- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Patrauklus: pernai „Gervėnupio“ bendrijoje išvalytas tvenkinys.
-
Savivaldybė pasiryžusi perimti ir sutvarkyti kelius sodininkų bendrijose
-
Savivaldybė pasiryžusi perimti ir sutvarkyti kelius sodininkų bendrijose
-
Savivaldybė pasiryžusi perimti ir sutvarkyti kelius sodininkų bendrijose
-
Savivaldybė pasiryžusi perimti ir sutvarkyti kelius sodininkų bendrijose
300 tūkst. eurų – tokia suma šiųmečiame Kauno rajono savivaldybės biudžete numatyta Specialiajai sodininkų bendrijų rėmimo programai. Palyginti su praėjusiais metais, lėšos išaugo net šešis kartus. Tai leis pagražinti viešąsias erdves, atnaujinti bendro naudojimo objektus, o svarbiausia – kelius, kurie neretai yra apgailėtinos būklės.
Sausio 25 d. posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino pakoreguotą Specialiąją sodininkų bendrijų rėmimo programą, kuri sodininkų bendrijoms leidžia kelius perduoti savivaldybei.
Pakeitimų priežastys
Keisti programą prireikė ne vien dėl to, kad Seimas priėmė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Ir patys suprantame, kad yra daug problemų, kad reikia didžiulių investicijų sodininkų bendrijas kertantiems keliams sutvarkyti, o lėšų tam skirti iš Kelių priežiūros programos negalėjome. Programos pakeitimai yra daryti dėl kelių: jungiančiųjų bendrijose ir bendro naudojimo, esančių už sodininkų bendrijų teritorijų. Jei bendrijos priims sprendimą, kad sutinka kelius perduoti savivaldybei, mes esame pasirengę juos perimti, atlikti kadastrinius matavimus ir finansuoti iš specialiosios sodininkų bendrijų rėmimo programos perimtų kelių remontą, o vėliau – ir priežiūrą“, – sakė Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis.
Pasak vicemero, netrukus Kauno rajono mero potvarkiu bus patvirtinta komisija, kuri nagrinės sodininkų bendrijų pateiktus prašymus ir paraiškas, o vasario 22 d. vyksiančiame tarybos posėdyje bus teikiama tvirtinti sąmata, kiek konkrečiai numatoma skirti lėšų pagal visas šiuo metu esamas priemones.
Užpelkėjęs: tvenkinyje ir pakrantėse buvo pilna menkavertės augmenijos. / Organizatorių nuotr.
„Šiuo metu sodininkų bendrijose neturime įregistruotų kelių, kuriems būtų galima rengti projektą ir vykdyti remonto darbus, todėl manau, kad numatytos sumos – 300 tūkst. eurų – šiemet užteks. Jei sodininkai greičiau pareikš norą perduoti kelius ir pateiks paraiškas, gali būti, kad metų pabaigoje programa bus papildyta lėšomis“, – patikino A. Nesteckis.
Svarbiausi reikalavimai
Teikti prašymus savivaldybei dėl kelių perdavimo galės tik juridinių asmenų registre registruotos bendrijos. Savivaldybė neperims kelių, kurių plotis ne mažesnis kaip 4,5 m.
Šiuo metu sodininkų bendrijose neturime įregistruotų kelių, kuriems būtų galima rengti projektą ir vykdyti remonto darbus, todėl manau, kad numatytos sumos – 300 tūkst. eurų – šiemet užteks.
Kiti svarbūs reikalavimai: kelias turi būti pravažiuojamas (nesibaigti akligatviu) arba akligatvis turi turėti dviejų ašių sunkvežimiui (iki 9 m ilgio) tinkamą apsisukimo aikštelę arba kirsti bendrijos teritoriją ir kad juo naudotųsi ne tik bendrijos teritorijoje nekilnojamąjį turtą valdantys asmenys.
Savivaldybė taip pat perims perduodamus kelius, jei jie turi sankryžą su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu arba savivaldybės nuosavybės teise bendrijos teritorijoje valdomu keliu, arba kelias yra pagrindinis kitų bendrijos kelių atžvilgiu.
Eidigintas Germanavičius, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) garbės pirmininkas, džiaugėsi: programa labai gera, pateisino sodininkų lūkesčius, tereikia tęsti pradėtus darbus ir daryti tai, kas numatyta.
Rezultatas: taip atrodo užpernai suremontuota per sodininkų bendrijas besidriekianti Poilsiavietės gatvė Laumėnų kaime. / Organizatorių nuotr.
„Kauno rajono savivaldybė sodininkų bendrijoms rodo daugiau dėmesio ir iniciatyvų, nei kitos šalies savivaldybės, mes randame bendrą kalbą. Be materialinės pagalbos, savivaldybės darbuotojai konsultuoja sodininkus, kai jie kreipiasi norėdami pateikti prašymą ar jau atliekant darbus. Jiems reikia pagalbos tiek juridiniais, tiek žemės ar statybų klausimais. Taip pat žadėta, kad sodininkų reikalams kuruoti bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius ar kuris nors jo pavaduotojas“, – sakė E. Germanavičius.
LSBA garbės pirmininkas mano, kad priemonės, kurių ėmėsi savivaldybė, leis sužinoti realų gyventojų skaičių Kauno rajone, nes nemažai gyvenančių sodininkų bendrijose nėra čia deklaravę gyvenamosios vietos. Tuomet ir valstybės skiriamos lėšos pakaunei būtų didesnės. Todėl sprendžiant sodininkų reikalus reikėtų įtraukti ir seniūnijas, tuomet bendradarbiavimas būtų dar glaudesnis“, – įsitikinęs E. Germanavičius.
