– Kuo šiandien gyvenate?

– Inga: Ir šiandien, ir bet kada mes gyvename sportu. Nebūtinai bėgimu, bet kokiu sportu: dviračiai, golfas, kelionės. Aktyviai.

– Jei kalbėtume apie olimpiadą, koks jos dalyvis būtų šiandienos Kaunas – kokioje šakoje specializuotųsi, kokias savybes turėtų?

– Inga: Kaunas, kaip visais laikais buvo, taip ir yra kovingas, lietuviškas miestas, todėl manau, kad olimpiadoje ir atstovautų Lietuvai, miestui. Yra daug talentingų žmonių. Turime olimpiadoje auksą, Europoje auksą ir bronzą, taip kad Kaune jaunimas auga labai stiprus ir talentingas. O jei išskirti sporto šaką, tai, kaip visi ir žino, – krepšinis ir lengvoji atletika. Aišku, bėgimas Kaune kažkada buvo visai nepopuliarus, o dabar kokie renginiai vyksta, kiek juose dalyvauja bėgikų. Dabar miestietis pasižiūri į renginių grafiką ir net nežino, kur savaitgalį dalyvauti, nes visko tiek daug vyksta.

– Rasa: Renginių daug ir smagu, kad ne tik sporto, bet ir visokių koncertų daugėja, yra žmonėms kur išeiti, pasižmonėti, galima ir aktyviai praleisti laisvalaikį, ne tik sėdėti namuose. Smagu, kad žmonės ir vaikus atveda sportuoti, ir mažiesiems bėgimai būna, vaikai labai įtraukiami – tai yra smagiausia.

– Kaip keitėsi Kaunas nuo Jūsų sportinės veiklos šiame mieste pradžios?

– Inga: Kaip diena ir naktis. Atvažiavau čia gyventi maždaug prieš 20 metų, čia baigiau ir universitetą, ir vaikus auginau. Per paskutinius maždaug 3 metus viskas apsivertė aukštyn kojomis. Kai anksčiau pati bėgiojau, kiti mane kvaila vadindavo, klausdavo, ko čia bėgi, kam to reikia. Iš viso Kaune niekas tuo nesidomėjo. Užsienyje dažnai dalyvaudavau įvairiuose bėgimuose ir ten jau prieš 10 metų, kaip ir Kaune dabar, žmonės masiškai vykdavo į varžybas, dalyvaudavo, nebūtinai tik labai rimti sportininkai. Vis pagalvodavau, kada pas mus taip bus. Ir štai, dabar mes turim taip. Ir dėl ko? Dėl to, kad valdžios požiūris dabar kitoks, pats žmogus pradeda keistis, kadangi jis daugiau pamato pasaulio, išvažiuoja, stebi, ką kiti veikia. Ir apskritai mes jau geriau gyvenam. Jei gyvenimo kokybė gerėja, tai tu pats nori veikti tai, kas tau patinka, o ne tai, kad tik galvoti, kaip nusipirkti pavalgyti ir apsirengti.

– Rasa: Aš matau, kad situacija dabar žymiai geresnė. Anksčiau turėdavai paieškoti, kur gali išbėgti krosą pabėgioti, o kai sutemdavo, visai neturėdavai kur. O dabar labai smagu. Kad ir praėjusią dieną dariau treniruotę Panemunėje: takeliai taip gražiai sutvarkyti, viskas apšviesta. Taip smagu matyti, kad daugėja ir žmonių, kurie ar riedučiais, ar dviračiais važinėja. Pastebėjau, kad ir treniruoklių lauke labai nemažai pristatyta. Dabar žmogus, išėjęs pasivaikščioti, pamato treniruoklius ir gali tiesiog pasportuoti, mankštelę padaryti. To anksčiau nebūdavo. 

