Sunku pritaikyti

Savanorių pr. ir P.Lukšio g. sankryžoje riogsantis galingas pastatas, tiksliau tai, kas iš jo liko, jau seniai prašėsi remonto, pertvarkų. Ilgą laiką didžioji jo dalis stovi nebenaudojama.

Buvusį Kalniečių prekybos centrą iš viso sudaro dvi dalys. Permainos ateina į pirmąją, kuri perėjo į vienų savininkų – „Vakarų Baltijos korporacijos“ – rankas. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

Antroji, esanti toliau nuo P.Lukšio g. ir pastatyta vėliau, tebeliks merdėti. „Ten yra dešimt savininkų, tarp kurių – ir savivaldybė“, – pristatydamas projektinius pasiūlymus sakė architektas Lukas Tarnauskas. Projekto autoriai – jis ir Rytis Račiūnas, atstovaujantys bendrovę „Nebrau“.

Pokyčiai turėtų prasidėti 9 tūkst. kv.m sklype. Iki šešių aukštų iškilsiančio pastato plotas turėtų siekti apie 7 tūkst. kv. m. Jame numatytos maisto prekių, smulkių prekybos plotų ir paslaugų, maitinimo ir administracinės paskirties patalpos.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Didžioji pastato dalis yra vieno aukšto su įrengtomis automobilių stovėjimo vietomis ant stogo.

„Sunku pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams“, – sakė L.Tarnauskas, komentuodamas Eugenijaus Miliūno suprojektuoto postmodernistinio centro, iškilusio dar 1988 metais, erdves.

Sunku pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams.

Projektas pristatomas kaip rekonstrukcija, atnaujinimas. Pakeitimų daug ir ne vienam susidarė įspūdis, kad naujasis pastatas su senuoju turės labai mažą ką bendro. „Ar tokiu atveju tai galima vadinti rekonstrukcija?“ – pečiais traukė ekspertai, tačiau projektui negailėjo ir gerų žodžių.

Architektūrinis įvykis

„Šio prekybos centro atidarymas buvo architektūrinis įvykis. Bet taip susiklostė, kad įvykis mirė. Triušo, triušo ir liko tik prisiminimuose“, – kalbėjo Vilius Adomavičius.

Architektė Loreta Janušaitienė pridūrė, kad senasis pastatas savo geriausiais laikais buvo išskirtinis, bet komplikuotas: „Neveiksnus funkciškai. Pastatas pats save nužudė“.

Anot V.Adomavičiaus, naujojo projekto įgyvendinimas netaps tokiu įvykiu kaip pirmtako atidarymas, bet pastarąjį  vadino estetišku, logišku, tvarkingu.

Kalniečių prekybos centro autorių atradimas buvo šviesus  pasažas. „Bet jūsiškis neturi nei geros pradžios, nei geros pabaigos“, – pastebėjo KAUET ekspertas, architektas Gintaras Prikockis. Pasažą planuoja įrengti ir naujojo pastato autoriai. Tik įėjimas būtų ne iš P.Lukšio g., o iš Savanorių pr., ir būtų posūkių, kurie leistų pėstiesiems eiti kiaurai pastatą ir taip greičiau pasiekti gyvenamųjų namų kiemus.

Parkingo peizažas

Architektė Gražina Bernotienė siūlė parkavimo aikštelę nuo stogo kelti į požemį, o parkavimo vietoms priešais pastatą nuo Savanorių pr., jos manymu, irgi ne vieta. „Kauno rajono savivaldybės pastatas yra atitrauktas nuo gatvės, nes kai jis buvo statomas ten stovėjo namas. Pastatą siūlau pritraukti arčiau Savanorių pr.“ – dėstė architektė.

Be to, ji siūlė pagalvoti ir apie netoliese esančių daugiabučių gyventojus. Parkingą palikus ant stogo, jiems pro langus atsivers stovinčių automobilių peizažas, o to tikrai nėra naujakurių pageidavimų ir kriterijų sąraše. 

Beje, pasirodo, projektuojant Kalniečių prekybos centrą buvo numatytas požeminis parkingas, bet tai taip ir neįgyvendinta.

Pastatas nuteikia palankiai. Vertikalės ir horizontalės darna. Bet kai sukišama į šitą sankryžą, pasipila nerimas. Kaip reikės patekti ir išvažiuoti?

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Savanorių prospektas – pati baisiausia gatvė“, – neslėpė savo nuomonės Asta Kiaunienė, turėdama omenyje čia vyraujantį urbanistinį chaosą. Pritardama kolegei, kad pastatas turėtų būti arčiau gatvės, kad pravažiuojančius ir pėsčiuosius pastatas pasitiktų ne stovėjimo vietomis, o vitrinomis, ji bandė apeliuoti į projekto autorių sąžinę.

„Estetikai, išraiškai priekaištų nėra, bet reikia traukti arčiau. Tai užsakovo matematika, bet mes ir miestas daug ką prarandame. Jūs dar galite taisyti situaciją“, – kalbėjo ekspertė. „Estetiškai nepriekaištingas, jeigu būtų kitoje vietoje“, – siūlė ir kiti pasisakiusieji.

Architektas Rimgaudas Miliukštis pašmaikštavo, kad Kalniečių prekybos centras – ne Trakų pilis, kurią reikia saugoti ir atstatyti, kas ir buvo padaryta. Tik prašė nepamiršti, kad Savanorių prospektas – ne užmiestis, o ašis, jungianti su miesto centru, kad vyraujanti tendencija – siaurinti gatves, artinti užstatymus.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Spūstys – užprogramuotos?

Ne vienas ekspertas atkreipė dėmesį, kokią įtaką projektas darys bendram sankryžos vaizdui, ir kėlė klausimą dėl klientų transporto ir pėsčiųjų srautų. „Pastatas nuteikia palankiai. Vertikalės ir horizontalės darna. Bet kai sukišama į šitą sankryžą, pasipila nerimas. Kaip reikės patekti ir išvažiuoti?“ – apie galimus nepatogumus kalbėjo KAUET narė L.Janušaitienė.

Kol kas realiai ir dokumentuose egzistuoja tik vienas įvažiavimas į norimą tvarkyti sklypą – iš P.Lukšio g. Įvažiavimas, kurį norima įrengti iš Savanorių pr., dėl teisinių dalykų gali taip ir likti tik projektiniuose pasiūlymuose.

Nors pastato architektūrą KAUET nariai išgyrė, tačiau projekto užsakovai ir išgirdę nuomones buvo linkę kuo mažiau viešintis. Tai, kaip atrodys pastatas, buvo demonstruojama pristatymo dalyviams, pristatymas buvo viešas, tačiau paprašius atsiųsti vizualizacijas, kad skaitytojams galėtume pateikti ryškesnį vaizdą, atsakymas nustebino.

„Apgailestauju, bet užsakovo prašymu informacija negaliu pasidalinti“, apgailestauju, bet užsakovo prašymu informacija negaliu pasidalinti“, – komentavo L.Tarnauskas.