Prie akto – eilė

Pirmoji mūsų maršrute – Istorinė Prezidentūra. Jau šeštą valandą vakaro netrūko norinčių pasinerti į istorines detales, norinčių pasitikrinti žinias apie svarbias istorines asmenybes, įvykius.

„Na, kuris mūsų prezidentas buvo jauniausias šalies vadovas ne tik Lietuvoje, bet ir to meto Europoje? Kuriam buvo tik 35 metai?“ – ant kelio vieną šeimyną, sprendusią išmaniąją šaradą, bandė užvesti muziejaus vadovė Renata Mikalajūnaitė. Atsakymas turėjo būti Aleksandras Stulginskis. Kol kiti artimieji tyliai svarstė galimus atsakymus, paauglės reakcija prajuokino aplinkinius. „35 metai  – labai senas“, – garsiai konstatavo mergaitė.

Po kelių valandų vienoje antro aukšto salių net nusidriekė eilė. Joje eksponuojamas Vasario 16-osios aktas. „Kol laukiat, išmokstat tekstą mintinai, o sulaukę pažiūrit originalą“, – juokavo R.Mikalajūnaitė, paaiškindama, kam reikalingas išdidinta akto kopija ant sienos, netoli pagrindinio eksponato, kuris laikomas neperšaunamoje vitrinoje su specialiai palaikomu mikroklimatu, o nuo priėjusių lankytojų akių nenuleidžia Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas.

Na, kuris mūsų prezidentas buvo jauniausias šalies vadovas ne tik Lietuvoje, bet ir to meto Europoje? Kuriam buvo tik 35 metai?

„Srautai baisiniai“, – apie žmonių susidomėjimą portalui kauno.diena.lt pasakojo R. Mikalajūnaitė. Ypač daug lankytojų muziejus dėl akto sulaukė tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. „Per šias šventes eilės tokios stovėjo, kad net ir per Muziejų naktis tiek nebūdavo“, – sakė vadovė, priminusi, kad metų pabaigoje aktas iškeliaus atgal į Vokietiją, kurios archyvuose buvo rastas. 

Laimučio Brundzos nuotr.

Atlydėjo svečius

Užkalbinta kauniečių pora pasakojo į muziejų atlydėję besisvečiuojančius draugus iš Panevėžio, tačiau iki šiol ir patys dar nebuvo prisiruošę iš arti apžiūrėti svarbaus mūsų valstybės dokumento.

Jie džiaugėsi laiku pataikę ateiti, tad sudalyvavo ir kas valandą vykstančioje ekskursijoje po ekspoziciją pirmame aukšte „Rūmų istorijos“, kurioje aiškiai ir įdomiai pateikta 200 metų šių rūmų, Kauno,  Lietuvos, o kartu ir Europos istorija. Beje, ekspozicija pritaikyta ir nematantiems.

Taip pat kas valandą iki vidurnakčio vyko ir ekskursijos po muziejaus sodelyje eksponuojamą parodą „Europa Kaune“. Ar ne smalsu, su kuo Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940 m.) bičiuliavomės, bendradarbiavome, konkuravome ar iš ko tiesiog mokėmės?

Tarp trijų įdomiausių ir vertingiausių šio muziejaus eksponatų neabejotinai pakliūva „labai vertingi ir unikalūs“ tarpukariniai valstybės apdovanojimai. Tokių neturi išlaikę nei latviai, nei estai.

Garsiosios parodos

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus V. Putvinskio gatvėje – lankytas ne kartą, tačiau į jį vis norisi grįžti ir grįžti. Ekspozicijos, o taip pat ir garsioji W.Kentrige‘o paroda čia taip pat buvo prieinamos iki vidurnakčio, o susidomėjusiųjų srautai vis neslūgo nuo pat pavakarių.

