Rinkimų viražai: gyvena Kelmėje, bet leido balsuoti už Kauno kandidatą

Kaune gyvenantiems studentams leista balsuoti ir pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, ir pagal studentiško bendrabučio adresą. Ar tai reiškia, kad jie į Seimą delegavo du politikus, nors kiti rinkėjai iš vienmandačių apygardų gali balsą atiduoti tik už vieną?

Gavo biuletenį

Du Kaune besimokantys studentai pasakojo, kad gyvenamąją vietą jie abu deklaravę Kelmėje. Atėję antrame ture balsuoti iš anksto jie sužinojo, kad Kelmės apygardoje jau politikai išrinkti pirmame ture, todėl balsuoti jie negali. Visgi, pasakius, kad jie labai nori balsuoti, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys išdavė biuletenį balsuoti Savanorių apygardoje.

Tai reiškia, kad pirmame ture studentai rinko Seimo narius Kelmės apygardoje, o antrame ture leista baluoti už Kaune esančios Savanorių apygardos kandidatą. Studentams pakako tik pasakyti bendrabučio, kuriame dabar gyvena, adresą, ir jie priskirti Buitininkų apylinkei, patenkančiai į Savanorių apygardą.

„Atėję balsuoti antrame ture, davėme asmens tapatybės kortelę, bet mums pasakė, kad negalime balsuoti, nes Kelmės kandidatas jau išrinktas, bet mes buvom nusiteikę balsuoti, kažkaip nusiminiau, kad negalėsiu. Tai mus nukreipė prie kito punkto, ten prie kompiuterio kažką užpildė ir pasakė, kad balsuoti visgi galime.

Pasakėme studentiško bendrabučio adresą ir mums leido balsuoti už Kauno kandidatą. Labai nustebau, nes nieko nežinau, kas kandidatuoja Savanorių apygardoje, tad reikėjo kiek paskaityti apie šios apygardos kandidatus. Bet mums tiesiog išdavė lapą ir nukreipė prie 16-ojo stalo, kur yra Savanorių apygardos biuleteniai“, – pasakojo studentė Justina, antrame ture iš anksto balsavusi Kauno miesto savivaldybėje.

Jos draugui taip pat leista balsuoti Savanorių apygardoje, nes kelmiškis taip pat gyvena tame pačiame studentiškame bendrabutyje, kuris patenka į minėtos apygardos ribas.

„Pirmame ture balsavau už savo kandidatą Kelmėje, o dabar antrame ture pasiūlė už Kauno, tai balsavau už kitą kandidatą. Kadangi labai norėjau balsuoti, kažkaip nepagalvojau, kad gali būti kažkas negerai. Kai sesei pasakiau, kad mums leido balsuoti, tai ji nuėjo Klaipėdoje balsuoti, bet jai ten neleido“, – pridūrė studentė.

Skaitytojų nuotr.

Faktinis adresas

„Kauno diena“ susisiekė su Kauno miesto rinkimų komisijos pirmininke Elena Skirmantiene ir paprašė pakomentuoti, kaip galėjo nutikti, kad studentai pirmame ture rinko Kelmės kandidatus, o antrame – jau Kauno.

„Iš tiesų minėti studentai buvo atėję balsuoti trečiadienį apie 17 val. Jie sakė, kad nori balsuoti. Studentai paaiškino, kad jie dabar gyvena bendrabutyje, kuris patenka į Savanorių apygardą ir jiems davė. Galima įtraukti į rinkėjų sąrašus ne pagal deklaruotą, o pagal faktinę gyvenamąją vietą. Būtent pagal faktinį adresą jie buvo įtraukti į papildomą rinkėjų sąrašą ir jiems išduotas balsavimo biuletenis. Lygiai taip pat būna, kai žmonės grįžta iš užsienio. Tada parašo prašymą balsuoti“, – kalbėjo E. Skirmantienė.

Galima įtraukti į rinkėjų sąrašus ne pagal deklaruotą, o pagal faktinę gyvenamąją vietą.

BNS skelbė, kad Rinkimų kodeksas draudžia Lietuvos piliečiams keisti vienmandates apygardas tarp pirmojo ir antrojo turo, todėl Kauno miesto rinkimų komisijos pirmininkės paklausėme, ar tikrai studentams teisėtai buvo išduoti biuleteniai, nes pirmame ture jie jau buvo atidavę balsą už Kelmės kandidatus.

„Įstatymas nepažeistas, nes jie nurodė savo faktinę gyvenamąją vietą Savanorių apygardoje. Pavyzdžiui, jei žmogus iš seniūnijos atneša pažymą, kad perdeklaravo gyvenamąją vietą, mes leidžiame jam balsuoti. Tai šį kartą buvo tas pats“, – kalbėjo E. Skirmantienė.

Tikrins apylinkės

Pasitikslinome, ar atėjus balsuoti iš anksto nėra tikrinama, ar rinkėjas jau balsavo, ar atėjo balsuoti antrą kartą. Gavome atsakymą, kad tuo rūpinsis konkrečios apylinkės, kurios gaus išankstinio balsavimo vokus.

„Visi išankstinio balsavimo vokai nueina į apylinkes. Jie atplėšia didįjį voką ir žiūri pagal vardą, pavardę, adresą, šiuo atveju, studentų bendrabučio adresą, ar tai jų rinkėjas. Tokiu atveju, studentus įtrauks į papildomą rinkėjų sąrašą, nes pagrindiniame sąraše jų nėra“, – aiškino E. Skirmantienė.

Ji nurodė, kad tokie atvejai – labai reti. Dažniausiai rinkėjai balsuoja būtent už tos apygardos kandidatą, kuris jam priklauso pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nuomonė

Nuomonė portretas
Toks ir studentų protas, jeigu net nežino, ar jų apygardoje rinkimai vyksta ar ne!

Rinkėja

Rinkėja portretas
Visiškas iškrypimas iš įstatymų ! Tai jeigu jau net deklaravimo gyvenamosios vietos nežiūri rinkimų komisija tai manau ji jau turėjo būt atleista !!! Labai nori balsuot ir gauni ! Taip kad rinkimai neteisingi! Pastaba:kodėl tik ant šaknelės yra biuletenio numeris? Ir kodėl neskelbiama kiek Lietuvoje išduota balsavimo biuletenių ir kiek jų sugadinta,kiek nepanaudota....Tai turi būti griežtos atskaitomybės biuletenis

ištobulino konservata rinkimų įstatymą

ištobulino konservata rinkimų įstatymą portretas
Jeigu kam pritrūks balsų, tai štai kaip galima jų skaičių pasididinti. Pupinis tikriausiai taip ir laimi prieš Palucką, nes jo padėjėja komisijoje pirmininkauja
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių