Tūkstančiai abiturientų nuo pirmadienio save galės vadinti studentais. Visi, kurie gavo pakvietimą žinių semtis kažkurioje aukštojoje mokykloje, studijų sutartį skubėjo pasirašyti jau pirmąją dieną.

Šeštadienį paskelbus bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmo etapo rezultatus ne visi abiturientai galėjo džiaugtis: beveik 2,5 tūkst. jų neįstojo į jokį universitetą ar kolegiją, bet galės laimę bandyti iš naujo. Kaip šioje loterijoje pasisekė kauniečiams?

Koją pakišo anglų kalba

Dienraščio kalbinti Kauno šimtukininkai sakė dar prieš egzaminus abejoję, kad jų pasirinktos Lietuvos aukštosios mokyklos jiems gali užtrenkti duris ar paprašyti susimokėti už studijas. Kiek mažiau savimi pasitikėjo savo studijų planus su svetimomis valstybėmis siejantys jaunuoliai – kai kuriuos jų iš užsienio pasiekusios žinios patvirtino nuogąstavimus.

Trys šimtukai atestate Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos absolvento Vytauto Pečiukėno negelbėjo. Chemijos studijas Anglijoje vaikinui teks atidėti iki kitų metų. Šiuos mokslo metus jis praleis kaip Vilniaus universiteto studentas.

"Lietuvoje įstojau be problemų, bet čia chemijos mokysiuos greičiausiai tik vienus metus. Bandysiu stoti mokytis užsienyje dar kartą", – sakė V.Pečiukėnas, praėjusią savaitę pasaulinėje chemijos olimpiadoje pelnęs sidabro medalį.

Kaunietis mano, kad užsienio aukštosios mokyklos slenksčio neįveikė dėl mokslinės anglų kalbos spragų. Jos išryškėjo per privalomąjį interviu. "Trūko pasirengimo", – spėjo V.Pečiukėnas.

Sutapo pasirinkimas

Keli šiųmečiai abiturientai, iš egzaminų gavę po tris šimtukus, rudenį veikiausiai susitiks bendrose paskaitose. Ir Kauno "Ąžuolo" katalikišką gimnaziją baigęs Tautvydas Punis, ir KTU gimnazijos absolventas Ringaudas Palubinskas pasirinko medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Gali būti, kad prie jų prisijungs ir dar dvi buvusios KTU gimnazistės Karolina Zakarauskaitė bei Martyna Petrulytė, dar svarstanti galimybę medicinos mokytis ne Kaune, bet Nyderlanduose.

Ne vienas jų apsidrausdamas galvojo ir apie atsarginius studijų variantus. "Prašyme prirašiau kelis: medicina, odontologija Kaune, medicina Vilniuje", – vardijo T.Punis ir  pridūrė, kad jį taip pat domino inžinerija.

Laukdamas egzaminų rezultatų kaunietis nerimavo tik dėl lietuvių kalbos egzamino įvertinimo. "Tik jis man galėjo būti pagrindinė kliūtis įstoti į valstybės finansuojamą vietą", – svarstė T.Punis. Dėl gerų balų iš kitų dalykų jis buvo garantuotas.

Vaikinas pasakojo, kad dauguma jo pažįstamų įstojo ten, kur nori. Kai kuriems nepasisekė dėl jų pačų kaltės – laikų neįvykdė kai kurių stojimo procedūros punktų.

Gali prarasti vietą

Šįmet studijuoti šalies aukštosiose mokyklose pageidauja beveik 40 tūkst. abiturientų, t.y. beveik 4 tūkst. mažiau nei pernai. Studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesta 14,7 tūkst., patiems už studijas mokėti reikės beveik 18 tūkst. asmenų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovė spaudai Aldona Steponavičiūtė priminė, kad studijų sutartys bus pasirašomos  iki rugpjūčio 2 d. Nurodytu laiku nepateikus universitetui reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti bus anuliuotas.

"Kiekviena aukštoji mokykla turi savo tvarką, todėl abiturientai turėtų nepamiršti ir apsilankyti universitetų interneto svetainėse, kad sužinotų bendrą priėmimo tvarką, kokius dokumentus su savimi atsinešti", – dalijo patarimus būsimiems studentams A.Steponavičiūtė.

Antroji galimybė

Tie, kurie pirmuoju etapo negavo jokių kvietimo, turi galimybę pasinaudoti antruoju stojimo etapu – jis vyks nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 5 d. (imtinai). Abiturientai gali pretenduoti ir į valstybės finansuojamą, ir nefinansuojamą vietas.

"Antrajame pagrindinio priėmimo etape galioja tas pats įregistruotas prašymas. Naujų studijų programų moksleiviai negali įtraukti, tačiau gali pakeisti pageidavimų eiliškumą", – aiškino LAMA BPO atstovė.

Jei abiturientas gavo valstybės finansuojamą vietą universitete, tačiau nenori ten studijuoti, antrajame etape jis gali pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą vietą.
Abiturientai, kurie nespėjo per pirmąjį etapą į aukštąsias mokyklas pateikti savo prašymo, dalyvauti antrajame etape taip pat negalės, turės laukti papildomo priėmimo, kuris prasidės rugpjūčio 9, o baigsis 12 d.

Už registraciją teks susimokėti

Vykstant pasirašyti sutarties su aukštąja mokykla kandidatai turi atsinešti šiuos dokumentus:

pasą arba asmens tapatybės kortelę;

dokumentinę nuotrauką;

brandos atestatą ir jo priedą (priedai, papildomai laikyti ar perlaikyti egzaminai ir t.t.);

jei vidurinis išsilavinimas įgytas ne Lietuvos Respublikoje, pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro išduoti dokumentai;

jei baigta aukštesnioji arba aukštoji mokykla, pateikiama diplomo kopija. Taip pat visi kiti papildomus profesinį ar aukštąjį išsilavinimą liudijantys dokumentai;

registracijos mokesčio kvitą – 120 litų, įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas – mokesčio už mokslą kvitą;

dokumentą (-us), patvirtinantį pavardės keitimą (originalą), jei ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde;

tarptautinių ir šalies olimpiadų arba konkursų I–III vietų laimėtojai – tai įrodančius dokumentus, už kuriuos buvo skirta papildomų balų;

tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo sertifikatą;

jei pakviestas studijuoti asmuo pats negali atvykti į sutarčių pasirašymą, sutartis su universitetu gali būti pasirašyta ir įgalioto asmens. Šie asmenys, įforminant priėmimą ir pasirašant studijų sutartį, privalo turėti notaro patvirtintą įgaliojimą;

visus kitus dokumentus, kuriuos stojantysis nurodė pildydamas prašymą LAMA BPO sistemoje.