Mažieji buvo užsiėmę kūrybinėse dirbtuvėse, jos traukė labiau nei edukaciniai žaidimai. „Dukra labai patenkinta. Iš anksto apsirūpino atviruku Geriausiai draugių dienai. Labai būtent tokio norėjo. Esam buvę panašiose veiklose rugsėjį per M. K. Čiurlionio gimtadienį. Tada išbandėm kreideles, buvo mažiau žmonių. O šiandien čia – anšlagas“, – kalbėjo kaunietė Vaida, sutikta su dukra  aptarinėjančios kūrybinių dirbtuvių įspūdžius. Tuo metu vyresnioji dukra, kaip pasakojo moteris, deleguota į Kauno paveikslų galerijoje vykstančią meno pasaulio ikonos Marinos  Abramovič parodą „Būties atmintis“. Tai įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių šios autorės performansų dokumentacijų ir filmų.

Prireikė padidinimo stiklo

Iš M. K. Čiurlionio muziejaus ne vienas patraukė į čia pat esantį Velnių, tiksliau, į Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejų. Jame – ne tik gausi velnių kolekcija, kurios vienam eksponatų geriau įžiūrėti reikia net padidinamojo stiklo. Smalsu buvo pažvelgti ir šio žymaus lietuvių dailininko, profesoriaus, visuomenės veikėjo turėtą buitį. Akį traukia senoviniai baldai, telefono aparatai. Nuostabą sukėlė viename kambarių eksponuojamos svarstyklės, kokios, atrodytų, būdavo tik poliklinikose.

Ne vienas lankytojas neatsispyrė pagundai išbandyti savo kaip šešėlių teatro artisto galimybėms pasinaudojant laiptinėje įrengtu projektoriumi ar prožektoriumi.

Iki vidurnakčio buvo atviros daugybės Kauno muziejų, jų padalinių durys. Net ir šiuo metu neveikiančių. Vienas tokių – rekonstrukcijai uždarytas Lietuvos aviacijos muziejus šeštadienį kvietė į ekspoziciją, įkurtą po atviru dangum. Ji atidaroma visam vasaros sezonui.

Muziejų naktį minėdamas muziejus žadėjo iš kojų verčiančią staigmeną ir vakaro programą, vertą ir vaikų, ir suaugusiųjų dėmesio.

Muziejaus kieme išrikiuoti orlaiviai ir kitokios Lietuvos aviacijos istorijos įdomybės. Viena tokių – legendinio, vieno pirmųjų Lietuvos karo aviacijos pilotų, Prano Hiksos automobilis „Hudson Essex Terraplane“. Šiuo dar vadintu žemės lėktuvu pilotas važinėdavo būtent po Kauną.

Laimučio Brundzos nuotr.

Teko apsisukti ir eiti kitur

Nemažai žmonių pirmu Muziejų nakties tašku pasirinko Kauno rotušę, planuodami kopti į jos bokštą,  arba Vytauto Didžiojo karo muziejų, bet ir tie, ir tie liko nieko nepešę.

Rotušė – renovuojama, jau senokai uždaryta. Karo muziejus, kaip skelbė, neveikė tik penktadienį ir šeštadienį.

Karo muziejus jau buvo tapęs neatsiejama Muziejų nakties dalimi ir populiaria apsilankymo vieta, tad nenuostabu, kad šeštadienį šio muziejaus įėjimo link vis traukė didesnės mažesnės grupelės, bet juos pasitikdavo pranešimas: „Įėjimas atviras tik konferencijos dalyviams“.

Tačiau muziejus jau kitą savaitgalį žada renginį su trenksmu. Gegužės 21-ąją nuo 18 iki 24 val. vyks „Artilerijos istorijos blyksniai“, skirti vienos reikšmingiausių Lietuvos kariuomenės rūšių – artilerijos – 640 metų jubiliejui.

Tą vakarą bus pristatoma Lietuvos kariuomenės artilerijos istorija, pasakojama apie šios kariuomenės rūšies svarbą mūšiuose, galėsime pamatyti, kaip vyko to laiko karių kovos, sužinoti apie to meto karių kasdienybę. Kariai demonstruos XV a. šarvų rekonstrukcijas, vyks kovos su ilguoju kalaviju pamoko. Įspūdį sustiprins viduramžių muzikantai ir šokėjai, Lietuvos kariuomenės orkestras, pasipuošęs itin retai matomomis, istorinėmis XVIII a. (1792 m.) LDK gvardijos pėstininkų regimento uniformomis.