Atvyko delegacija

Dėl tragiško atsitiktinumo Veronika Lukošienė neįgalumo naštą pajuto būdama jauna. 1968 m. įvyko Lietuvoje plačiai aptarinėta ir gandais apipinta automobilio avarija, kurioje žuvo keli aukštas pareigas užimantys tuometės valdžios pareigūnai. Nors patyrė daug lūžių, V. Lukošienei pavyko išgyventi, tačiau kūno pusė liko beveik paralyžiuota.

„Tada buvau didelės prekybos organizacijos „Maistprekyba“ profsąjungos pirmininkė. Gerai atsimenu, kaip nenorėjau dalyvauti tame pokylyje, po kurio automobilis nulėkė nuo stataus kelkraščio“, – prisiminė kaunietė.

Būtent 1968 m. vasarą į Kauną atvyko didelė delegacija iš Maskvos. Visą delegaciją ir ją lydinčius Kauno atstovus miesto gatvėmis vežiojo dvylikos automobilių kolona.

Skrido nuo šlaito

„Man reikėjo dalyvauti, nors labai nenorėjau ir neplanavau. Atsiuntė automobilį. Važiavome į Kačerginėje tada veikusią J. Fučiko pionierių stovyklą. Ten jau kepė šašlykus“, – prisimena A. Lukšienė, kuriai tuo metu buvo 30 metų.

Visą tą vakarą neapleido negeras jausmas. Kai visi susiruošė į miestą, V. Lukšienė nenorėjo važiuoti kartu su linksmai nusiteikusiu vairuotoju.

„Vienas pobūvio dalyvių man pasiūlė – gali su jais nevažiuoti, sėsk pas mane. Ai, pasakiau, nepatogu išsiskirti iš kompanijos. Pamaniau: yra moterų, dar būsiu apkalbėta, kad prie aukštesnės valdžios klijuojuosi. Taigi buvau apdairi, bet nelaimės nenumatysi, nors ir jaučiau. Važiuojant skambėjo dainos, mes raminome, kiek galėjome. Paskui posūkyje prie šlaito vairuotojas nesuvaldė automobilio. Pamačiau, kad skrendame kaip lėktuvu“, – pasakojo pašnekovė.

Kruopšti: kaunietė daug mėnesių preciziškai fiksavo jai teikiamų paslaugų kainas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Atsitiktinis pokalbis

Trys žmonės žuvo. V. Lukošienė patyrė daug lūžių – sužalotos rankos, stuburas, pečių sritis, galva.

„Ligoninėje išgirdau, kaip pasakė: ką norite – darykite, bet tą moterį pastatykite ant kojų. Mane pagydė, pastatė. Tačiau visaverčio gyvenimo jau nebuvo. Dažnai tekdavo važiuoti gydytis, nuolat viską skaudėjo ir negalėjau dirbti, šeimoje buvo du mažamečiai vaikai“, – apie nelengvas dienas pasakojo kaunietė.

Jai buvo nustatyta trečia neįgalumo grupė ir kas mėnesį skiriama 16 rublių išmoka. Pasak V. Lukošienės, tų pinigėlių ji net neimdavusi.

„Man buvo per žema, esu truputį tokia“, – prisipažino pašnekovė.

Tačiau, bėgant metams ir blogėjant ir taip jau prastai sveikatai, tapo reikalinga visokeriopa pagalba.

„Į pensiją esu išėjusi seniai. Nesusitvarkau, net indų plauti beveik negaliu. Reikėjo ieškoti pagalbos“, – sakė senjorė.

Atsitiko taip, kad važiuodama troleibusu atsitiktinai išgirdo jai labai aktualų ir pravertusį pokalbį.

Susidomėjo pašalpa

„Troleibusu važiuodama išgirdau, kaip moterys kalbėjo, kad už antrą neįgalumo grupę gauna pašalpą. Aš negavau nieko. Pasirodo, dabar moka virš 100 eurų. Pasiklausiau tų moterų, kaip tvarkytis, jos man patarė ir pati padariau žygį. Man nustatė antrą grupę ir paskyrė išmoką“, – pasiekto rezultato svarbą pabrėžė senjorė.

Ji atskleidė, kad iš viso, sudėjus senatvės pensiją, išmoką už vienišumą ir neįgalumą, 695 eurus.