– Inga: Kai gyvenau Panemunėje, tai būdavo apšviesta tik Smetonos alėjos gatvė, kuria mašinos važiuoja. Tai kai sutemdavo, treniruotis nebegalėdavau. Arba bėgdavau su švyturėliu ant galvos ir žiūrėdavau, kad neįkrisčiau į kokią duobę, kad kojos neišsisukčiau. Dabar ne tik kad įrengti dviračių takai, infrastruktūra, apšvietimas, bet ir mokyklų stadionai Kaune praktiškai visi renovuoti, su tokia danga, kuri pritaikyta sportui. Ir krepšinio aikštelės atnaujinamos. Man atrodo, Kaunas – vienintelis miestas Lietuvoje, kuris per paskutinius trejus metus sparčiausiai išėjo į priekį.

Kaunas – vienintelis miestas Lietuvoje, kuris per paskutinius trejus metus sparčiausiai išėjo į priekį.

– Kur labiausiai mėgstate sportuoti?

– Inga: Aš labai mėgstu parkus, miškus, nes ten labai gera. Ir atnaujinto stadiono labai laukiame. Turiu žmonių, kurie bėga stadioniniame takelyje, todėl mes S. Dariaus ir S. Girėno stadione būname. Tai laukiame šito dalyko net nežinau kaip... Kaunas formuojasi kaip pagrindinis sporto miestas.

– Rasa: Kadangi daug bėgioju, tai man patogiausi dviračių takai. Ateini ir gali į visas puses bėgti.

– Kaune vis daugėja, atsinaujina sportui pritaikytų vietų, stadionų. Kokią įtaką tai turės jauniesiems Kauno sportininkams?

– Inga: Geriausias pavyzdys – Islandija. Ar kas nors galėjo pasakyti, kad ten atsiras geriausia futbolo komanda? Islandija – labai maža sala, mažai žmonių joje gyvena, bet jie sugeba dalyvauti pasaulio, Europos čempionatuose, turi labai stiprią komandą, kuri kovoja net dėl aštuntuko. Įsivaizduokit, kodėl. Todėl, kad valdžia nusprendė statyti sporto bazes. Jei yra bazės, tėvai turi, kur atvesti vaiką, vaikas turi kuo užsiimti, treneriai jį prižiūri, atrenka geriausius ir taip sportas vystosi. Taip ir su mūsų vaikais bus.

– Kaune pradeda veikti įvairūs judėti skatinantys projektai, keliai pritaikomi kelionėms dviračiais, parkuose įrengiamos sporto aikštelės. Kokią pridėtinę vertę tai kuria kauniečiams?

– Inga: Oi, čia sveikata. Dabar mes vis tiek einame į priekį, viskas kompiuterizuota, žmogus turi sėdėti ofise ir dirbti kompiuteriu. Tai jei visi nejudės, kas atsitiks? Nebus sveikų žmonių, turėsim labai dideles išlaidas vaistams, bet vaistai ne išeitis. Žmogus sutvertas judėti ir jis privalo tai daryti, tik tada gerai jausis.

– Rasa: Ir šiaip žmogus geriau jausis, bus laimingesnis ir norės viską daryti, jei valandą skirs sportui, kad ir per pietus. Grįš pasportavęs ir bus daug darbingesnis, turės entuziazmo. Taip gyvenimo kokybė gerėja.

– Kaip įsivaizduojate ateities Kauną?

– Inga: Galvoju, kad tai bus vienas iš geriausių, gražiausių, šilčiausių ir sportiškiausių miestų Europoje. Viskas judės į priekį, ir aš tikiuosi, kad labai daug emigrantų grįš. Štai tokį miestą aš matau – sveiką, aktyvų, šiltą ir būtinai sportišką.

– Rasa: Smagu matyti, kad daugėja ir sportininkų, ir aikštynų, ir medalių. Tikimės, kad jų bus dar daugiau.

– Palinkėkite kauniečiams to, ką sau ar savo auklėtiniams linkite prieš svarbias varžybas.

– Rasa: Aš norėčiau palinkėti, kad visi būtų sveiki, gerai jaustųsi, judėtų – ir tik į priekį.

– Inga: Nepasiduoti, kovoti ir būti tolerantiškiems, gerbti varžovą ir vieni kitus. Išbandyti viską, ką Kaunas siūlo.