- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet pavasarį atidarytas naujas tiltas per Nerį – įdirbis ir patirtis, kuri pravers statytojams, visai greta dabar pradedantiems kitą svarbų projektą – dar 1964 metais statyto tilto rekonstrukciją. Planuojama, kad didelis ir sudėtingas projektas bus įgyvendintas greičiau negu per dvejus metus. Svarbiausia šalies eismo arterija ties Kaunu jau 2024 metais taps dar platesnė ir saugesnė.
Naująjį projektą Lietuvos automobilių kelių direkcija patikėjo atlikti „Kauno tiltams“, laimėjusiems viešąjį konkursą. Būtent šios bendrovės specialistų komanda pavasarį baigė statyti tiltą, kuriuo A1 keliu iš Vilniaus pusės atvažiuojantys automobiliai nusuka į Lapes bei Panerių gatvę, taip pat važiuoja į prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“. O nuo Jonavos gatvės jungiamuoju keliu atriedantys kauniečiai jau priprato pakilti viaduku ir atsidurti ant šio, šiaurinio, tilto.
Atskirs vietinį ir magistralinį eismą
Alfonso Meškinio tilto rekonstrukcija yra visai Lietuvai svarbaus transporto infrastruktūros modernizavimo proceso dalis. „Po permainų šis transporto mazgas visiškai atitiks šiuolaikinius reikalavimus ir užtikrins patogesnį susisiekimą. Vietoj vieno vidurinio tilto bus pastatyti du, o tai leis išplatinti kelią ir visiškai atskirti tranzitinį eismą nuo vietinio. Taigi, vietoj trijų dabartinių tiltų turėsime keturis. Dviem naujais viduriniais tiltais vienas transporto srautas judės Klaipėdos kryptimi, o kitas – Vilniaus“, – aiškino „Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius. Tuo tarpu šoniniai tiltai bus skirti vietiniam susisiekimui.
Skaičiuojama, kad iš viso šiuo kelio ruožu, į kurį patenka ir A. Meškinio tiltas, nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ automobilių srautas per parą siekia iki 78 tūkst. automobilių.
Sutartyje su Lietuvos automobilių kelių direkcija numatyta, kad tiltas, esantis magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, taip pat viadukas per Jonavos gatvę ir tilto prieigos turi būti sutvarkytos iki 2024 m. pabaigos. Anot A. Rusevičiaus, vos įsigaliojus sutarčiai lapkričio pradžioje bendrovės pajėgos aktyviai ėmėsi parengiamųjų darbų. Dirbti šiame projekte jau dabar yra sutelktos 150 darbuotojų pajėgos. Tai – įrodymas, kad infrastruktūros modernizacija šalyje kuria darbo vietas.
Seną tiltą išardys per kelis mėnesius
Naujo šiaurinio tilto svarba dar labiau išaugs, nes rekonstrukcijos metu per jį bus nukreipiamas eismas Klaipėdos kryptimi. Tad automobilių srautas ant tilto taps intensyvesnis, o vairuotojams teks prisitaikyti prie laikinų pokyčių.
Statytojams iš pradžių teks išardyti 1964 metais statytą tiltą per Nerį. Darbai truks apie 3–4 mėnesius, kol liks tik seno tilto poliai.
„Viską pradėsime vandenyje – supilsime salas aplink esamas tilto atramas, kad konstrukcijas būtų galima pasiekti sausuma. Šios salos bus sutvirtintos spraustasiene, kad vanduo neplautų supilto grunto. Turėdami tvirtą pagrindą imsimės ardymo darbų“, – dalijosi „Kauno tiltų“ vadovas A. Rusevičius.
Svarbiausia taisyklė – išlaikyti pusiausvyrą
Specialistų teigimu, tilto ardymas yra labai nuoseklus procesas, vykdomas pagal griežtą tvarką saugant aplinką. Iš pradžių teks nuimti seną asfalto dangą, išardyti senus turėklus, atitvarus, išmontuoti šalitilčio plokštes ir kitus konstrukcijų elementus.
Pačiu sudėtingiausiu ir atsakingiausiu darbų etapu inžinieriai vadina gelžbetoninės tilto perdangos ardymą. Kone prieš 60 metų statyto tilto perdanga yra sumontuota pusiausvyros metodu: dėžinė perdanga buvo montuojama nuo atramos einant tolygiai į šonus iš abiejų pusių. Taigi, ir ardymas turės vykti tokiu pačiu principu, tik atvirkščiai. Tilto perdanga bus pradėta ardyti nuo kraštų tolygiai ir vienodai artėjant atramos link.