Pasinaudojusi troleibuse atsitiktinai sutiktų moterų geranoriškai patarimais, V. Lukošienė lankėsi Kauno miesto savivaldybėje, seniūnijoje ir susitvarkė, kad jai būtų teikiama pagalbos senjorui į namus paslauga.

Vieną dieną dvi merginos man atnešė lapą su sąskaita už birželį. Tačiau kaip tai gali būti? Aš už birželį jau buvau sumokėjusi.

Viską fiksavo

Pirmosios paslaugos V. Lukošienė sulaukė 2022  m. lapkričio 14 d. ir nuo tada pradėjo fiksuoti socialinių darbuotojų vizitus, atliktus darbelius, pateiktas sąskaitas ir apmokėjimo kvitus.

Socialiniai darbuotojai pas senjorę lankosi du kartus per savaitę ir praleidžia apie dvi valandas. Taip turėtų būti.

Senjorė po kiekvieno apsilankymo savo knygelėje parašo, kokie darbai buvo padaryti.

Beveik dvejus metus marginamuose puslapiuose dominuoja tokios paslaugos: pasėdėjome, pabendravame (žiūrėjome nuotraukas), siurbė dulkes, valė grindis, keitė patalą, išnešė šiukšles, tvarkė spintą, valė duris.

Centas į centą

„Darbai labai paprasti, jų nedaug. Numatytų darbų sąrašas labai ilgas, tačiau aš juk suprantu ir nereikalauju kažko labai daug, nes ir tas užmokestis nedidelis. Vidutiniškai nuo 12 iki 19 eurų už aštuonis vizitus per mėnesį. Visada duodu 20 eurų ir, aišku, grąžos neprašau. Pagal taisykles jos turėtų ir išmaudyti. Tačiau to nereikia, man nejauku, aš pati“, – kalbėjo senjorė.

Kartais tenka atlikti ir kitokių darbų – pavyzdžiui, tvarkyti drabužius arba avalynę.

„Taip būna prieš sezono pradžią, kai nuo antresolės reikia nuimti vasarinius arba žieminis batus, pakeisti drabužius.

Noriu atkreipti dėmesį – apsilankančios moterys dirba ne visą mėnesį, pvz., kai būna šventės arba kai jas nusiunčia kur nors kitur. Aš laukiu, nesulaukiu… Paskambinu – sakau, kur tu esi, sako, mane nusiuntė kitur. Tačiau taip ir nepasako, kad šiandien neateisiu… Yra tarpai, kai man netarnavo“, – pabrėžė V. Lukošienė.

Prieš gaudama mėnesio sąskaitą, ji visada tiksliai suskaičiuoja, kiek iš jos bus paprašyta pinigėlių. Sumos beveik visada sutampa – centas į centą. Tik kartais pasitaiko paklaidų.

„Pavyzdžiui, sausį – reikėjo mokėti 17,10 euro. Pagal mano skaičiavimus, turėjo būti 14,60 euro. Skirtumas nedidelis ir aš nepriekaištavau. Tačiau suprantu – jei viską atidžiai skaičiuosi, būsi atidi, nesulauksi didelių nemalonumų“, – svarstė senjorė ir užsiminė girdėjusi apie baisius atvejus, kaip slaugos metu iš garbaus amžiaus žmonių perimami butai ir kitas turtas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pokalbiai praverčia

V. Lukošienės tvirtinimu, pagalbininkės kartais keičiasi, todėl pokalbiai su jomis būna vertingi.

„Kai sėdime ir bendraujame, parodau nuotraukų, kad matytų, kuo aš dirbau, kad ne kvailė, kad baigusi daug mokslų. Buvo viena labai gera moteris, kultūringa. Sakė baigusi aukštuosius mokslus, nesakė, kokius, neklausiau, bet turėjau su ja apie ką kalbėti, o su kitomis… nėra ką kalbėti. Tačiau su visomis bendravome gražiai, kavutės išgerdavome, nesipykome. Nesakau, kad esu labai reikli. Ir maisto duodavau, ir kokių nors drabužių padovanodavau“, – apie jai naują patirtį pasakojo garbaus amžiaus kaunietė.

Ji tvirtino, kad kartais į sąskaitą būdavo įskaičiuojamos dienos, kai padėjėjos nedirbo.

