Kaip teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reorganizacija vykdoma „siekiant sudaryti palankesnes sąlygas koleginių studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei ir jų atitikčiai Alytaus miesto ir regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikiams gerinti“.

Pati Alytaus kolegija anksčiau yra pareiškusi apie siekį prisijungti prie Klaipėdos universiteto. Rugsėjį skelbta, jog sprendimas jungti ją prie Kauno kolegijos buvo apskųstas teismui.

Derinant Vyriausybės nutarimo projektą, Alytaus kolegija pateikė raštą, jog sprendimas priimtas „ignoruojant pačios kolegijos pateiktą reorganizavimo planą“ ir pakartojo jam nepritarianti. Įstaiga teigė, kad aplinkybės, kai ignoruojami pačios reorganizuojamos įstaigos pasiūlymai „verčia abejoti pertvarkos proceso skaidrumu, objektyvumu, numatomų priemonių tikslais ir galimomis pasekmėmis“.

Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto sinergijoje sudėtinga bus pasiekti Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane nustatytus ilgalaikius tikslus dėl akademinio personalo, mokslinės veiklos bei absolventų įsidarbinimo.

Alytaus kolegija yra skelbusi, jog tiek joje, tiek Klaipėdos universitete rengiami tų pačių sričių – sveikatos, informatikos, inžinerijos, technologijų bei socialinių mokslų – specialistai. Jos direktorius Sigitas Naruševičius piktinosi, kad sprendimai dėl jungimo prie Kauno kolegijos priimti be diskusijų su bendruomene, neišklausius argumentų, kodėl siūlomas kitoks variantas.

Pasak nutarimo rengėjų, kolegijos siūlymas buvo apsvarstytas kolegijų tinklo stiprinimui sudarytos komisijos posėdžiuose ir, įvertinusi visus argumentus, atsižvelgė ne į įstaigos, bet į ekspertų rekomendaciją dėl jungimo prie Kauno kolegijos.

„Komisija, įvertinusi pateiktą siūlymą, konstatavo, kad Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto sinergija yra nedidelė dėl atstumo tarp institucijų bei vykdomų studijų krypčių, Alytaus kolegijos ir Klaipėdos universiteto sinergijoje sudėtinga bus pasiekti Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane nustatytus ilgalaikius tikslus dėl akademinio personalo, mokslinės veiklos bei absolventų įsidarbinimo“, – teigia ministerija.

Ji pastebi, kad Alytaus kolegija neargumentavo, kodėl negalėtų pasiekti nustatytų ilgalaikių tikslų susijungimo su kita valstybine kolegija atveju ir kaip vienintelę alternatyvą nagrinėjo susijungimą su Klaipėdos universitetu.

„Komisijos nuomone, Alytaus kolegijos potencialo stiprinimas prisijungiant prie Kauno kolegijos leistų stiprinti visas šiuo metu Alytaus kolegijoje vykdomas sveikatos mokslų, inžinerijos, verslo ir viešosios vadybos profesinio bakalauro studijas, kartu užtikrinant koleginių studijų išsaugojimą Alytaus regione“, – nurodoma teikime.

Taip pat jame pažymima, kad Alytaus kolegijoje 46 proc. studentų nuo bendro studijuojančiųjų skaičiaus studijuoja slaugos ir akušerijos programoje, šiai programai vykdyti yra puikiai išvystyta studijų infrastruktūra, todėl būtina užtikrinti šių koleginių studijų vykdymą ir stiprinimą.

Alytaus kolegijos susijungimo su Klaipėdos universitetu atveju šios studijos kolegijoje nebūtų vykdomos, nes universitetas kolegines studijas vykdyti gali tik išimtinais atvejais, todėl tai žymiai mažintų aukštojo mokslo studijų prieinamumą, o regiono mokiniai, ketinantys rinktis kolegines studijas, turėtų išvykti studijuoti į Vilniaus, Kauno ar kitas kolegijas ir tai galimai turėtų įtakos Alytaus regiono plėtrai.

Vyriausybė liepą numatė atnaujinti ir stiprinti kolegijų tinklą, kai kurias iš jų reorganizuojant ir sujungiant.

2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.

Tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.