Plagijavimu apkaltintas P. Baršauskas traukiasi iš KTU rektoriaus pareigų

  • Teksto dydis:

Plagijavimu rašant habilitacinį darbą apkaltintas Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas atsistatydina iš pareigų.

Apie tai KTU bendruomenei trečiadienį pranešė pats P. Baršauskas.

„Įvertinęs ir gerai apgalvojęs įvairias aplinkybes, pažvelgęs į susidariusią situaciją iš šalies, šiandien paskelbiau, mano galva, patį teisingiausią sprendimą – traukiuosi iš užimamų pareigų“, – išplatintame pranešime teigia P. Baršauskas.

Jis nurodė įteikęs atsistatydinimo pareiškimą trečiadienį į pirmąjį posėdį besirenkančiai naujos sudėties KTU Tarybai.

Kaltinimus dėl galimo plagiato P. Baršauskas vadina melu.

„Galiu ramia sąžine pasakyti, kad neatsakingai viešai pilamas purvas, jog habilitacijai skirta mano monografija yra „tyčinis plagiatas“, kad ją „ne pats rašiau“, yra melas. Monografijoje sugulė mano patirtis ir žinios, kurias per daugiau nei dešimt metų sukaupiau tiek gilindamasis į mokslinę literatūrą, tiek dirbdamas tarptautinių ryšių prorektoriumi, tiek konsultuodamas įmones tarptautinio verslo vadybos klausimais“, – tvirtina iš pareigų besitraukiantis KTU rektorius.

Jis kartojo pripažįstantis, kad rašant darbą padaryta techninių klaidų citavime, kad nepakankamai dėmesio skirta tekstui sutvarkyti.

„Tačiau šio mokslinio darbo esmė – mano mintys ir idėjos, kaip Vakaruose taikytus tarptautinio verslo vadybos principus pritaikyti Rytų ir Centrinėje Europoje, tarp jų – Lietuvoje. Šiuo metu rengiu trečią monografijos leidimą, kuriame bus ištaisytas techninis brokas“, – aiškina P. Baršauskas.

KTU rektorius teigia tapęs sistemingo puolimo auka, šio puolimo iniciatoriais jis įvardijo aukštojo mokslo reformos, numatančios didžiųjų universitetų jungimą, oponentus. Konkrečių asmenų šiuo atveju P. Baršauskas nenurodė, tačiau teigė, kad aukštojo mokslo reforma jo kritikams atrodė „kaip baisiausias košmaras“.

„Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, jog daryti skausmingus, nepatogius, tačiau Lietuvos aukštojo mokslo ateičiai būtinus sprendimus pasiryžę nedaugelis. Pokyčių priešininkai bet kokia kaina siekia sužlugdyti net menkiausias permainas, diskredituoti geriausias idėjas. Dėl šių priežasčių ir aš, ir KTU tapome aršaus ir sistemingo puolimo objektu (...) Matyt, jie turi ką prarasti, kad tokie dideli žmogiškieji ir finansiniai ištekliai metami siekiant iš savo kelio pašalinti vieną žmogų“, – pareiškime teigia P. Baršauskas.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius šiuo metu tiria skundą dėl galimų plagijavimo atvejų KTU rektoriaus habilitaciniame darbe. Skundą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai pateikė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Algirdas Avižienis. Jo teigimu, P. Baršausko monografijoje yra daugybė plagijavimo atvejų.

KTU Akademinės etikos kolegija po automatinio P. Baršausko publikacijos patikrinimo paskelbė, kad monografijoje esama citavimo problemų, tačiau plagiato nėra.

Praėjusią savaitę KTU išplatino kadenciją baigusios universiteto tarybos pareiškimą, kad dėl mestų kaltinimų plagijavimu universiteto rektoriui P. Baršauskui atsistatydinti nereikia. Naujoji universiteto taryba į posėdį renkasi trečiadienį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl Lietuvos universitetai priima kiekvieną, kas turi pulsą? Kodėl Lietuvos universitetams mokslas nereikalingas? Kodėl studijų kokybė mažinama? Nes Lietuvos universitetai daro pinigus, o visa kita trukdo pinigų darymui. Kaip mes atėjome prie tokio gyvenimo? „Visa Lietuvos aukštųjų mokyklų sistema „patupdyta ant Steponavičiaus krepšelių“. Jei yra studentų, jie „atsineša“ pinigus, tada gauni valstybės finansavimą. Ko daugiau studentų, tuo universitetas gauna daugiau pinigų.

Kęstas

Kęstas portretas
Kai švietimo ir mokslo ministru dirbo Gintaras Steponavičius, aukštosios mokyklos buvo paverstos „firmomis“, kurios gaudavo pinigų už klientus – studentus. Universitetai buvo įmesti į rinką kaip paslaugų teikimo įmonės. Jei susikuri darbo vietą, tai ir turi, nesusikuri – tavo problema. Mokslas pasitraukė į antrą planą. Turėtum būti labai patrauklus, kad pas tave pultų studentai“, – aiškina mokslininkė, profesorė, D. Kiseliūnaitė. Ar kas susigriebė už galvos ir bando gelbėti nykstantį Lietuvos mokslą? Ne. Šalyje nepakanka kultūringų žmonių net tam, kad susigaudytume, ką mes čia naikiname. Daugiau apie tai - guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Anonimas

Anonimas portretas
Dabar i Seima, visi prisisike taip daro :)
VISI KOMENTARAI 22

Galerijos

Daugiau straipsnių