Pradžia – vienas butas

„Aš mėgstu gražius daiktus...“ – mudviem pradėjus pokalbį, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius prie lūpų priglaudė nediduką puodelį. Sukaupęs įspūdingą porceliano kolekciją, menu besidomintis kaunietis apie indus, pagamintus iš trapios keraminės medžiagos, galėtų kalbėti ištisas valandas. Jei prabiltų, daug ką papasakotų ir Z. Dargevičiaus surinkti  šimtmečius skaičiuojantys eksponatai. Ko gero, netylėtų ir K. Donelaičio gatvėje esantis, 19-uoju numeriu ir Europos paveldo ženklu pažymėtas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas, architekto Arno Funko projektuotas išraiškingas dviaukštis namas su erkeriu ir 2 m skersmens apvaliu langu, kuris tarsi milžino ciklopo akis žvelgia į miestą ir pro šalį einančius žmones.

Anuomet šio namo savininku turėjo tapti karo medikas Pranas Gudavičius, tačiau įspūdingi brėžiniai sužavėjo geležinkelių inžinierių Jurgį Iljiną. Pamatęs projektą, šis jį perpirko, o namą padovanojo mylimai žmonai A. Iljinienei.

Sovietmečiu ir vėliau pastate veikė įvairios valdiškos įstaigos. Paskutinis šeimininkas buvo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Civilinės saugos skyrius.

„Viskas prasidėjo nuo vieno buto šiame name. Po kurio laiko įsigijau ir antrą“, – kalbėjo menu ir architektūra besidomintis kaunietis Z. Dargevičius. 2015-aisiais jis įsigijo visą namą iš Turto banko ir nusprendė jį prikelti antram gyvenimui.

„Pakartosiu – mėgstu gražius daiktus, o šis namas man buvo tiesiog labai gražus“, – savo sprendimo žinomas kaunietis niekada nesigailėjo.

Silpnybė: Z. Dargevičiui patinka stebėti senųjų pastatų virsmą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Rėmėsi nuotraukomis

2018-aisiais pastatas renovuotas. Baigus darbus pilkos sienos suspindo balta spalva, o interjeras mena unikalų XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiais vyravusį art deco stilių. Šiuo metu pirmame namo aukšte įrengti du nuomojami butai, antrame įsikūrė interjero dizainerių biuras, jo patalpos prieinamos visuomenei.

Tiesa, kelias iki vaizdo, verto atviruko, reprezentuojančio Kauno miestą ir įkvėpusio lego dėlionių meistrus, buvo gana ilgas. Kai Z. Dargevičius įsigijo namą, šis buvo avarinės būklės, neremontuotas nuo pastatymo. Pastato stogas buvo kiauras, ankstesnių šeimininkų lopytas keliais betono sluoksniais. Autentiškos grindys taip pat buvo paslėptos.

„Reikėjo kirsti apie 80 cm, kol galiausiai priėjome prie pirmojo, autentiško, grindų sluoksnio, kuris buvo sutrupėjęs, suaižėjęs“, – prisiminė Z. Dargevičius.

Nuo vandens metalo konstrukcijos buvo pažeistos korozijos. Parengus projektą, dalis senųjų perdangų buvo išardytos. Netrukus buvo atnaujintas namo fasadas. Atlikus polichrominius ir istorinius tyrimus, imtasi interjero.

„Turėjome išlikusias vos kelias nuotraukas, bet jų pakako, kad galėtum  matyti ankstesnį interjerą, jo detales“, – kalbėjo žinomas kaunietis.

Akcentai: Iljinų name daug autentiškų detalių, kurios pasakoja namo ir čia gyvenusių žmonių istorijas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Paieškos antikvariatuose

Buvo nugremžtos ne sykį dažytos, kai kur laikraščiais klijuotos sienos. Iš viso teko nuskusti net dvylika sluoksnių, kol atsivėrė tikrasis buvęs jų vaizdas. Keli senųjų sienų fragmentai liko neliesti, kad namo svečiai galėtų juos palyginti su atnaujintu interjeru. Vonioje to meto istoriją pasakoja kelios senosios keraminės plytelės po radiatoriumi, o virtuvėje likusios korį menančios grindys – nekeistos. Beje, kaip ir skirtingų dydžių radiatoriai su originaliais šilumos reguliatoriai su žodžiais „šilta“ ir „šalta“.

Antrame aukšte esančio buto valgomasis, svetainė ir darbo kabinetas, kaip pasakojo šeimininkas, vienas nuo kito buvo atskirti stumdomomis pertvaromis. Vėliau tos vietos buvo tiesiog užmūrytos, o patalpa padalyta į mažus kabinetus.

„Viską išardėme, išvalėme ir atkūrėme pertvaras, – anot namo šeimininko, tvarkant interjerą būta ir daugiau malonių staigmenų, tarkim, Afrikos juodmedžiu aptrauktos durys. – Visas jas restauravome, kur trūko, pirkome naujas. Didžiuojuosi durų rankenomis. Jos visos autentiškos, juvelyro atnaujintos. Žmogus dirbo taip kruopščiai, kad net rankos kruvinos buvo.“

Šviestuvai, kurie puošia buto sienas ir lubas, – Z. Dargevičiaus asmeninis indėlis. Ieškodamas labiausiai derančių Iljinų bute, menu besidomintis kaunietis aplankė ne vieną Vokietijos, Austrijos ir Prancūzijos antikvariatą. Meistrai šviestuvus šveitė, valė, o paskui įrengė šiuolaikinę elektrinę dalį. Iš Vokietijos atkeliavo ir elektros jungikliai. Nors senųjų autentiškų nebuvo išlikę, šviesaus atminimo architektė Rūta Palytė-Biliūnienė buvo įsitikinusi, kad jie čia turėjo būti juodi.

