Pažeista apsaugos zona?

Prie Pyplių piliakalnio apsilankę kauniečiai nustėro nuo pamatyto vaizdo. Pasak jų, seniau Nemuno pakrantės juosta buvo gerokai platesnė, o dabar – dalis po vandeniu.

„Ko negali maži pinigai, gali dideli. Kas gali paaiškinti paprastai, ką reglamentuoja sąvoka „apsaugos zona“? Ar prie Pyplių piliakalnio galima keisti kranto liniją, pakrantės reljefą?“ – piktinosi Lina J.

Moteris priminė, kad pagal aplinkos ministro patvirtinto paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakraščių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą numatyta, kad prie Nemuno ir Neries upių, ežerų, tvenkinių, kurių plotas didesnis nei 20 ha, turi būti palikta 500 m apsaugos zona.

Imitacija: žmonės įsitikinę, kad buvo paliktos salelės, o aplink viskas nukasta ir taip imituojamas medžių išsaugojimas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Moteris pateikė ir kelias nuotraukas, kuriose matyti, kad kai kurie pakrantėje buvę medžiai dabar stūkso vandenyje. Tiesa, aplink juos tarsi sudarytos salelės.

„Aplinkos apsaugos departamentas nurodė: apžiūros metu buvo užfiksuota, kad sklypo tvarkymo darbų metu jame buvo išsaugoti beržai, pušys, kurių skersmuo didesnis nei 30 cm. Vadinasi, jei aplink medžius palieki saleles, nelaikoma, kad nukasei žemę?“, – stebėjosi moteris.

Lina J. teigė, kad seniau kranto linija buvo gerokai toliau, o dabar gruntas, pasak jos, yra sustumtas ir Nemuno krantinėje esą supiltas pylimas.

Tiesa, verta pažymėti, kad pirminis vaizdas dėl sumažėjusios pakrantės apsaugos juostos gali būti klaidingas. Tuomet, kai redakciją pasiekė informacija apie galimai nukastą Nemuno krantinę Kauno rajone, sparčiai pradėjo kilti upių vandens lygis. Ilgai laukti nereikėjo ir Nemuno vanduo gerokai išlipo iš įprastos savo vagos. Tačiau kauniečiai įsitikinę, kad, net ir pakilus vandens lygiui, vertėtų atidžiau pasižiūrėti, ar tikrai krantinė nebuvo pažeista sunkiosios technikos.

Aplinkosaugininkų vizitas

„Kauno diena“ pasidomėjo, ką apie pakitusią Nemuno pakrantę mano aplinkosaugininkai. Paaiškėjo, kad patikrinimai ties Pyplių piliakalniu vyko tik pernai. Tad neaišku, ar Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) susipažino su galimai nukastos krantinės problema.

„Teritorijos apžiūros (patikrinimai) pradėtos 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir vykdytos iki 2021 m. spalio 20 d. kartu su Nacionaline žemės tarnyba“, – dienraščiui nurodė AAD atstovai.

Pasak aplinkosaugos specialistų, patikrinimas buvo ne planinis. Tai padaryta liepą ir rugpjūtį gavus pranešimų dėl galimų Pyplių piliakalnio apsaugos zonos ir aplinkos apsaugos pažeidimų.

„Tikrinamo sklypo tikslinė paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, todėl departamentas pagalbos pagal kompetenciją kreipėsi ir į NŽT. Departamento turimais duomenis, NŽT teisės aktų pažeidimų dėl žemės naudojimo nenustatė“, – nurodė AAD atstovai.

Tiesa, aplinkosaugininkai nurodė, kad nuo 2021 m. lapkričio 12 d. pasikeitė žemės sklypo Nemuno pakrantėje naudojimo reglamentavimas, nes teritorija įtraukta į „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslais sudarytą kadastro žemėlapį.

„Departamentas nedelsdamas informavo žemės savininką, kad pasikeitus naudojamos žemės reglamentavimui vykdomus žemės darbus privalo nutraukti“, – dėstoma „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.

Dienraštis pasidomėjo, kaip AAD vertina, kad lyginant sklypą, esantį tarp Pyplių piliakalnio ir Nemuno, buvo galimai pakeista Nemuno pakrantė. Paaiškėjo, kad aplinkosaugininkai šiuo klausimu nieko negali pasakyti.

„Sąvokos „pakrantės pakeitimas“ ar reikalavimo „nekeisti pakrantės“ teisės aktai nenumato, todėl tokio vertinimo neatliekame. Departamento pareigūnai (pagal savo kompetenciją) atlieka tyrimą dėl vykdomos veikos atitikties aplinkos apsaugos teisės aktams. Tyrimas nuolat papildomas naujais duomenis, todėl šiuo metu išvados negali būti teikiamos. Tačiau galime pažymėti, kad Nemuno upės paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje darbų nevykdyta ir juostos apsaugos režimas nepažeistas“, – tikino aplinkosaugininkai.

Vis dėlto AAD specialistai pažymėjo, kad jokių žemės lyginimo darbų su jais nederino.

„Pasikeitus žemės sklypo naudojimo reglamentavimui departamentas tęsia tyrimą dėl žemės sklype vykdytų darbų (šiuo metu jie nėra vykdomi), todėl informacijos apie baudas ir jų dydį kol kas negalime pateikti“, – nurodė AAD.

Jie patikslino, kad šioje vietoje Nemuno upės pakrantės apsaugos juosta yra 25 m. Juostos režimui taikomi apribojimai, numatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, tad žemės darbai čia negali būti vykdomi.

Dabai: ties Pyplių piliakalniu dar pernai buvo vykdomi sklypo lyginimo darbai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Domėjosi ir paveldas

Primename, kai prasidėjo žemės lyginimo darbai Pyplių piliakalnio prieigose, sureagavo ir kultūros paveldo specialistai. Tuomet nuvykę į vietą ir apžiūrėję vykdomus darbus paveldosaugininkai konstatavo, kad pažeidimų nėra.

„KPD, gavęs informaciją apie šalia Pyplių piliakalnio vykdomus žemės judinimo darbus, atliko apžiūrą. Jos metu nustatyta, kad žemės kasimo ir lyginimo darbai yra vykdomi žemės sklype, kuris yra netoli piliakalnio, tačiau nepatenka nei į šio kultūros paveldo objekto teritoriją, nei į jo apsaugos pozonius. Minėti žemės judinimo darbai su KPD nebuvo derinti, nes tokio derinimo žemės sklypuose, esančiuose už kultūros paveldo objektų ar jų apsaugos pozonių, teisės aktuose nenumatyta“, – dienraščiui po patikrinimo komentavo KPD Kauno skyriaus vyr. specialistas Andrius Liakas.

Paveldosaugininkas nurodė, kad apie vykdomus didelės apimties žemės kasimo ir lyginimo darbus informavo Aplinkos apsaugos departamentą (AAD) prie Aplinkos ministerijos, kad ši institucija patikrintų, ar vykdant minėtus darbus nenusižengiama aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.