Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai per keletą metų gerokai padidino narių skaičių bei savo įtaką ir reikšmę visuomenei, todėl niekas nenustebo, kad praėjusią savaitę vykusios Generalinės asamblėjos metu prezidentas Benjaminas Žemaitis buvo išrinktas antrai kadencijai. Kaune susirinkę nariai naujai kadencijai išrinko ne tik rūmų vadovus, bet ir nubrėžė strategines veiklos gaires.

Asamblėjoje išrinkti penki nauji viceprezidentai: Vaida Butkuvienė, Vytas Čičelis, Zigmantas Dargevičius, Eduardas Jasas ir Saulius Valunta. Rūmų taryba atnaujinta trečdaliu. Pirmajame naujos kadencijos tarybos posėdyje rūmų generaliniu direktoriumi paskirtas Vytautas Šileikis, vadovaujantis organizacijai nuo 1992 m. pabaigos.

B.Žemaitis pasakojo, kad rūmų misija – įgyvendinti verslo savivaldą – iš esmės nekinta nuo 1599 m. Ji vykdoma trimis kryptimis: atstovaujant bendriesiems verslo interesams, buriant verslo bendruomenę ir skatinant verslų plėtrą Kauno ir Marijampolės regionuose.

– Per kelerius metus narių skaičius išaugo daugiau kaip trečdaliu. Kokios priežastys paskatina verslininkus tapti nariais? – "Kauno diena" pasiteiravo B.Žemaičio.

– Rūmų nariai yra labai skirtingi tiek veiklos pobūdžiu, tiek dydžiu. Todėl ir motyvai yra skirtingi. Pabrėžčiau kelis bendrus argumentus, kurie ypač svarbūs rūmams kaip verslą jungiančiai ir jo įvaizdį visuomenėje kuriančiai organizacijai. Pirmiausia tai įmonių socialinė atsakomybė. Mūsų nariai ne tik daug dėmesio skiria savo darbuotojams, aplinkai, kurioje veikia jų verslai, korektiškiems tarpusavio santykiams, bet ir vykdo įvairias visuomenines, socialines ir labdaros akcijas. Rūmai kaip verslo savivaldos organizacija yra pripažįstama ir su mumis konsultuojasi kontroliuojančios valdžios institucijos, joms svarbi mūsų nuomonė. Rūmai, kaip socialinis partneris, yra vertinami ir vietos savivaldybėse bei ministerijose. Susijungus daug paprasčiau kalbėtis su valdžia ir būti išgirstam nei pavieniui.

Auganti narystė susijusi ir su konkrečia gaunama nauda per mokymus, konsultacijas, informaciją, su išaugusiu verslininkų išprusimu ir suvokimu, kad valstybės bei visuomenės gerovė ir santarvė priklauso nuo mūsų pačių. Rūmuose veikia dešimt klubų, kurie jungia žmones pagal profesinius interesus. Juose vadovai, atskirų sričių – personalo, finansų, rinkodaros ir kiti specialistai gali bendrauti neformalioje aplinkoje ir keistis žiniomis, gauti patarimų iš labiau patyrusių kolegų ir pan., sužinoti, ko nesužinosi iš oficialios informacijos ar tiesiog gerų draugų.

Trečias aspektas – būti rūmų nariu yra reputacijos dalis. Narystę rūmuose, ypač užsienio partneriai, vertina kaip rekomendaciją ir patikimumo ženklą. Tokia nuostata formuojasi ir mūsų aplinkoje. Rūmuose šios kadencijos metu viešėjo LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, eurokomisaras Algirdas Šemeta, užsienio valstybių ambasadoriai. Tai rodo, kad narystė atveria kelią tiesiogiai bendrauti su aukščiausiais valstybės pareigūnais, kartu tai yra pasitikėjimo organizacija išraiška.

– Kokią naudą rūmai duoda Kaunui?

– Rūmai Kaune jau seniai veikia kaip valdžios socialinis-ekonominis partneris. Esame įsteigę Verslo tarybą, kurioje diskutuojame su savivaldybės vadovais ir specialistais, siūlome tam tikrus sprendimus. Vieni pirmųjų mieste pradėjome rengti viešus debatus su politikais prieš rinkimus. Iki tol ši tradicija nebuvo paplitusi, vėliau iniciatyvos ėmėsi ir kitos nevyriausybinės organizacijos. Praktiškai visų politinių partijų dalyvavimas debatuose rodo rūmų reikšmę ir įtaką visuomenėje.

Galima dar pridėti, kad verslui teikiame daug reikalingų paslaugų, kad verslas būtų konkurencingesnis, rastų užsienio partnerių ir eksporto rinkų, susitiktų su investuotojais, visų lygių darbuotojai keltų savo kvalifikaciją. Tai investicijos į Kaune dirbančius žmones.

Per kadencijos metus Kalniečių parke pasodinome rūmų ąžuolyną – 90 medžių, simbolizuojančių rūmų 90-metį. Jau trejus metus rūmų labdaros ir paramos klubas "Verslas Kaunui" gėlėmis puošia visą Savanorių prospektą nuo įvažos į Kauną iki Laisvės alėjos. Miestui kasmet dovanojame po kelis tūkstančius pelargonijų.

Pradedame naują projektą – sukurti verslo istorijos erdvę Parodų kalne, kur prieškariu vyko didžiausios Lietuvos ūkio parodos. Jau įvyko konkursas, patvirtinti architektūriniai sprendiniai, gautas statybos leidimas. Bus sutvarkytas nemažas mažojo ąžuolyno plotas, sukurtos poilsio zonos ir kt. Ant vadinamojo Pinigų kalno bus inkrustuotos senosios lietuviškos monetos – Vytauto Didžiojo, Žygimanto Augusto valdymo ir kitų laikų pinigų atvaizdai, o pasėdėti to kalno viršūnėje galės kiekvienas norintysis.