„Pavyzdžiui, birželio mėnesį atėjo nuo aštuntos dienos, t. y. vieną savaitę nebuvo. Žinau vardą tos, kuri nebuvo. Atėjusi kita padėjėja pasakė, kad prieš tai buvusi jos kolegė išsiskyrė su vyru ir piktnaudžiauja alkoholiu. Buvau atkreipusį dėmesį, kad ji keistai elgiasi: po kambarius ne vaikščiojo, o tiesiog skraidė“, – stebėjosi V. Lukošienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad iš paslaugos teikėjų sunku gauti informaciją.

„Spalio, gruodžio mėnesiais, kai kelis kartus darbuotojos pas mane neatėjo, skambinau. Yra kažkokia koordinatorė. Jų ten daug, bet prisiskambinti neįmanoma – užimta ir užimta“, – pasakojo moteris.

Atsirado nerimo

Ji gailisi netekusi puikios slaugytojos Virginijos, prieš kurią pas pensininkę lankydavosi garbaus amžiaus rusakalbė.

„Kartą įleidau Virginiją į butą ir pastebėjau, kad atėjo šlubuodama. Paklausiau, kas yra, sako, meniskas trūko. Tai ko dirbi? Eik pas gydytoją ir pasiimk biuletenį. Ji taip ir padarė. Daugiau jos nemačiau“, – apgailestavo kaunietė.

Netrukus laukė dar vienas nusivylimas ir V. Lukošienei pasidarė neramu, kad jos atžvilgiu gali būti elgiamasi apgaulingai.

„Vieną dieną dvi merginos man atnešė lapą su sąskaita už birželį. Tačiau kaip taip gali būti? Aš už birželį jau buvau sumokėjusi. Ieškojau tos firmos, kur man teikė paslaugas, skambinau, bent niekas  nepasakė, kaip tą įstaigą rasti. Paskui viena slaugytoja prasitarė. Radau tą firmą. Nors labai sunku judėti, bet nuvažiavau, nuvežiau visus kvitus. Skyriaus vadove prisistačiusi, bet pavardės nepasakiusi moteris vartė tuos kvitus ant stalo, lygino, tačiau nieko taip ir nepaaiškino. Už birželį man kažkodėl reikėtų dar primokėti beveik 14 eurų. Ne kažin kokie pinigai, bet tikrai nemokėsiu – iš principo. Viską juk skaičiuoju, fiksuoju ir sulaukiau tokio netikėtumo. Tai ko dar galiu sulaukti? – neslėpė nerimo V. Lukošienė ir pabrėžė: – Turiu visas sąskaitas ir iš jų matyti, kad esu atsiskaičiusi ir ta įmonė negali turėti man jokių priekaištų. Tačiau aš turiu.“

Išėjo atostogų

Nuo 2023 m. V. Lukošienei paslaugas teikė įmonė „Senjorų butikas“, įsikūrusi Jonavos gatvėje, Kaune. Būtent čia ir lankėsi kaunietė.

„Kauno diena“ bandė susisiekti su „Senjorų butiku“, bet į skambučius niekas neatsiliepė, o internete pasirodė paaiškinimas, kad „Senjorų butikas“ išėjo kūrybinių atostogų ir pridurta, kad visi mėnesio renginiai atšaukiami.

Keletą pastarųjų mėnesių paslaugas V. Lukošienei teikė įstaiga Nacionalinis socialinės integracijos institutas (NSII).

Šios įstaigos vadovė Monika Stankevičiūtė redakcijai paaiškino, kad „Senjoro butikas“ yra NSII dalis ir kad „Senjoro butiko“ darbuotojai dabar iš tiesų atostogauja.

NSII atstovė tvirtino neturinti duomenų ar skundų, kad V. Lukošienei paslaugas galėjo teikti girta darbuotoja.

Pateikė paaiškinimą

„Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ redakciją patikino, kad klaidos nebuvo ir pabrėžė, jog pensininkei visos paslaugos buvo suteiktos ir ateityje bus teikiamos laikantis visų numatytų standartų.

„Lietuvoje socialines paslaugas į namus teikiamos beveik 1 700 klientų ir pasitaiko labai skirtingų situacijų. Jas išsiaiškinti padeda tai, kad teikdami paslaugas naudojame sumanius sprendimus – mobiliąją aplikaciją ir sistemą SenjoroGO, kuri realiu laiku fiksuoja klientui teikiamas valandas ir paslaugas. Jūsų aptariamu atveju klausimų senjorė turėjo ne tik dėl sąskaitų, bet ir jai suteiktų paslaugų valandų – atrodo, pastarąjį koordinatoriams išspręsti pavyko.

