- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmosios naujų mokslo metų dienos rugsėjį atneša ne tik džiaugsmus, bet ir nemažai atsakomybės – miesto gatvėse, kaip įprasta, padaugėja eismo dalyvių, tarp kurių – ir patys mažiausieji. Todėl itin svarbu, kad pradedantieji eismo dalyviai kelyje būtų budrūs ir matomi, žinotų jiems aktualias Kelių eismo taisykles (KET) ir kasdien saugiai pasiektų savo ugdymo įstaigas bei namus.
Apie naujų mokslo metų pradžią ir tai, kas svarbu jauniausiems eismo dalyviams bei jų tėvams, papasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios tvarkos valdybos bendruomenės pareigūnė Reda Antanavičiūtė.
– Prasidėjo nauji mokslo metai, vaikai sugrįžo į mokyklas, o patys mažiausi kelią iki mokyklos išbando dar tik pirmąjį kartą. Tad, į ką labiausiai šiomis pirmomis rudens dienomis turėtų atkreipti dėmesį mokiniai ir jų tėvai?
– Pirmiausia, tėvai su vaikais turi aptarti po vasaros atostogų pasikeitusias rytines tradicijas ir įpročius, prie kurių moksleiviai, ypač pirmų klasių, nebuvo įpratę, t. y. anksti keltis, planuotis rytines šeimos keliones ir laiką, naujus maršrutus ir pan. Skubėjimas – viena pagrindinių visų KET pažeidimų priežasčių, kai kalbame apie įvykius, kuriuose dalyvauja mažieji eismo dalyviai pirmosiomis mokslo metų dienomis.
Privaloma visapusiškai įsitikinti, kad įžengti į gatvę yra saugu ir jokiais būdais nebėgti.
Pavyzdžiui, tėveliai skubėjo, kad nevėluotų ir viršijo leistiną greitį, vaikai nespėjo prisisegti saugos diržo, o skubantys tėvai tuo nepasirūpino. 135 cm ūgio neturinčius vaikus „trumpam ir greitai“ pavežė ne specialiai tam skirtose saugos kėdutėse, vaikai skubėjo per gatvę, kad nevėluotų į pamokas ir bėgo neapsidairę, ne per pėsčiųjų perėją, nes vėluojantys tėvai „greitai“ juos išleido tam neskirtoje vietoje. Iš tiesų, rugsėjo mėnesį skuba visi – ir tie, kurie savo šeimose neturi vaikų, ir tie, kurie neįvertino mieste susidariusių rytinių spūsčių ar nėra prie jų pratę. Todėl labai svarbu kalbėtis su mažaisiais, kad neužtenka žinoti, jog kertant važiuojamąją dalį reikia apsidairyti – privaloma visapusiškai įsitikinti, kad įžengti į gatvę yra saugu ir jokiais būdais nebėgti.
Kauno apskr. VPK ir R. Vaičiūnienės nuotr.
– Ne vienerius metus Kauno apskrities policijos pareigūnai visą rugsėjo mėnesį skiria ypatingą dėmesį jauniausiems eismo dalyviams – dovanoja ne tik atšvaitus, bet ir dalijasi žiniomis apie eismo saugumą: skaito paskaitas, organizuoja susitikimus, konsultuoja. Kokių planų turite šį rugsėjį?
– Šį rugsėjį su kolegomis ir vėl aplankysime visus Kauno apskrities pirmų klasių moksleivius, kuriuos supažindinsime su pagrindinėmis KET. Per susitikimus žiūrime interaktyvius prevencinius filmukus, kurių pagalba mokomės žaisminga forma pateiktas KET, sprendžiame praktines užduotis, išsiaiškiname, kad atšvaitas yra mažas, tačiau labai svarbus ir mūsų gyvybes saugantis elementas.
