Kai savi užauginti

Aleksote pravėrus E.Žilinskienės kiemo vartus, išpuoselėtame kaunietės sode tarp margaspalvių gėlių žiedų, vazonuose derančių pomidorų kupstų šmirinėjo būrys panašaus amžiaus mažylių.

"Dienos stovykla mikrorajono vaikams", – šmėkštelėjo mintis. "Pasiėmėme globoti iš vaikų namų", – šyptelėjo E.Žilinskienė.

Pernai Kauno savivaldybės Gerumo kristalu už vaikų globos populiarinimą, begalinį švelnumą, meilę ir pasiaukojimą vaikams apdovanota moteris suskaičiavo, kad po vienu stogu dabar gyvena trylika žmonių.

E.Žilinskienė išvardijo šeimos sudėtį: ji su vyru, dukra Sonata su vyru, dvi anūkės, anūkas ir tikrų tėvų atstumti anūkėliai – dvi poros dvynukų ir brolis su sese. "Čia vidurinė Viktorija", – pristatė aštuoniolikmetę anūkę, kuriai ant kelių patogiai įsitaisė mažoji sesė Kamilė. Septyniolikmetė Elizabeta, namuose dar vadinama išprotėjusia virėja, ant stalo padėjo pačios keptus pyragus. Dvidešimtmetis anūkas Tomas studijuoja mediciną. Vyresniojo brolio pėdomis ketina sukti ir jaunesnės sesės.

Mažieji šeimos nariai saulėtą liepos rytą žaidimų aikštelę įsirengė ant terasos prie pat namo. Atsargiai žvilgčiodamos į atvykėlius mergaitės rikiavo lėles, berniukai dėliojo mašinėles, kubelius. Pakviesti fotografuotis mažieji kaip siena apjuosė močiute jiems tapusią E.Žilinskienę.

Idėjos autorės

Mažųjų brolių ir seserų būrio atsiradimas E.Žilinskienės namuose sunkiai įtikimas, nors absoliučiai akivaizdus. Mažųjų globos idėjos autorės – vyresnėlės anūkės. "Neturėjome ką veikti", – kvatojo abi. Greičiausiai tai tik fasadinė idėjos pusė. Puikūs mokslo rezultatai, užklasinė veikla – šokiai, muzikavimas, dainavimas, dailė, knygos – sunkiai dera su neturėjimu ką veikti.

Ir vis dėlto būtent Viktorija su Elizabeta, prisiskaičiusios apie vaikų namų auklėtinių globą, spaudė močiutę pasiimti globoti vaiką. Vaiko teisių apsaugos tarnyboje išklausyta paskaita, ko reikia, norint tapti globėju, išgąsdino mergaites.

"Parėjusios namo mergaitės puolė į ašaras – negaus jos jokio vaiko. Tada įkalbėjo, kad eičiau viena, viską išsiaiškinčiau ir susitarčiau. Taip ir padariau", – gerokai sutrumpintą pradžią nusakė E.Žilinskienė.

Šeima sutarė ieškoti mažylio, kuris nerūpi nei tėvams, nei seneliams ar dar tolesniems giminaičiams. Rado du. Dvynius – broliuką ir sesutę.

"Kai parsivežėme namo, jiems tebuvo metai ir mėnuo. Kadangi vaikučiai gimė anksčiau laiko, jų išsivystymas buvo kaip vienuolikos mėnesių kūdikio", – Viktorija apkabino ant kelių jai įsitaisiusią pirmąją globojamą sesytę. 2013 m. birželį E.Žilinskienės namai Aleksote suskambo vaikų balseliais.

Užsikrėtė globa

Dabar jau, ko gero, galima vadinti lemtimi, kad tais pačiais metais, praėjus keliems mėnesiams po to, kai E.Žilinskienės namuose apsigyveno pirmoji dvynių pora, anūkės Viktorija ir Elizabeta koncertavo senelių namuose. Koncerte taip pat dalyvavo vienų vaikų globos namų auklėtiniai.