Virš vandens esančioje zonoje daug darbo turės automobilinis kranas, kurio keliamoji galia siekia apie 500 tonų. Šiuo galiūnu bus iškeliamos gelžbetoninių konstrukcijų dalis, kurias prieš tai atpjaus deimantiniai pjūklai. Sausumoje šios dalys bus trupinamos hidraulinėmis žnyplėmis. Taip žingsnis po žingsnio, kartojant tą patį veiksmą, perdanga bus visiškai pašalinta. Po to specialistai išardys tilto atramas ir senus pamatus. Galiausiai liks tik poliai.
„Visas tilto ardymo procesas suplanuotas taip, kad poveikis aplinkai būtų minimalizuotas. Pasirinkome saugiausius sprendimus, kad viso proceso metu ramiai kontroliuotume situaciją. Todėl nebus jokių sprogdinimų ar panašių veiksmų. Aplink gyvenimas ir toliau tekės sava vaga“, – konstatavo „Kauno tiltų“ generalinis direktorius.
Permainų nauda bus akivaizdi
Vietoj vieno išardyto tilto bendrovė pastatys du naujus. Sutartyje numatytų darbų vertė siekia 68,37 mln. eurų.
Apskritai, kiekvienas tiltas Kaune mums yra puikiai žinomas ir pažįstamas. Nėra jokių staigmenų – tik nuoseklus pasirengimas, planavimas ir sprendimų įgyvendinimas.
A. Rusevičius įsitikinęs, kad naujų tiltų statybose itin pravers nesena patirtis, kurią komanda sukaupė statydama šiaurinį tiltą. „Kauno tiltų“ vadovas pastebi, du modernūs naujieji tiltai bus tokios pačios konstrukcijos kaip ir jau pastatytas, kuriuo sklandžiai ir saugiai vyksta eismas.
„Apskritai, kiekvienas tiltas Kaune mums yra puikiai žinomas ir pažįstamas. Nėra jokių staigmenų – tik nuoseklus pasirengimas, planavimas ir sprendimų įgyvendinimas“, – tvirtino A. Rusevičius.
Pašnekovas sutinka su ekspertais, kurie teigia, kad automobilių srautai pagrindiniuose šalies keliuose vis auga, tad infrastruktūrą būtina atnaujinti, tobulinti ir plėtoti. „A. Meškinio tiltas Kaunui yra labai svarbus, nes sujungia miestą su rajonu, išlaisvina miesto augimą ir priemiesčių plėtrą. Po rekonstrukcijos vietos gyventojams bus patogiau. Turėtų pagerėti saugumo situacija, sumažėti spūsčių, keliaujantys žmonės sutaupys laiko“, – apibendrino A. Rusevičius, teigiantis, kad ilgalaikę pažangių pokyčių vertę pajaus visi, o eismo nepatogumai dėl rekonstrukcijos darbų bus laikini.
Dėl didelio eismo intensyvumo ir tiltų apkrovimo rekonstruoti šiuos tiltus per Nerį nuspręsta 2018 metais. Susisiekimo ministerija numato, kad pastačius vidurinį tiltą ateis ir paskutinio, pietinio, tilto rekonstrukcijos eilė. Planuojama, kad visi Islandijos plento kompleksinio projekto etapai turėtų būti baigti 2025–2026 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?21
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu73
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai18
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime23
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)27
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?6
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...
-
Piligriminės kelionės pamokos ir atradimai6
Visuomenininkas ir verslininkas Gintautas Labanauskas su Kauno šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros parapijos bendruomene pasidalijo įspūdžiais iš piligriminės kelionės. ...
-
Patiklumo epidemija: kaunietis sukčiams nepagailėjo 700 tūkst. eurų33
Patiklumo epidemija gyventojams atsieina jų santaupas. Kasdien dėl to šalies policija pradedama net po devynis ikiteisminius tyrimus. Toks tyrimas vykdomas, jeigu prarasta suma viršija 165 eurus. Į mažesnių nuostolių patyrusius gyventojus t...
-
„Kauno sporto apdovanojimai 2024“: laukiama sporto favoritų nominacijų
Septintą kartą skelbiami geriausių Kauno miesto atletų, komandų, trenerių, sporto renginių ar naujai sužibėjusių talentų rinkimai. ...
-
Ketvirtadienio vakarą į Kauną pasibeldė žiema2
Ketvirtadienio vakarą Kaune ėmė kristi snaigės. Jos priminė, kad žiema – ne už kalnų. ...