Tuo tarpu vieno iš velionių našlės, likusios su trimis mažamečiais vaikais, ieškinį S. Jonikos vadovaujama „Akvasanita“ prašo palikti nenagrinėtą, tačiau iš jos taip pat priteisti bendrovei daugiau kaip 11 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Susirgo tuo pačiu metu

Trečiadienį Kauno apygardos teisme planuotas pirmasis posėdis dėl apskųsto Kauno apylinkės teismo paskelbto nuosprendžio S. Jonikai, kaltintam pažeidus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, kas sukėlė dviem jo pavaldiniams nepagydomas profesines ligas.

Kaip jau rašyta, šis teismo procesas truko daugiau kaip penkerius metus, o jo pabaigos nesulaukė nė vienas iš nukentėjusių.

Petrašiūnuose įsikūrusios bendrovės „Akvasanita“, gaminančios dirbtinio granito virtuvines plautuves, direktorius S. Jonika stojo prieš Kauno apylinkės teismą dar 2018-ųjų spalį, kaltinant jį dėl vieno darbuotojo mirties ir kito sunkaus sveikatos sutrikdymo. Abu jie liejo minėtas plautuves rankiniu būdu iš dervų, smėlio ir pigmento. Šeimos dar nespėjęs sukurti A. P. dirbo plautuvių formuotoju septynerius metus, o jo kolega – trijų mažamečių vaikų tėvas M. S. – trejus.

Tęsinys: nuosprendį aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui apskundė ir S. Jonika, ir jo vadovaujama „Akvasanita“ (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Plaučių silikozės simptomus vyrai pajuto beveik tuo pačiu metu – kai plautuvių liejimo procese buvo pradėtas naudoti labai smulkus ir itin dulkantis smėlis. 34-erių A. P. mirė 2015-ųjų gruodį – praėjus vos keliems mėnesiams po netikėtos ligos.

Panašių negalavimų pajutęs M. S. kreipėsi į medikus lengvesnėje ligos stadijoje, dėl to šią nepagydomą lėtinę ligą iš pradžių trumpam pavyko suvaldyti.

2018-ųjų spalį teismui atvertus buvusio jų darbdavio bylą, M. S. „Kauno dienai“ teigė: „Prieš porą metų man buvo nustatytas tik 50 proc. darbingumas. Sveikata po truputį blogėja toliau.“ Neslėpė tada M. S. ir to, kad įrašytas į eilę dėl plaučių transplantacijos. Ji buvo atlikta M. S. 2021-ųjų pradžioje. Tačiau galimai pavėluotai. Šis daugiavaikis tėvas mirė tų pačių metų pavasarį. Jis taip pat tebuvo įpusėjęs ketvirtą dešimtmetį.

Prabilo tik teisme

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, S. Jonika iš pradžių apklaustas kaip specialusis liudytojas. Tada jis teigė, kad negali būti, jog nepagydomi buvusių jo pavaldinių negalavimai susiję su darbo sąlygomis. Tačiau, perduodant bylą teismui, S. Jonika jau buvo kaltinamas netinkamai vykdęs savo pareigas, t. y. nuo 2009 m. birželio pabaigos iki 2015 m. lapkričio, būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, neorganizavęs jų mokymų ir atestavimo, nevertinęs profesinės rizikos, nesudaręs saugios ir sveikatai palankios darbo aplinkos. Pareiškus jam ikiteisminio tyrimo metu tokį įtarimą, S. Jonika pasinaudojo teise neduoti parodymų.

Teisme S. Jonika parodymus davė. Jis savo kaltės nepripažino. Esą jo vadovaujamoje įmonėje įdiegti aukščiausi saugumo standartai, kuriuos jie perėmė iš suomių ir prancūzų, kurie buvo atvykę į Kauną, kad specialiai apmokytų juos, kokias medžiagas naudoti, jog gamyba būtų saugi. Jis pats įmonės veiklos pradžioje yra dirbęs su tomis pačiomis medžiagomis, įranga ir apsaugos priemonėmis kaip A. P. ir M. S., bet kažkodėl nesusirgo. Be to, vėliau jų gamybos technologiją dar patobulino Europoje žinomas specialistas iš Vokietijos. Darbininkų naudojamos apsauginės kaukės – vienos patikimiausių pasaulyje. Jomis naudotasi ir siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso plitimo.

