- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
-
Prieš šventes Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasipuošė pirmaisiais vitražais
Artėjant svarbiausioms metų šventėms, Kristaus Prisikėlimo bažnyčios languose suspindo pirmieji trys vitražai.
Vitražinę kompoziciją "Kristaus Prisikėlimo šviesa" prof. Rimvydas Mulevičius ant popieriaus perkėlė dar 2005-aisiais, kai vyko paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios meninio apipavidalinimo konkursas. Jame autoriaus darbas sulaukė daugiausia komisijos ir miestiečių balsų. Tiesa, tąkart idėjai nebuvo lemta virsti kūnu – pritrūko finansavimo.
Šiemet kūrėjas grįžo prie nebaigtų darbų – pavasarį sudėliojęs paskutinius taškus, rudeniop į saujas žėrėsi šimtus spalvotų stikliukų, surinktų JAV, stiklo virtuozų "The Wissmach Glass Company" dirbtuvėse, Vilniuje "Aušros" stiklo fabrike ir Briansko stiklo gamykloje. Vieni jų šviesūs, kiti tamsesni. Tokia paletė pasirinkta neatsitiktinai – perėjimas iš tamsos į šviesą, anot kūrėjo, ne tik atrodys įspūdingai, bet ir kalbės apie tai, kas aktualu kiekvienam žmogui.
"Pirmojo varianto kompozicijos elementas yra žvakė, kuri žmogų lydi visais atvejais. Antrojo varianto leitmotyvas – žvaigždė arba žiburys. Žmogaus prigimtis visada tiesiasi į šviesą, tapatindama ją su gėriu, tiesa, viltimi ir laime", – apie idėją pasakojo menininkas.
R.Mulevičius teigė, kad vieno vitražo gamyba trunka maždaug mėnesį, todėl spalvotais stikliukais kol kas išdėlioti tik trys, arčiausiai altoriaus esantys šventovės langai.
"Anksčiau vitražus kurdavo dešimtimis metų, dabar tai trunka kur kas trumpiau, tačiau vis tiek užima nemažai laiko", – kūrybos procesą etapais dėliojo kūrėjas.
Nupieštas, natūralaus dydžio projektas, pasak jo, perkeliamas ant kartono lapo, tada – ant kalkės. Pasidarius šablonus, išpjaunamos spalvoto stiklo detalės. Jos purškiamos, dažomos, šaunamos į 800 laipsnių krosnį, vėliau – vėsinamos, trinamos, dėliojamos pagal piešinį ir sutvirtinamos švino juostelėmis.
"Kiekvienas, 5 kv. m šventovės langas sudarytas iš šešių segmentų. Vienas toks segmentas su vitražu sveria 15 kg. Visas langas – apie 90 kg, – R.Mulevičius tikino, kad darbas sunkus ne tik dėl kilogramų, bet ir dėl preciziško kruopštumo. – Vienam susitvarkyti būtų sunku. Dirbu su meistrų komanda."
Ateityje baziliką turėtų puošti 56 vitražai, galutinį rezultatą, jei nebus finansinių trukdžių, miestiečiai pamatys maždaug po 5–6 m.
"Kaip vertinu vitražus? Labai gerai. Sulaukėme nemažai ir tikinčiųjų pagyrų", – pasidžiaugęs gražėjančia šventove, klebonas Vytautas Grigaravičius miestiečius kvietė savo aukomis prisidėti prie šio sakralaus darbo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina projektą1
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina bendrai finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, projektą &bdquo...
-
Ypatinga istorija: tėtis savo trimečiui sūnui padovanojo inkstą5
Kauno klinikose neeilinė sėkmės istorija – trimetis pacientas Matas sulaukė donorinio inksto, organo donoru tapo jo tėtis Edgaras. „Matukas tapo pirmuoju pacientu tiek Kauno klinikose, tiek Lietuvoje, kuriam esant tokio amžiaus inkstas buvo p...
-
Viena Kauno viešojo transporto stotelė pakeitė pavadinimą: kviečia pasinerti į Kalėdas15
Vienybės aikštėje įžiebus pagrindinę Kauno eglę, kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami prisijaukinti šventinę nuotaiką. Kalėdinė eglė, mieste iškabintos dekoracijos eglučių alėjos – tik dalis šventinių staig...
-
Kas teršia Botanikos sodą?3
Kauniečiai susirūpino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo tvenkinyje esančia gorilos skulptūra, nuo kurios esą byra putplasčio gabalai, kurių gali priėsti ir gyvūnai. ...
-
LSMU Kauno ligoninė pradeda statyti Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrių48
LSMU Kauno ligoninė gyvena atidarymo ir statybų nuotaikomis. Artimiausiu metu pradės veikti naujas Ortopedijos traumatologijos skyrius. Už jo prasideda naujojo korpuso statybos. Čia įsikurs modernus Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrius. ...
-
J. Šmidtienė kviečia užsukti eglišakių: mielai pasidalintume su miestiečiais9
Kas nesulaukiate miškininkų akcijos, kai šie į miestą prieš Kalėdas atveža daugybę eglišakių, suskubkite jau šiandien į Senamiestį. ...
-
Kodėl stringa atliekų perdirbimas?5
Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nes mūsų valstybė nepasiekė Atliekų pagrindų direktyvoje 2020 m. numatyto įsipareigojimo parengti pakartotinai naudoti ir perdirbti 50 proc. popieriaus, metalo, pl...
-
Savivaldybė ir ESO labiau derins veiksmus2
Kauno rajono savivaldybėje apsilankę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovai su meru Valerijumi Makūnu ir kitais komandos nariais aptarė planus dėl naujų elektros linijų tiesimo, senų pašalinimo, elektromobilių įkrovos ...
-
Kauno rajonas kviečia į kalėdinį nuotykį1
Besibaigiant lapkričiui įjungęs šventinį režimą, gruodį Kauno rajonas kviečia pasitikti drauge, savo įspūdžių krepšelį papildyti eglių girliandų blizgesiu, skambiomis melodijomis ir smagiais žaidimais. ...
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje10
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...