Visais atvejais, kai senjorams kyla klausimų, juos sprendžiame kartu ir aiškinamės individualias situacijas. Paskutinis susitikimas su jūsų minima senjore vyko jos namuose rugpjūčio 19 d. Po jo iš senjorės daugiau klausimų nesulaukėme. Jei vis dėlto sąskaita liks neapmokėta ar kils kitų klausimų, su senjore vėl kalbėsime ir dar kartą kartu vertinsime, kuri sąskaita už kurį laikotarpį buvo išrašyta.

Jūs prisegėte dvi sąskaitas ir vieną apmokėjimą. Sąskaita, kuri yra apmokėta, išrašyta už gegužės mėnesio paslaugas – už einamąjį mėnesį tą patį mėnesį mes sąskaitų nerašome. Sąskaita išrašoma tik mėnesiui pasibaigus. Antroji sąskaita, kuri neapmokėta, yra už birželio mėnesio paslaugas. Visi šie duomenys atsispindi mūsų finansinėje apskaitoje, buhalterinėje programoje, turime suderinimo aktą [...] Atsakinga koordinatorė nuveš močiutei šį dokumentą […].“

Kaip gauti paslaugą

Apie tai paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

„Senyvo amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, visose šalies savivaldybėse yra teikiamos socialinės paslaugos. Dėl socialinių paslaugų į gyvenamosios vietos savivaldybę gali kreiptis ne tik pats asmuo, jo šeimos nariai, globėjai, rūpintojai, aprūpintojai, bet ir, veikdami asmens interesais, pranešimą dėl socialinių paslaugų reikalingumo asmeniui gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys. Taip pat sveikatos priežiūros, policijos, švietimo ir kitų institucijų darbuotojai, turintys duomenų apie socialinių paslaugų žmogui reikalingumą, privalo apie tai nedelsdami informuoti asmens gyvenamosios vietos savivaldybę.

Žmogaus socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal jo savarankiškumą nustato socialiniai darbuotojai. Įvertinus poreikį socialinėms paslaugoms ir nustačius, kad asmeniui reikalinga pagalbos į namus paslauga, asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija priima sprendimą dėl šios paslaugos skyrimo. Socialinių paslaugų teikėją savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pasirenka pats paslaugos gavėjas (globėjas, rūpintojas), aprūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai.

Pagalbos į namus paslauga teikiama pagal poreikį iki 10 valandų per savaitę. Ji apima maitinimo organizavimą (jei maistą pristato tarnybos), pagalbą ruošiant maistą, maisto produktų, buities priemonių nupirkimą, pristatymą, kasdienę asmens higieną ir priežiūrą, pagalbą buityje ir namų ruošoje, palydėjimą į įvairias įstaigas, kitos pagalbos organizavimą ligos paūmėjimo ar krizių atvejais ir kitas paslaugas, reikalingas siekiant asmeniui sudaryti galimybes gyventi savo namuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės institucijos yra atsakingos už socialinių paslaugų teikimo savivaldybės gyventojams užtikrinimą planuodamos socialines paslaugas, organizuodamos jų teikimą, taip pat vertindamos prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros, taip pat ir pagalbos į namus, laikino atokvėpio paslaugos kokybę.“

Savivaldybės komentaras

Pagal LR socialinių paslaugų įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus asmuo, kuriam nustatytas tam tikrų socialinių paslaugų poreikis, turi teisę laisvai pasirinkti socialinių paslaugų teikėją. Vis dėlto neretai susiduriame su atvejais, kai asmenys nepasirenka jokio būsimo socialinių paslaugų teikėjo, todėl jiems pasiūlomi keli galimi tą paslaugą teikiantys socialinių paslaugų teikėjai, įvertinus jų turimas laisvas vietas, paslaugos kainą ar paslaugos specifiką. Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą priima asmuo, išreikšdamas valią ir pasirašydamas sutartį ir kitus dokumentus. Taip pat net ir paslaugų teikimo metu asmuo gali kreiptis dėl paslaugų teikėjo pakeitimo, ir tai gana dažnai pasitaiko.