripažįsta, kad Lietuvos energetinei nepriklausomybei svarbūs darbai įkvepia ir motyvuoja papildomai. O matyti baigtą darbą, pavyzdžiui, pastatytą paskutinę 330 kV oro linijos Elektrėnai–Alytus atramą, specialistams labai malonu.

Profesionalus auginantys projektai

Kad žiūrėti į pabaigtą objektą yra puikus jausmas, kolegai pritaria meistras Vytautas Gramauskas. Šis bendrovės darbuotojas, anot kolegų, tiesiog negali nustygti vietoje – sėkmingai kaupia patirtį, auga kaip profesionalas, atlikdamas jam patikėtas užduotis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„2019 metais planavau mėnesį ar pusantro padirbėti Švedijoje statant pralaidą. Švedai labai ilgai tvarkė projekto dokumentus, o dykas sėdėti nenorėjau – tarsi prilipau prie kito, tiltų statybos, projekto: skaičiau brėžinius, žiūrėjau kaip vyksta darbai, kuo galiu padėti. Pamažu perėmiau vis daugiau funkcijų, atsakomybių ir pareigų. Iš pradžių buvau atsakingas už statomo tilto pamatus, po to – už kolonas, galiausiai – už tilto perdangą. Kai pagrindinis darbų vadovas išvažiavo, man buvo perleistas viso projekto pabaigos etapas. Taigi, vietoj planuotų 1,5 mėnesio Švedijoje praleidau 2,5 metų“, – pasakoja V. Gramauskas, iki tiltų statybos inžinieriaus karjeros „Kauno tiltuose“ dirbęs darbų saugos specialistu.

Įdomiausiu darbu šiemet meistras vadina Klaipėdoje statytą estakadą. Eismas ja bus paleistas jau kitais metais. „Gera žinoti, kad mano darbai teikia didelę naudą visiems žmonėms, palengvina jų susisiekimą ir gyvenimą daro patogesnį“, – teigia V. Gramauskas. Jis jau žino, kur darbuosis kitais metais – vadovaus viaduko virš Jonavos gatvės statybai Kaune.

Bendrovės vadovas A. Rusevičius papildo, kad viaduko per Jonavos gatvę projektas bus vykdomas koja kojon su viduriniojo tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukcija. Viskas turės būti įgyvendinta greičiau negu per dvejus metus. Per šį laiką vienas vidurinis tiltas bus išardytas, o vietoje jo pastatyti du.

Padeda visai Lietuvai išlaikyti eismo saugumo egzaminą

Po „Kauno tiltams“ patikėtų A. Meškinio tiltų rekonstrukcijos visai šaliai svarbus magistralinis kelias taps platesnis ir saugesnis, nes tranzitinis eismas bus visiškai atskirtas nuo vietinio.

„O saugesni keliai yra svarbiausias mano darbo tikslas“, – tvirtina „Kauno tiltų“ darbų vadovas Emil Danilčenko, atsakingas už eismo organizavimo saugumą statybos metu.

E. Danilčenko įsitikinęs, kad siekiant sumažinti žūčių eismo nelaimėse, svarus yra ir visų kelininkų indėlis. Rengdami ir įgyvendindami projektus „Kauno tiltų“ specialistai visada kruopščiai analizuoja eismo parametrus ir saugumo situaciją, parenka geriausias priemones, sumažinančias incidentų remontuojamuose kelio ruožuose riziką.

O kokie iššūkiai kitąmet laukia visos bendrovės? „Dabartinis užsakymų portfelis užtikrina, kad 2023 metais darbų nemažės. Galbūt net pavyks padidinti jų apimtis – tai leis ne tik išlaikyti esamą darbuotojų skaičių, bet ir sukurti naujų darbo vietų“, – tikisi „Kauno tiltų“ generalinis direktorius A. Rusevičius ir iškart priduria, kad infliacija, didėjančios palūkanų normos, išaugusios energijos ir medžiagų kainos, tiekimo grandinių nestabilumas kitąmet turės didelės įtakos ne tik bendrovės, bet ir viso sektoriaus veiklai.