Iškalbinga replika

Šis jau buvęs Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas įtariamas pažadėjęs už 15 tūkst. eurų paveikti kolegą iš Kauno apygardos teismo, tačiau pastarasis lemiamu momentu, kaip įtariama, nėrė į krūmus.

Tai buvo pasakyta viešai dar prieš pusmetį – dabar jau buvusiam Kauno apygardos teismo teisėjui Rimui Švirinui perskaičius nuosprendį dviem dzūkams, kaltintiems prekyba žmonėmis ir vaiko pardavimu.

Vienas iš jų – tris kartus teistas 39-erių Giedrius Valatkevičius iš Druskininkų tuo metu kaip įtariamasis buvo suimtas ir  teisėjų korupcijos byloje. Įtarimai joje buvo pareikšti ir G.Valatkevičiaus advokatui iš Vilniaus Drąsučiui Zagreckui, kuris po mėnesio suėmimo buvo paleistas, nes, kaip skelbta, sutiko bendradarbiauti su šį tyrimą atliekančiais pareigūnais.

Dėl advokato D.Zagrecko suėmimo pratęsimo į teismą nesikreipta – skelbiama, kad jis sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.

Kovo 28-ąją G.Valatkevičius, išgirdęs, kad yra siunčiamas už grotų, tokį sprendimą paskelbusiam teisėjui R.Švirinui rėžė: "Visi žino, kad aš įtariamas jūsų papirkimu – turiu popierius! Mes gi bendrininkai, o jūs man skaitote nuosprendį!"

Po šiuos G.Valatkevičiaus kaltinimus vainikavusio trumpo R.Švirino sumišimo, šis galiausiai pareiškė, kad į repliką neatsakys, ir skubiai paliko posėdžių salę.

Tai buvo vienas iš paskutiniųjų R.Švirino nuosprendžių, prieš savo noru paliekant Kauno apygardos teismą. Nuo balandžio 2-osios jis pradėjo dirbti teisėju žemesnės instancijos Alytaus apylinkės teisme, kuriam vadovavo prieš pereidamas į Kauno apygardos teismą.

Skandalingi kaltinimai

G.Valatkevičius su D.Zagrecku buvo suimti R.Švirinui jau išėjus rašyti minėto kovo 28-ąją paskelbto nuosprendžio.

G.Valatkevičius šioje byloje kartu su Tomu Dapkūnu kaltinti prekyba žmonėmis ir vaiko pardavimu, nes vienam iš nukentėjusiųjų bylon sugulusių įvykių metu tebuvo šešiolika metų. Jie kaltinti pasinaudoję tuo, kad šis paauglys buvo priverstas slapstytis nuo policijos, kuri ieškojo jo dėl vagysčių. Šešiolikmetis ir ne per seniausiai pilnamečiu tapęs jo bendrininkas, kurio policija dar nebuvo demaskavusi, pabėgę iš gimtųjų Druskininkų apylinkių, tuo metu slapstėsi Vilniuje.

Remiantis kaltinamuoju aktu, naudojantis besislapstančiųjų pažeidžiamumu, sunkia materialine padėtimi ir priklausomybe nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, jiems buvo pasiūlyta vykti į Vokietiją, žadant ten gerą uždarbį. Verbuojamieji, neturėdami kito pasirinkimo, sutiko. Nepaisant to, kad jaunesnysis iš jų neturėjo asmens dokumento. Į užsienį šešiolikmetis buvo išvežtas su keleriais metais vyresnio asmens tapatybės kortele.

Pakeliui į Vokietiją, tiesiog automobilyje, jie buvo instruktuoti, ką ir kaip, pasiekus kelionės tikslą, reikės vogti. Ir pastarieji, neturėdami kitos išeities, nes buvo priklausomi nuo G.Valatkevičiaus ir T.Dapkūno dėl užsienio kalbos nemokėjimo, gyvenamosios vietos, jokių pajamų ar pažįstamų ir galimybės grįžti į Lietuvą neturėjimo, turėjo vogti iš Vokietijos parduotuvių alkoholinius gėrimus, maistą bei įrankius. Ir atiduoti grobį savo bosams.

Šešiolikmetis maždaug po poros savaičių, suveikus signalizacijai, įkliuvo Vokietijos policijai. Po pastarojo sulaikymo jo draugas buvo išgabentas į Prancūziją, kur toliau verstas vogti. Ir įkliuvo Prancūzijos teisėsaugininkams maždaug po mėnesio.

Įžūlėjo akyse

G.Valatkevičiaus ir T.Dapkūno byla nagrinėta Kauno apygardos teisme apie 20 mėnesių.

