Laikas uždaryti?

Kauno regiono mechaninio atliekų apdorojimo (MBA) gamykla veikia jau apie septynerius metus, tačiau Seimo narys įsitikinęs, kad tokio objekto nereikia ir dabar pats tinkamiausias laikas jį uždaryti.

„Dabar yra galimybė uždaryti, o poreikis buvo, ko gero, nuo pat atidarymo, nes MBA neįgyvendina tų tikslų, kurie buvo keliami. Jie ten išrūšiuoja gal 1–1,5 proc. visų atliekų, kurios keliauja perdirbti. Tai dabar, pasibaigus europinio projekto garantiniam laikui, galima kalbėti apie uždarymą“, – savo nuomonę dėstė V. Pranckietis.

„Kauno diena“ pasitikslino, kodėl šis klausimas nebuvo keliamas tuomet, kai V. Pranckietis buvo Seimo pirmininku. Pasak politiko, tada esą dar nebuvo pasibaigęs terminas, kiek privalo veikti europinius milijonus gavusi gamykla.

Kauno MBA – pagrindinė priemonė, padedanti laikytis įvestų apribojimų šalinamų atliekų kiekiui sąvartynuose.

„Tai net kvailas klausimas. Aš buvau Seimo pirmininku iki 2020-ųjų, o už europinius pinigus pastatytas objektas turėjo veikti iki 2020-ųjų“, – rėžė politikas.

Pasak V. Pranckiečio, uždaryti MBA reikia ir dėl sklindančių kvapų. Iš tiesų anksčiau „Kauno diena“ dažnai sulaukdavo skundų dėl nemalonių kvapų, tačiau dabar gyventojai jų beveik nebejaučia. Pasiteiravome, ar tikrai tai vis dar aktuali problema, ar tik pavieniai atvejai. Juk Kauno MBA papildomai investavo ir į kaminą, į kitas technologijas, mažinančias nemalonius kvapus. Politikas laikėsi pozicijos, kad kvapai esą niekur nedingo.

„Taip, jie pastatė tą kaminą ir jis aukštesnis, bet vasarą, kai pūsdavo vėjas, gyventojai vėl rašė apie smarvę. Buvo pasirinktas netinkamas projektas, kai reikėjo panaudoti pinigus“, – dėstė politikas ir, baigus pokalbį, atsiuntė vieno gyventojo skundą dėl kvapų. Tiesa, neaišku, iš kur tie kvapai sklinda: ar iš atliekų deginimo elektrinės, ar iš Kauno MBA.

Vis dėlto, nors V. Pranckietis politikoje – ne naujokas, uždaryti Kauno MBA užsimojo tik dabar. Ar tai nėra tik pigus triukas prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus?

Uždarymo vizija

Į Kauno atliekų rūšiavimo gamyklą investuota dešimtys mlijonų eurų. Kelis kartus tobulinta technologija, kad į aplinką patektų kuo mažiau kvapų, būtų pasiektas didesnis efektyvumas.

„Taip, į ją investuota, bet tai tuščiai besisukanti gamykla, kuri lyg ir turėtų dirbti, bet tik imituoja darbą. Šis objektas visai nenaudingas. Pinigai jau prarasti vos tik pastačius gamyklą. Jau tada buvo aišku, kad Vokietijoje tokias gamyklas uždaro, nes jos nepasiekia nustatytų tikslų“, – savo pozicijos laikėsi V. Pranckietis.

Vis dėlto uždarymo procese kol kas yra vienas didelis „bet“. Norint uždaryti Kauno MBA, gyventojai turi kone nepriekaištingai rūšiuoti atliekas, tačiau konteineriuose vis dar vyrauja chaosas, neatskirtos perdirbti tinkamos šiukšlės metamos į bendrus konteinerius, todėl MBA turi atskirti jas mechaniniu būdu.

Verdiktas: tiek ministerija, tiek miesto atstovai įsitikinę, kad Kauno MBA pasiteisino, o kai kurių atliekų rūšiavimas vis dar didėja. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

„Tas rūšiavimas gerokai pasistūmėjęs į priekį. Kauno rajone bus geriau rūšiuojamas ir stiklas“, – svarstė V. Pranckietis.

Svarbi grandis

Kauno miesto savivaldybė yra MBA dalininkė. Miesto atstovai patvirtino, kad Kauno MBA vis dar nepasiekia numatytų tikslų, tačiau ši gamykla vis tiek yra svarbi rūšiavimo grandis. Kai kurių atliekų rūšiavimas šioje gamykloje netgi didėja.

„Mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai – labai svarbi atliekų tvarkymo sistemos modernizavimo dalis ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje. Kauno MBA – pagrindinė priemonė, padedanti laikytis įvestų apribojimų šalinamų atliekų kiekiui sąvartynuose.

Pagrindinis gamyklos tikslas buvo apdoroti biologinę dalį. Šiuos ribojimus nustato ne tik Lietuvos, bet ir ES teisės aktai. Šiuo metu privaloma užtikrinti, kad ne daugiau kaip 35 proc. biologiškai skaidžių atliekų būtų šalinamos sąvartynuose. Kauno MBA 2021 m. iš sąvartynų pašalino 10,59 proc. biologiškai skaidžių atliekų“, – dienraščiui padėtį komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Ji pažymėjo, kad MBA pagamintas techninis kompostas yra naudojamas sąvartyno perdengimams įrengti – taip tausojami gamtiniai ištekliai: neeikvojamos tokios naudingosios iškasenos kaip žvyras ar molis.