Nuolat bendradarbiaujame ir su įvairiomis įmonėmis, tad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, aplankydami pirmokus, kiekvienam jų dovanosime po atšvaitą. Su vyresnių klasių moksleiviais susitinkame pasikartoti KET, kurių jau buvome išmokę praėjusiais mokslo metais, atlikti praktines užduotis specialiai tam skirtose vietose, kad vaikai įgautų kuo daugiau saugaus eismo įgūdžių. Šiemet tęsime ir smagiausią tradiciją, kai anksti ryte prieš pamokas atvykstame į ugdymo įstaigas su visų vaikų mylimu ir laukiamu policijos pareigūnų bičiuliu – šuniuku Amsiumi, kuris į pamokas skubančius vaikus „patikrina“, ar šie laikosi su pareigūnais išmoktų KET, ar taisyklingai dėvi ir turi atšvaitus.
Kauno apskr. VPK ir R. Vaičiūnienės nuotr.
– Ką jums pačiai reiškia bendravimas su vaikais? Ar rugsėjis – jums laukiamas mėnuo?
– Bendravimas su vaikais, savo žinių ir patirties jiems perdavimas man yra vienas geriausių ir gražiausių dalykų mūsų tarnyboje. Didžiausias įvertinimas, kai atvykus į ugdymo įstaigą vaikai tave pasitinka su šypsena, kviečia vardu, pažįsta nuo pirmos klasės ir nebijo policijos pareigūno. Praėjus daugiau nei ketveriems mokslo metams yra gera matyti užaugusią, atsakingą jaunųjų eismo dalyvių kartą, prie kurios ugdymo esu prisidėjusi nuo pirmos klasės. Smagu matyti jų švytinčias akis, žinant teisingą atsakymą į užduotą klausimą, jų norą pasidalinti savo žiniomis, puoselėjamomis tradicijomis šeimose, bet smagiausia, kai visi kartu išmokstame naujų dalykų – saugaus elgesio, bendravimo kultūros, o vėliau vaikai to nepamiršta ir laikosi tam tikrų elgesio normų, rodydami pavyzdį kitiems.
Rugsėjis man – daugiausia energijos, atsidavimo ir pastangų reikalaujantis mėnuo, nes rugsėjo 1-ąją į ugdymo įstaigas sugrįžtame ir mes, policijos pareigūnai. Tačiau nepaisant padidėjusio darbo krūvio, tai tikrai laukiamas mėnuo, nes bendravimas su vaikais, jų nuoširdumas ir gaunamas atgalinis ryšys atperka viską.
– Ar sutinkate, kad kalbant apie vaikų dalyvavimą eisme, itin reikšmingas tėvų indėlis? Kokiais patarimais su tėvais galite pasidalinti?
– Vadovaudamasi asmenine patirtimi galiu drąsiai teigti, kad lygiai taip, kaip ugdymo įstaigos atstovams bendradarbiaujant su vaikų tėvais ir įtraukiant juos į ugdymo procesą, vaikai gali pasiekti daug geresnių mokymosi rezultatų, taip ir kalbant apie vaikų dalyvavimą eisme, tėvų indėlis yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių vaikų elgesį, įpročius, formuojant naujosios eismo dalyvių kartos kultūrą. Mes galime kiekvieną mėnesį susitikinėti su vaikais, mokyti juos, aiškinti kodėl ir kaip svarbu laikytis pagrindinių KET, kodėl atšvaitas ar šalmas važiuojant dviračiu toks svarbus ir būtinas. Tačiau, jeigu grįžę namo vaikai matys visiškai kitokias jiems diegiamas vertybes, vieni policijos pareigūnai tokių teigiamų rezultatų kaip tikimės, tikrai nepasieks. Pasirūpinimas kuprine su atšvaitais – geras sprendimas keliaujant į ugdymo įstaigą, tačiau to nepakanka. Ant kuprinių atšvaitai būna prisiūti, kurių negalima nuimti ir pasiimti su savimi, kai po pamokų vaikai keliaudami į papildomus būrelius ar treniruotes jas palieka namie.
Padovanodami savo vaikams dviračius ar paspirtukus, tėveliai turi nepamiršti ir šalmo bei kitų saugos priemonių, reikalingų saugioms kelionėms.