Langas: tarsi didelė akis, lydinti visus pro šalį einančius. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Dar nepadėtas taškas

Baldų taip pat nebuvo likę, tačiau, žinant laikmetį, ieškota atitinkamo stiliaus. Antikvariniams daiktams silpnybę jaučiantis namo šeimininkas kartu su architekte tai darė su didžiausiu užsidegimu. Tarkim, iš nuotraukos buvo žinoma, kad valgomąjį puošė didelis, iš atskirų dalių sukomponuotas veidrodis. Jis nebuvo išlikęs, nes įstaigoms, kurios čia buvo įsikūrusios sovietmečiu, jo paprasčiausiai nereikėjo. Architektei atkūrus šį akcentą, vaizdas tapo beveik identiškas.

Netoli virtuvės, viršutiniame aukšte, buvo tarnaitės kambarėlis, kurį galima pasiekti autentiškais laiptais su nuostabiais to laikmečio mediniais turėklais. Po laiptais – talpus sandėliukas. Iš virtuvės, anot šeimininko, buvo galima patekti į terasą, o iš jos priešgaisriniais laiptais nusileisti į vidinį kiemelį. Kaip pasakojo architektė, turėklai, statramsčiai, žalvario apdailos elementai laiptinėje – autentika. Į projekte nurodytą sieninę laiptinės spintą sutilpo šiuolaikinės technikos valdymo pultai, mygtukai.

Vienas svarbesnių namo akcentų – apvalus langas. Pasakojama, kad laivais daug keliavęs P. Gudavičius savo namuose norėjo vaizdo, kuris jam primintų laivo iliuminatorių. Antrame aukšte, pakėlus galvą aukštyn, lubose buvo matyti piramidės formos stoglangis. Ant stogo buvo rekreacinė terasa su nedidele oranžerija, matoma pro holo stiklines lubas. Jas ir pačią oranžeriją planuojama atkurti. Pagal senąjį projektą yra žinomas oranžerijos plotas, o tūris paliktas architektams laisvai pasirinkti. Naują oranžerijos projektą jau parengė architektai Jurgis Rimvydas Palys ir Ieva Jurgita Palytė-Veilandienė. Planuojama, kad, atkūrus ant namo stogo buvusį žiemos sodą, nuo jo į antrojo aukšto patalpas per stoglangį kris natūrali dienos šviesa, matysis žvaigždėtas dangus, o sode vešės augalai.

Prieinamumas: Iljinų namas atviras visuomenei. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Butas atviras visuomenei

Iljinų bute trūksta dar kelių akcentų – skulptūros, persiškų ir turkiškų kilimų. Užtai netrūksta pastatui pro šalį einančių dėmesio ir turistų srautų. Tarpukario modernizmo perlą geidžia apžiūrėti ir miestiečiai, ir kitų Lietuvos miestų svečiai, ir grupelės iš užsienio.

Visiems jiems durys atviros, tereikia iš anksto suderinti atvykimo laiką.

„Naudos nesiekiu. Gal kas ateityje tuo užsiims, bet tik ne aš. Ne iš to gyvenu. Turiu savo verslą, o čia skirta visuomenei, – anot Z. Dargevičiaus, atvykusiems jis tikrai turėtų ką papasakoti, deja, tam neturi laiko. – Iš atvykstančių nieko naujo neišgirstu. Esu ir pats labai daug išstudijavęs, nuotraukų surinkęs.“

Z. Dargevičius vylėsi, kad erdvių matomumas ir jų prieinamumas skatins žmones dar labiau domėtis savo miesto istorija ir bus tarsi tiltas tarp istorinio dizaino, šiandienos ir ateities tendencijų. Paklaustas apie asmeninius planus, Z. Dargevičius neslėpė turįs jų ne vieną. Jam esą didesnis džiaugsmas ne naujus namus statyti, o senus prikelti. Todėl greitu metu pokyčiai laukia buto D. Poškos gatvėje. Dar vieno projekto – buvusių bendrovės „Pažanga“ rūmų – įgyvendinimas, anot kauniečio, truks ilgiau.

Laisvės alėjoje esantis pastatas – vienas iš modernistinės Kauno tarpukario architektūros objektų. 2015 m. jam suteiktas Europos paveldo ženklas. Architekto Felikso Vizbaro suprojektuotuose ir 1934 m. pastatytuose rūmuose sovietmečiu buvo įsikūrusios įvairios mokslinių tyrimų organizacijos, o 1989-aisiais pastatas perduotas Vytauto Didžiojo universitetui.

Naudinga žinoti

Dėl ekskursijų Iljinų bute galima kreiptis tel. 8 614 67 683 arba e. paštu: studio@blankpage.lt.