Nuoširdžiausia Kauno gydytoja: būna, kad neištveriu

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

"Nuoširdžiausio gydytojo vardas – didžiausias mano karjeros pasiekimas, nes taip nusprendė pacientai", – šiuos žodžius gydytoja Eglė Simaškienė ištarė labai natūraliai, viso pokalbio metu nenuskambėjo nė viena pasididžiavimo gaida.

"Kauno dienos" skaitytojai, penktus metus rinkdami nuoširdžiausią gydytoją, šiemet šį vieną reikšmingiausių bendravimo bruožų priskyrė jums. Kaip suprantate nuoširdumą?

– Niekada specialiai nesistengiu būti nuoširdi. Ką darau, darau natūraliai. Kai pradėjau dirbti gydytoja rezidente, norėjosi su kiekvienu pacientu artimai, nuoširdžiai bendrauti, kad jis viską sužinotų apie ligą, suprastų jos eigą ir gydymą. Vyro sesuo, ji irgi bus gydytoja, kartą paklausė: "Eglute (jauną, liekną gydytoją daug kas vadina Eglute – red. past.), ar tu pasikeisi, metams bėgant, ar užsidėsi kaukę – pradėsi kitaip bendrauti?" Aš tikiuosi, kad nepasikeisiu, jei iki šiol nepasikeičiau.

– Su ligoniais dirbote penkerius metus kaip gydytoja rezidentė ir jau treji metai – kaip savarankiška specialistė. Spėjote pelnyti jų pasitikėjimą ir meilę, nors pasirinkote tokią sudėtingą sritį – hematologiją. Kodėl ją?

– Jau tada, prieš aštuonerius metus, kai rinkausi rezidentūrą, hematologija buvo labai inovatyvi sritis. Naujovės mane domina, o galimybė padėti sergantiesiems tokiomis sunkiomis ligomis, kaip leukemija, mieloma, kurios prieš 20 metų prilygo mirties nuosprendžiui, yra labai prasmingas iššūkis. Tuo metu kai kurioms ligoms gydyti pradėta taikyti taikinių terapija, leidžianti ligoniui jaustis kaip sveikam ir gyventi ilgus metus. Pasirinkimas manęs nenuvylė, kuo toliau, tuo daugiau yra galimybių ligoniams padėti pristabdyti ligą ar pasveikti.

– Jei patinka inovacijos, naujovės, tai kodėl pasirinkote mediciną, kuri yra sena kaip pasaulis?

– Net ir nežinau, kodėl, bet mokydamasi dar šeštoje klasėje nusprendžiau būti gydytoja. Šeimoje jų nėra, tik giminėje turime odontologų. Medicina mane labai traukė.

– Ir vaikystėje žaisdama buvote lėlių gydytoja?

– Ne, lėlių negydžiau, tik, prisimenu, kieme su draugais žaisdavome ligoninę, ir aš būdavau gydytoja. Sakoma, kad tai profesija iš pašaukimo. Galbūt man ji todėl patiko, kad daug žmonių sutinki, nuolat bendrauji. Aš esu labai sociali, ir man mano profesija labai patinka. Mano darbas man – hobis.

– Ir atlyginimas nėra svarbu? Juo medikai skundžiasi...

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mieli gydytojai,

Mieli gydytojai, portretas
labai prasome itakoti Kauno valdzia,kad greiciau uzdetu medini pavirsiu zmonems atsisesti ant metaliniu suolu naujose stovejimo aikstelese.Tie suolai padidins ligoniu skaiciu,nes visa laika lab ai salti.

....

.... portretas
kiek žmonių jos nepažįsta? ir turi tikėti šituo primestu nuoširdumu. yra ir kitų gerų gydytojų.

Gana

Gana portretas
Išimkit tą, kuriai populiarumą sukūrė toks vienas, praeity žinomas, 'keliukas'
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių