Šiemet šis renginys buvo išskirtinis tuo, kad jis yra visą savaitgalį Kaune vyksiančių 50-ųjų Romo Kalantos žūties metinių minėjimo dalis. Ir šios žaidynės, pirmą kartą įvykusios taip pat Kaune, Santakos parke, prieš ketverius metus, šiemet vėl surengtos po dvejų metų priverstinės pertraukos dėl pandemijos.

Galbūt dėl to žaidynių organizatoriams – Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos – net teko pratęsti norinčių dalyvauti jose komandų registracijos laiką.

Anot minėto departamento atstovės Linos Kranauskienės, galiausiai užsiregistravo 20 komandų iš, kaip reikalauta, penkių narių: šeimos, moksleiviai, studentai, jaunieji skautai bei šauliai ar šiaip tiesiog draugai. Kaip ir tikėtasi, dauguma šių žaidynių dalyvių šiemet buvo kauniečiai. O jauniausiasis jų dalyvis, anot registravusiųjų komandas, – dar ikimokyklinio amžiaus. Jis buvo šeimos komandos, kurią sudaro tėvai ir vaikai, narys.

Renginio, vykusio Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karinės technikos ekspozicijos teritorijoje Kauno VI forte, dalyvius egzaminavo kariuomenės, šaulių, policijos, greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių gelbėtojų, viešojo saugumo ir pasienio tarnybų bei radiacinės saugos centro atstovai.

Laimučio Brundzos nuotr.

Jų parengtos užduotys buvo ne tik iššūkis žaidynių dalyviams, kuriuos jų organizatoriai kvietė „patreniruoti pilietiškumo raumenį, nes karo Ukrainoje kontekste pravartu jį atnaujinti kiekvienam“, bet ir nepakartojamas renginys žiūrovams.

Pavyzdžiui, reikėjo užlipti ant įspūdingo Viešojo saugumo tarnybos šarvuočio ir nusileisti nuo jo greitojo nusileidimo virve, šios tarnybos naudojama, leidžiantis iš sraigtasparnio. Arba užgesinti gaisrą, vilkint ugniagesių gelbėtojų aprangą ir su jų kasdiene darbo priemone – vandens švirkštu, kurį nulaikyti galėjo tik stipriausias komandos narys arba pusė komandos, jeigu tokio joje nebuvo. Ne ką mažesniu išbandymu žaidynių dalyviams tapo ir pasieniečių kinologų naudojami specialūs keliolikos kilogramų svorio drabužiai, kuriuos dėvint pakilti nuo žemės sugebėjo ne visi. Arba šaulių parengta užduotis – pereiti virš griovio ištiestą virvę, laikantis už kitos virvės, kurią įsitempę laikė kiti komandos nariai. O Karo akademija buvo parengusi kliūčių ruožą, kurį vainikavo šaudymas oriniais šautuvais.  

Už šių bei panašių ekstremalių užduočių įveikimą jų sumanytojai skyrė atitinkamus balus, atsižvelgdami, jų pačių teigimu, ne tik į greitą reakciją, bet ir išlaikytą šaltą protą.

Nepaisant kai kurias užduotis dar ekstremalesnėmis padariusio lietaus, beveik visi žaidynių dalyviai buvo gerai nusiteikę.

Laimučio Brundzos nuotr.

Dar daugiau spalvų, kvapų, garsų ir skonių šiam renginiui suteikė Lietuvos kariuomenės baikerių klubo „Perkūnas“ pasirodymas bei Oro pajėgų orkestro atliekami kūriniai ir italų virtuvės šefo Gian Luca Demarco paruoštas karštas patiekalas iš kariuomenės lauko virtuvės, kuriuo vaišinti renginio dalyviai.

Komandų, surinkusių daugiausiai balų, įveikiant visas užduotis, laukė prizai. Už pirmąją vietą – skrydis Marijampolės oreivių klubo oro balionu pasirinktu laiku. Už antrąją – pasivažinėjimas Viešojo saugumo tarnybos šarvuočiais po varžybų jų teritorijoje. Už trečiąją – nemokama ekskursija su gidu Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Pirmąją vietą iškovojo jungtinė dviejų kauniečių, tiek pat vilniečių ir alytiškės komanda, surinkusi 101 balą. Antrąją - KTU progimnazijos komanda, kurią sudarė mokytojas ir mokiniai, surinkusi 99 balus. Trečiąją - senų draugų iš Kauno komanda - keturios moterys ir vyras, surinkusi 96,5 balo.