Kaltinimas – iškalbingas

Kaip jau rašyta, vienas iš šios bylos kaltinamųjų – ne vienerius metus ieškomiausių Europos nusikaltėlių sąrašuose buvęs Edgaras Kalasūnas, kurio dar viena byla, siejama su jo priklausymu dar „Kamuolinių“ nusikalstamam susivienijimui, taip pat nagrinėjama Kauno apygardos teisme ir joje yra Henriko Daktaro pilies Užliedžiuose apšaudymo epizodas.

Aprašomoje byloje E. Kalasūnas kaltinamas, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, portalo kauno.diena.lt žiniomis, tarp jų yra ir R. Kanys, Deividu Bulotu ir kitais nustatinėjamais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu organizavo pasikėsinimą nužudyti du žmones – V. S. ir K. Š.

Pasikėsinimas į V. S. gyvybę buvo įvykdytas 2019-ųjų rugsėjo 24-osios vakare Kauno rajone – Garliavoje. Tiksliau – jos Vienybės gatvėje, kurioje tuo metu V. S. nuomojo butą.

Remiantis kaltinamuoju aktu, prieš tai V. S. buvo sekamas. O nustačius jo gyvenamąją vietą, apsirūpinta ginklais, šaudmenimis ir ryšio priemonėmis bei aptarus atsitraukimo kelius po nusikaltimo, jam tą vakarą prie namų surengta pasala. V. S. vairuojamam BMW tada stabtelėjus ties posūkiu, D. Bulotas panaudojo pistoletą su duslintuvu, iš kurio, keldamas pavojų praeiviams bei gretimų namų gyventojams, iššovė mažiausiai keturis kartus. Tačiau V. S. sugebėjo pasišalinti iš įvykio vietos nesužalotas. Nepaisant to, jis pripažintas nukentėjusiuoju dėl šio išpuolio, nes buvo apgadintas BMW. 

Pasikėsinimas į K. Š. buvo surengtas po šešių savaičių – lapkričio 10-ąją Kaune – Vilijampolėje. Ir jam rengtasi iš anksto. 

Pasikėsinimas į K. Š., kuriam tuo metu buvo 23-eji, pateko ir į tos paros policijos suvestines. Jose teigta, kad į K. Š. tą sekmadienio vidurdienį, 11.35 val., buvo šauta vieno Varnių gatvės penkiaaukščio, esančio Vilijampolės turgavietės kaimynystėje, laiptinėje.

Remiantis kaltinamuoju aktu, šioje laiptinėje D. Bulotas šovė į K. Š. mažiausiai vieną kartą taip pat iš pistoleto su duslintuvu, keldamas pavojų praeiviams bei laiptinės gyventojams. Tačiau ir K. Š. pavyko pabėgti, nepaisant sužalotos rankos. 

Esmė – tarp eilučių

Pranešdama apie E. Kalasūno ir D. Buloto bylos perdavimą teismui Generalinė prokuratūra teigė, kad abu minėtus pasikėsinimus organizavo E. Kalasūnas, kuris, kaip ir D. Bulotas, siejamas su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu. O ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras, vadovaujamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, metu nustatyta, kad minėtų pasikėsinimų nužudyti galimi užsakovai susiję su tarptautiniu lygmeniu vykdoma nusikalstama veikla.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, pastarasis teiginys susijęs su jau minėtu ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, kuriam priklausė Ispanijoje įsikūrę Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovai: buvęs klaipėdietis S. Bėglikas – vienas iš vadinamųjų uostamiesčio kriminalinio pasaulio autoritetų ir buvęs kaunietis R. Kanys, anksčiau priklausęs vadinamiesiems „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo smogikams. 

K. Š. yra R. Kanio pusbrolis, kaip ir Gija Zabachidzė, į kurio gyvybę kaltinamas pasikėsinęs R. Morkevičių nušovęs iš Estijos kilęs samdomas žudikas Imre Arakas. 