Apie pusmetį jos niekaip nepavyko atversti dėl teisiamųjų ligų. Vėliau nukentėjusieji netikėtai pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamieji, kurie, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo suimti, savo advokatų iniciatyva tuo metu jau buvo laisvėje. Ir netrukus jų atžvilgiu buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas – dėl poveikio vienam nukentėjusiųjų.

Prieš vieną iš teismo posėdžių jam buvo grasinta ir liepta pakeisti parodymus, tai jis ir padarė. Tačiau po to dar sulaukė ir fizinio smurto – jau reikalaujant susimokėti už esą padarytą moralinę skriaudą teisiamiesiems ir jų išlaidas advokatams.

Iš pradžių G.Valatkevičius su T.Dapkūnu naujame jų atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime vėl buvo suimti. Tačiau, nukentėjusiajam teisme tvirtinant, kad nebuvo jokio poveikio, vėl paleisti.

Galiausiai teisiamuosius ir šių advokatus pavyko pergudrauti, nukentėjusįjį, jo prašymu, apklausus dar kartą nuotoliniu būdu, o ne teismo salėje – už nugaros sėdint kaltinamiesiems.

Kaltinimą šioje byloje palaikiusi Kauno apygardos prokurorė Gabija Večerinskienė siūlė G.Valatkevičiui ir T.Dapkūnui septynerių metų įkalinimą.

G.Valatkevičių gynęs D.Zagreckas siūlė teismui skirti nukentėjusiajam psichiatrinę ekspertizę. O jo ginamąjį – išteisinti.

Teisėjas R.Švirinas pripažino G.Valatkevičių su T.Dapkūnu kaltais. Tačiau skyrė jiems pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikdamas laisvėje. Vienas iš tada R.Švirino paviešintų argumentų, kodėl skirta tokia bausmė, buvo teiginys, kad abu teisiamieji – recidyvistai.

Nuosprendis panaikintas

Kaip teigiama Lietuvos apeliacinio teismo pranešime apie nutartį panaikinti minėtą R.Švirino nuosprendį, apskųsdamas jį, G.Valatkevičius kaip vieną argumentų nurodė galimą šio teisėjo šališkumą.

Šis teiginys grįstas tuo, kad iki nuosprendžio priėmimo R.Švirinui buvo žinoma apie siekį per kitus asmenis papirkti jį dėl palankaus G.Valatkevičiui sprendimo, nes jis dėl to buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų.

G.Valatkevičius teigė esą sužinojęs, kad jį gynęs advokatas D.Zagreckas pasiūlė ar sutarė duoti kyšį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjui G.Čekanauskui, kuris pažadėjo paveikti ir papirkti R.Šviriną, iš minėtoje teisėjų korupcijos byloje jam įteikto įtarimo.

Belieka priminti, kad Regionų apygardos administracinio administracinio teismo Kauno rūmai, kuriuose tuo metu dirbo G.Čekanauskas, įsikūrę kaimyniniame Kauno apygardos teismui pastate.

Išklausyti ne per seniausiai panaikinto R.Švirino nuosprendžio G.Valatkevičius buvo atvežtas jau suimtas teisėjų korupcijos byloje.

G.Valatkevičiaus skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindo abejoti R.Švirino nešališkumu, nes jis priėmė apkaltinamąjį nuosprendį galbūt siekdamas išvengti įtarimų, kad jį buvo bandoma papirkti. Nes vadinamoji teisėjų korupcijos byla buvo plačiai aptarinėjama žiniasklaidoje ir sukėlė didelį rezonansą visuomenėje.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis panaikinti minėtą R.Švirino nuosprendį, kurį, beje, apskundė ir T.Dapkūnas, paskelbta rugsėjo 10-ąją, įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos. Tačiau dar gali per tris mėnesius būti apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Skirtingi likimai

Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui, ji bus paskirta jau kitam teisėjui.

G.Čekanauskas, pritarus Teisėjų tarybai, kurios nariu pats buvo šešerius metus, rugsėjo 3-iąją Prezidento Gitano Nausėdos buvo atleistas dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Per daugiau kaip 25-erių metų karjerą teismų sistemoje G.Čekanauskas yra vadovavęs ir Prienų rajono apylinkės, ir Kauno administraciniam teismui, po teismų reformos tapusiam Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmais.

G.Čekanauskas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose jau nebedirba – atleistas už teisėjo vardo pažeminimą.

G.Valatkevičius, Kauno teisėsaugininkų duomenimis, netrukus po R.Švirino nuosprendžio iš suėmimo vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje buvo paleistas.

R.Švirinui įtarimai minėtoje byloje nėra pareikšti. Tačiau jis buvo apklaustas joje kaip liudytojas.