Garbės pirmininkas įsitikinęs, kad, priimdami sprendimus dėl kelių perdavimo, sodininkai bus vieningi dėl viešųjų erdvių ir bendro naudojimo objektų atnaujinimo. „Žinoma, gali pasitaikyti išsišokėlių tarp naujakurių, statančių ar rekonstruojančių namus, manančių, kad sodinininkų bendrijos nereikalingos ir net teigiančių, kad jas reikia naikinti“, – atviravo LSBA garbės pirmininkas.
Antanas Nesteckis / Organizatorių nuotr.
Aktyviausios jau džiaugiasi
Kauno rajone yra beveik 200 sodininkų bendrijų ir aktyviausios džiaugiasi rezultatais: jos jau spėjo pasinaudoti 2021 m. pakaunėje startavusios Specialiosios sodininkų bendrijų rėmimo programos teikiamomis galimybėmis.
Paskelbus pirmąjį kvietimą, sodininkų bendrijos buvo labai aktyvios, netgi aktyvesnės, nei prognozavo savivaldybė. Sulaukta 19 sodininkų bendrijų paraiškų. Vieną paraišką atsiėmė pati bendrija, dvi finansuoti atsisakė komisija.
Patvirtintos visos paraiškos, kuriose planuota atlikti kadastrinius matavimus, įrengti vandens gręžinį, atnaujinti vandens tiekimo sistemas, remontuoti bendrojo naudojimo objektus ir vandens bokštą, lėšų prašyta kelių priežiūrai ir remontui, vandens siurblinei statyti. Viena sodininkų bendrija pretendavo į savivaldybės paramą, ketindama atnaujinti gatvės apšvietimą. Visi šie darbai jau atlikti.
2022 m. Kauno rajono savivaldybės specialiosios sodininkų bendrijų rėmimo programos komisijai buvo pateikta 16 prašymų. Vienam prašymui lėšų neskirta, nes jis neatitiko programos nuostatų.
Organizatorių nuotr.
Programos veiklai 2022 m. biudžete, kaip ir ankstesniais metais, buvo numatyta 50 tūkst. eurų. Daugiausia programos lėšų – 13 tūkst. eurų – skirta bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių, gatvių priežiūrai. 5,3 tūkst. eurų teko elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo priežiūrai, o tokių objektų atnaujinimui – beveik 3 tūkst. eurų.
„Gervėnupio“ bendrijoje pernai išvalytas tvenkinys, „Lagūnos“ – suremontuotos geriamojo vandens sistemos, „Šatijų“ – atnaujinta asfalto danga, „Kerupės“ – išvalyti grioviai ir iš jų pašalinta augmenija, „Kalnelių“ ir „ Drąseikių“ – suremontuotas kelias, „Žasmos“ – pakeisti gatvių apšvietimo šviestuvai, sodininkų bendrijoje „Silva“ suremontuota vandentiekio sistema, „Laumėnų“ – suremontuotas geriamojo vandens gręžinys“, – atliktus stambesnius darbus vardijo Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas Tautvydas Tamošiūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įžiebtos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos eglės: kuri gražiausia?
Kaunas, Vilnius ir Klaipėda jau įžiebė savo Kalėdų eglutes. Nemažai žmonių diskutuoja, kuri žaliaskarė gražiausia, kuri gal turi trūkumų. ...
-
Su meile – nuo bendruomenės: Kauno senamiestyje suspindo eglutė3
16 metų pagrindinę Kauno eglę Rotušės aikštėje kūrusi menininkė Jolanta Šmidtienė šįkart pateikė improvizaciją: padabino eglę M. Valančiaus gatvėje. ...
-
Seserų benediktinių jubiliejus: kviečia džiaugtis kartu1
„Kasdien siunčiame maldas į dangų už kiekvieną žmogų“, – sako sesuo Gabrielė, priklausanti vienuolių bendruomenei, kuri dabar mini neeilinį jubiliejų. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
Įžiebtos Vilniaus ir Kauno Kalėdų eglės: kuri žaliaskarė jums gražesnė?22
Kaunas ir Vilnius jau įžiebė savo Kalėdų egles. Kaip ir kasmet, pasipylė diskusijos, kuri žaliaskarė šiemet gražesnė. ...
-
Energijos užtenka ir mokslams, ir savanorystei1
Ringaudiškis Antanas Venskūnas – Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentas, savanoris, mielai kimbantis tvarkyti fortus ir aktyvus Kauno rajono gyventojas. „Kauno diena“ kviečia iš arčiau susipažinti su Rindaugų bendr...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
LSMU Kauno ligoninės ortopedai traumatologai pacientus priims šiuolaikiškose patalpose15
Iki šiol Gedimino gatvėje paslaugas teikę traumatologai ruošiasi įkurtuvėms naujose erdvėse Šilainiuose. Kauno miesto tarybai pritarus, baigtas statyti Ortopedijos traumatologijos korpusas su moderniomis operacinėmis, palatomis, kons...
-
Kauno rajone įžiebta Kalėdų eglė! (vaizdo įrašas)6
Penktadienio vakarą Raudondvario dvare įžiebta pagrindinė Kauno rajono Kalėdų eglė. ...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...