„Kauno MBA projektuota ir statyta biologiškai skaidžioms atliekoms atskirti ir apdoroti. Tačiau iš bendro atliekų srauto atskiriamos perdirbti tinkamos antrinės žaliavos ir pakuotės.

Vis dėlto, nepaisant, kad Kauno MBA planuota tuo metu, kai Lietuvoje dar nebuvo įdiegta užstato sistema, Kauno MBA antrinių žaliavų išrūšiuojama kasmet vis daugiau. Tai galima paaiškinti efektyvesniu veiklos procesų organizavimu. Pavyzdžiui, per 2022 m. ištraukta per 40 mln. vienetų PET buteliukų, kurie nepateko į taromatus“, – MBA rezultatus vardijo R. Savickienė.

Specialistė aiškino, kad antrinėms žaliavoms perdirbti taip pat yra numatyti ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimai. Pagal juos turi būti perdirbama, pakartotinai ar kitaip panaudojama (pavyzdžiui, energijai gauti) ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų. Kauno regione 2021 m. perdirbta ar kitaip panaudota (energijai gauti) 90 proc. komunalinių atliekų.

Kol kas tik kalbos

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, kad su V. Pranckiečiu buvo aptariama Kauno MBA uždarymo tema, tačiau, pasak ministro, dar tikrai neteikiami jokie planai; norint uždaryti tokį objektą, pirmiausia reikia gerinti gyventojų rūšiavimo įgūdžius.

„Atliekų tvarkymą Kaune ir regione organizuoja savivaldybės. Jos pasirenka atliekų tvarkymo technologijas ir surinkimo tvarkas. Kauno MBA priklauso Kauno regiono savivaldybių valdomam atliekų tvarkymo centrui. Todėl visos Kauno regiono savivaldybės turi susitarti dėl tolesnės įrenginio veiklos. Atsisakyti MBA yra įmanoma, jei savivaldybės išplės kiekvienoje savivaldybėje esančią atliekų tvarkymo infrastruktūrą“, – nurodė S. Gentvilas.

Jis pažymėjo, kad Kauno regionas kaip tik ruošia atliekų prevencijos ir tvarkymo planą septyneriems mertams. Jame savivaldybės turi sukurti maksimaliai patogią rūšiavimo konteinerių, didžiagabaričių atliekų aikštelių tinklą, kad gyventojai į mišrių atliekų konteinerį mestų tik 20 proc. nebeperdirbamų atliekų.

„Dabar yra momentas, kai savivaldybės turi įsivardyti, kokią rūšiavimo infrastruktūrą sukurs, kad 2027 m. pirminis gyventojo rūšiavimas pasiektų 80 proc. visų atliekų. Apie tai kalbėta ir susitikime su Seimo nariu V. Pranckiečiu ir „Kauno švaros“ direktoriumi.

Kaunas privalo išvystyti gyventojus visiškai aptarnaujančią rūšiavimo infrastruktūrą ir tada natūraliai Kauno MBA taps pertekliniu objektu. Tai atsitiks tada, kai maisto, perdirbamų pakuočių, baldų ir kitų didelių gabaritų atliekų rūšiavimas kauniečiams taps pagrindiniu atliekų tvarkymo būdu“, – apie tai, kad dar neparuošta infrastruktūra išplėstam rūšiavimui, todėl ir MBA uždarymo klausimas – dar tik kalbos, nurodė aplinkos ministras.

Pasak S. Gentvilo, į mišrių atliekų konteinerius vis dar išmetama per daug vertingų, antrą kartą galimų panaudoti atliekų, todėl ir MBA dar turi darbo.

Veikla: Kauno MBA iš bendrų konteinerių surinktos atliekos atskiriamos į biologiškai skaidžias ir tokias, kurias galima perdirbti. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

„Kaunas stipriai vėluoja ir organizuojant maisto atliekų atskirą rūšiavimą. Pavyzdžiui, Alytaus regionas maistą atskirai rūšiuoja jau nuo 2019 m. Gyventojų informavimas ir skatinimas rūšiuoti irgi yra būtinybė. Savivaldybėse turi veikti kokybiškas atliekų surinkimo paslaugos administravimas: užtikrinta rūšiavimo kontrolė, gyventojai informuoti apie sistemą ir skatinami aktyviai rūšiuoti atliekas, pvz., sumažinta įmoka individualiai kompostuojantiems biologines atliekas, kitos paskatos“, – dienraščiui komentavo ministras.

Anot pašnekovo, pagrindinis visų Lietuvoje veikiančių MBA įrenginių tikslas buvo užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. prieš dešimtmetį susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų. Įvardytas tikslas pasiektas – 2021 m. sąvartyne buvo pašalinta 10,6 tūkst. tonų Kauno regione susidariusių biologiškai skaidžių atliekų, todėl įrenginių veikla pasiteisino.

„Nuo 2024 m. pagal Europos Komisijos nustatytus naujus tikslus biologinės atliekos Lietuvoje turės būti surenkamos atskirai arba kompostuojamos susidarymo vietoje. Taigi į MBA įrenginius patenkančių biologiškai skaidžių atliekų mažės. Savivaldybės tam turi ruoštis ir priimti ekonomikos ir aplinkosaugos požiūriu naudingiausius sprendimus dėl MBA įrenginių efektyvaus panaudojimo perspektyvų“, – apie MBA perspektyvą užsiminė S. Gentvilas.

Skaičiuojama, kad į Kauno MBA investuota 24,6 mln. eurų.