Telefonas tylėjo

„Kad prasidėjo didžiulis gaisras sužinojau portale kauno.diena.lt. Į mano telefoną neatėjo joks perspėjimo pranešimas. Ar normalu, kad apie pavojaus židinį sužinojau iš žiniasklaidos, o ne iš skubios pagalbos tarnybų?“ – teiravosi skaitytojas.

Jis atkreipė dėmesį, kad gaisro metu su bičiuliu buvo Kauno rajone esančioje Giraitės gyvenvietėje.

„Kartais gaunu mažai reikšmingus pranešimus apie laukiamą vėjo sustiprėjimą, o šį kartą informuotas nebuvau. Bičiulis gavo perspėjimo pranešimą, o aš – ne, nors buvome toje pačioje vietoje ir mūsų telefonų modeliai panašūs. Kaip suprasti?“ –  teiravosi kaunietis.

5 kilometrų zona

Situaciją portalui kauno.diena.lt komentavęs Civilinės saugos valdybos (CSV) viršininkas Edgaras Geda pabrėžė, jog Palemone prasidėjus gaisrui perspėjimo žinutės į gyventojų mobiliuosius telefonus buvo siunčiamos 5 kilometrų spinduliu aplink gaisro židinį. „Šiuo atveju svarbiausia, kad signalus gautų visi, esantys 5 kilometrų zonoje nuo pavojaus vietos. Kodėl vieną žmogų pasiekė perspėjimo pranešimas, o kito, šalia buvusio, nepasiekė, labai tiksliai įvardinti priežasčių negalėčiau. Čia turėtų analizuoti perdavimo įrangos eksploatuotojai“ – sakė E. Geda.

Skaitytojų nuotr.

Jis pabrėžė, jog nustatant būtino informavimo zoną, CSV specialistams svarbiausia, kad būtent toje zonoje pranešimai pasiektų kuo daugiau žmonių.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad nėra taip, kad už 5 kilometrų ribos viskas būna lyg nukirsta. Kažkoks išsibarstymas, griežtai neapibrėžtas perspėjimo pranešimų pasklidimas yra neišvengiamas. Žinome, kad kartais tokie atsitiktiniai pranešimai nuklysta už 5 kilometrų zonos ribos. Tai lemia įvairios technologinės priežastys. Tiksliai nežinau, bet turbūt nėra tokios technologijos, kuri už 5 kilometrų zonos viską užtvertų, idealiai nukirstų. Jei imsime konkretų atvejį, svarbu atkreipti dėmesį, kad tie du žmonės buvo Kauno rajone. Įtakos galėjo turėti konkrečioje aplinkoje esantis bokštų kiekis, telefonų modelių technologiniai niuansai. Tikėtina, kad Kauno rajone bokštų kiekis retesnis, todėl žinučių pasklidimo teritorija ne tokia tiksli. Pačiame mieste, kur bokštų tinklas tankesnis, perspėjimo pranešimo išsiuntimo tikslumas yra geresnis“, – sakė E. Geda.

Kada reikia susirūpinti?

CSV vadovas atkreipė dėmesį, kad perspėjimo žinutės siunčiamos ne pagal abonento registracijos, bet pagal telefono lokacijos vietą, tad jei, pavyzdžiui, Palemone gyvenantis žmogus prasidėjus gaisrui buvo Vilniuje, tikimybė, kad jį pasiekė perspėjimo žinutė, labai maža.

E. Geda sakė, kad po Palemone kilusio gaisro Civilinės saugos tarnyba sulaukė skambučių iš gyventojų, kurie skundėsi negavę pranešimų.

„Tokių skambučių nebuvo daug. Ypač svarbu susirūpinti tiems, kurie visada gaudavo, o kilus gaisrus, apie kurį kalbame, negavo. Tokiu atveju siūlau parašyti mums ir tada mes konkrečiai pasiaiškinsime situaciją“, – patikino vadovas.

Pataria ieškoti pagalbos

Pasak E. Gedos, rinkoje yra aibė įvairiausių modelių ir kokybės telefonų, todėl gali būti daugybė priežasčių, kodėl vieni ar kiti telefonai nepriima perspėjimo pranešimų.

Pavyzdžiui, naujausiuose „iPhone“ modeliuose perspėjimo pranešimų nustatymai įdiegti iš karto – nieko aktyvuoti nereikia. Tuo tarpu Kinijoje gamintuose kai kuriuose modeliuose perspėjimo pranešimų priėmimo nustatymai apskritai neįmanomi.

Anot CSV vadovo, kai kuriems, ypač vyresnio amžiaus, žmonėms per painu nustatyti pranešimu priėmimo funkciją.

„Tokiu atveju geriausia kreiptis į vaikus ar anūkus, kuriems tai neturėtų būti problema. Galima paprašyti pagalbos mobiliojo ryšio operatorių aptarnavimo centruose. Nors jie tokią pagalbą teikti neįpareigoti, tačiau, manau, visada žmogiškai padės“, – sakė CST vadovas E. Geda.