Prieštaravo sau

S. Jonika tikino teismą esą A. P. ir M. S. patys pažeidinėjo privalomą specialių apsaugos priemonių dėvėjimo jų įmonėje tvarką. Be to, A. P. kurį laiką buvo išėjęs iš bendrovės į brolio įmonę, kur dirbo su dažais. Tačiau, šiai bankrutavus, grįžo atgal. Po šešerių metų dėl sveikatos būklės buvo atleistas, nes jų bendrovėje nebebuvo tokio darbo, kurį buvo galima pasiūlyti sunegalavusiam A. P.

„Esu kaltas tik todėl, kad, prieš įdarbindamas, neišreikalavau iš jų sveikatos pažymų“, – teigė S. Jonika ir pridūrė, kad prisipažįsta pražiūrėjęs ir kaip jo vadovaujamoje įmonėje laikomasi įsakymo dėl darbuotojų sveikatos tikrinimo.

Gynėsi teisiamasis ir nuo M. S. kaltinimo, kad šis turėjo dirbti su sena kažkieno jau naudota apsaugine kauke. Anot S. Jonikos, kodėl šią išmesti, jeigu išvalius ji dar tinkama naudoti? Į kitą M. S. kaltinimą – kad visos ligos prasidėjo pradėjus gamyboje naudoti smėlį iš Ukrainos, kuris ypač dulkėjo, S. Jonika atkirto, jog su šia medžiaga jie su A. P. dirbo tik apie pusmetį. Pirmiausia šią išbandė jų gamybos vadovas su kolega iš įmonės administracijos ir taip pat nesusirgo. Medikai esą nustatė A. P. ir M. S. tokias diagnozes tik tada, kai jis šiems atvežė gamyboje naudojamų medžiagų aprašą.

„Iš pradžių pas mus buvo per mažai žmonių, kad reikėtų darbų saugos specialisto. Kadangi aš turėjau tokį pažymėjimą, ant manęs viską ir užkabino“, – buvo linkęs akcentuoti S. Jonika. Galiausiai, pasiteiravus jo, kodėl neapskundė sprendimo civilinėje byloje, kurioje M. S. iš jo priteistas 18 tūkst. eurų atlygis, teisiamasis tikino, kad pirmiausia jo advokatas jam nepasakęs, kad galima šį sprendimą skųsti. Antra, vaikščiojimas po teismus su advokatais jam kainuoja daugiau nei minėti priteisti pinigai.

Pripažino kaltu

Kauno apylinkės teismas pernai gruodžio 29-ąją pripažino S. Joniką kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Tačiau skyrė jam gana simbolinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, atidedant jo vykdymą pusantrų metų ir įpareigojant dirbti, o nuo 23 iki 6 val. – neišeiti iš namų.

Paliktas nenagrinėtas ir M. S. našlės ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos, nors ir pripažinta, kad ji teisę į šį turi. Tačiau iš S. Jonikos solidariai A. P. ir M. S. artimiesiems priteistos beveik 7 tūkst. eurų teismo išlaidos.

Pats S. Jonika, skelbiant jam nuosprendį, nedalyvavo.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Pateikė skundus

Nuosprendį aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui apskundė ir S. Jonika, ir jo vadovaujama bendrovė „Akvasanita“.

S. Jonikos skunde prašoma atlikti šioje byloje pakartotinį įrodymų tyrimą ir S. Joniką išteisinti arba nutraukti bylą, suėjus senaties terminui. Ir priteisti S. Jonikai iš Lietuvos valstybės 38 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tai dar ne pabaiga, nes prašoma prie šios sumos pridėti ir naujas S. Jonikos išlaidas, kurios bus susijusios su skundo nagrinėjimu.

Bendrovės „Akvasanita“ skunde, pasirašytame S. Jonikos, taip pat prašoma jos vadovą išteisinti ir palikti M. S. našlės ieškinį teismui nenagrinėtą, tačiau priteisti iš jos bendrovei „Akvasanita“ 11 543 eurus ir 40 centų bylinėjimosi išlaidų ir būsimas tokias pačias išlaidas nagrinėjant skundą.

Trečiadienį planuotas pirmasis šių skundų nagrinėjimo posėdis neįvyko, kaip paaiškėjo, Kauno apylinkės teismui, kuriam jie buvo pateikti, tinkamai apie tai nepranešus M. S. našlei. Kitas posėdis numatytas po mėnesio.