Todėl tėveliai turi pratinti vaikus ir aiškinti jiems, kaip svarbu įprasti segėti juostinį atšvaitą, kurį užsidedame ant viršutinių lauko rūbų tamsiu paros metu, ar pritvirtinti pakabinamą atšvaitą gerai matomoje vietoje, kaip to reikalauja taisyklės. Padovanodami savo vaikams dviračius ar paspirtukus, tėveliai turi nepamiršti ir šalmo bei kitų saugos priemonių, reikalingų saugioms kelionėms. Kalbėtis su vaikais bei rodyti pavyzdį yra kertiniai dalykai saugių kelionių link. Kiekvienas bendruomenės pareigūnas dirba teritoriniu principu, todėl kviečiame tėvelius pagal savo gyvenamąją vietą pamėgti bendruomenės pareigūnų feisbuko paskyras, kuriose nuolat dalinamės įvairiais prevenciniais patarimais, taisyklėmis ir naudingomis nuorodomis.
Kauno apskr. VPK ir R. Vaičiūnienės nuotr.
Kad moksleivių kelionės į ugdymo įstaigas būtų saugios, visą rugsėjo mėnesį Kauno apskr. VPK pareigūnai užtikrins saugų eismą avaringiausiose miesto gatvėse. Pareigūnai sustiprins patruliavimą greta mokyklų ir vaikų darželių esančių sankryžų, bus rengiamos įvairios priemonės užtikrinančios KET laikymąsi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klinika atsidūrė po padidinamuoju stiklu: buvo nustatytas pažeidimas
Apsilankiusi pas gydytoją, moteris kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Esą medikas daugiau dėmesio skyrė ne jai, o šalia buvusiam jos vyrui, su kuriuo aptarė moters būklę. Kontrolieriai nustatė diskriminaciją lyties pagrindu...
-
Kauno musulmonai savo teises ketina ginti Strasbūre
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) galutinai atmetus Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą dėl neatlygintino žemės suteikimo, bendruomenė ketina ginti savo teises Strasbūro teisme. ...
-
„Pienocentro“ remontas: paskaičiavo, kokią žalą padarė rangovas
Pažeidžiant paveldosaugos reikalavimus „Pienocentro“ rūmus Kaune tvarkęs rangovas padarė 855 tūkst. eurų siekiančią žalą, kurią darbų vykdytojui siūloma atlyginti atkuriant fasadą, BNS nurodė Kultūros paveldo departamentas (KPD). ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Draudimas rūkyti balkonuose: kodėl kai kurie lieka nenubausti
Jau kelerius metus gyventojai gali kreiptis į savivaldybę su prašymu, kad daugiabučio namo balkonuose būtų uždrausta rūkyti. Pasitaiko atvejų, kai toks sprendimas atšaukiamas. ...
-
Planetariumas Kaune – subrendęs 30 metų darbo vaisius
Praėjusių metų pabaigoje Kaune duris atvėrė „Mokslo sala“, kurioje įrengtas ypač modernus planetariumas. Toks objektas šiuo metu vienintelis Lietuvoje, tad jo gali pavydėti visas kaimyninių šalių regionas. Čia pritaikytos n...
-
Jaunuolių idėja nustebino pasaulį: fantastiškas jausmas padaryti tai, ko niekas kitas nepadarė
Iš mokyklos suolo – į nuosavą verslą. Eligijus Girdenis ir Damiras Samarinas sukūrė pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą akliesiems ir silpnaregiams ...
-
Po išpuolio prieš teisėją – kol kas jokių konkrečių siūlymų
Teisingumo ministerija tikisi vasario pradžioje gauti konkrečius siūlymus dėl skubiausių priemonių, būtinų teismų saugumo užtikrinimui. ...
-
Konvojus 73: IX forte sušaudytas ir vengrų muzikos virtuozas
Žydų kilmės kompozitorius Pal Hermann 1944 m. konvojumi iš Prancūzijos atvežtas į Kauno IX fortą ir netoli forto esančiame masinių žudynių lauke sušaudytas su kitais pasmerktaisiais. ...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...