Prokuratūros pranešime teigta ir, kad minėtais planuotais, bet nepavykusiais nužudymais siekta net kelių tikslų: pašalinti du konkrečius asmenis, kuriuos nusikaltimų organizatoriai įtarė bendradarbiaujant su Lietuvos teisėsauga, išvengti baudžiamosios atsakomybės už anksčiau įvykdytus sunkius nusikaltimus bei tokiu būdu įbauginti kitus bendrininkus niekaip nebendradarbiauti su teisėsauga. Be to, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, jog E. Kalasūnas, kaltinamas pasikėsinimų nužudyti organizavimu, tokiu būdu siekė įgyti didesnį nusikaltimo užsakovų palankumą. Todėl ir ėmėsi tarpininkauti organizuojant šias žmogžudystes.

Moterų šešėlis

E. Kalasūnas yra kaltinamas svetimo didelės vertės turto, žinant, kad šis gautas nusikalstamu būdu, įgijimu bei naudojimu. Turimas galvoje 2016-aisiais Vokietijoje pavogtas automobilis „Porsche Macan“, kurio vidutinė vertė – 50 tūkst. eurų. Ant jo buvo uždėti kito tokio pačio modelio automobilio, kuris buvo įsigytas 2017-ųjų rudenį Lietuvoje po gaisro, valstybiniai numeriai. Kaltinamajame akte minimą „Porsche Macan“ su svetimais valstybiniais numeriais teisėsaugininkai rado 2018-ųjų rugsėjį pas vieną moterį, kuriai jį buvo davusi E. Kalasūno sugyventinė, teigusi, kad nieko nežinojo apie nusikaltimus, su kuriais siejamas šis automobilis.   

Vien už dviejų žmonių nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu dėl savanaudiškų paskatų ir dėl nukentėjusiojo asmens piliečio pareigų vykdymo, ko, remiantis kaltinamuoju aktu, siekė E. Kalasūnas ir D. Bulotas, Baudžiamasis kodeksas numato įkalinimą nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Nė vienas iš nukentėjusiųjų jokių ieškinių E. Kalasūnui ir D. Bulotui nepareiškė. 

Ieškinius teisiamiesiems yra pareiškusi tik Valstybinė ligonių kasa ir „Sodra“. Panašu, kad jų ieškiniai, kurių bendra suma siekia beveik 400 eurų, yra susiję su K. Š. sužalojimu.

Pirmasis E. Kalasūno ir D. Buloto bylos posėdis, surengtas lapkričio pabaigoje, truko vos keliolika minučių dėl vieno iš juos ginančių advokatų užimtumo bei neįteikus šaukimų į posėdį nukentėjusiesiems.

Labiausiai į akis tada krito, kad E. Kalasūnas šioje byloje, kaip ir D. Bulotas, slėpė veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų, nors byloje, kurioje nagrinėjamas ir jau minėtas ginkluotas išpuolis prieš H. Daktaro pilį Užliedžiuose, to nedaro. O taip atkakliai slepiant veidus visada kyla įtarimas, kad galimai dar ne visus šių asmenų nusikaltimus pavyko atskleisti teisėsaugai.

Edgaras Kalasūnas. Regimanto Zakšensko, T. Biliūno / BNS nuotr.

Kontrataka su kaltinimais

Antrasis šios bylos posėdis, surengtas Kūčių išvakarėse, įvyko. Ir jame jau buvo pagarsintas kaltinamasis aktas, po kurio abu teisiamieji pareiškė savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįstantys. Ir E. Kalasūnas sutiko duoti parodymus tik po visų šio teismo proceso dalyvių apklausų. O D. Bulotas – jau kitame posėdyje, bet iš anksto perspėdamas, kad į klausimus neatsakinės.

Penktadienį D. Bulotas savo žodį ištesėjo – iš anksto pasirašytus parodymus teismui jis skaitė iš lapo. Ir pradėjo nuo to, kad tuo metu, kai buvo įvykdyti jam inkriminuojami nusikaltimai, buvo už 250 kilometrų nuo Kauno – Baltarusijos pasienyje. Tiksliau – ten esančiame privačiame reabilitacijos centre, kur gydėsi priklausomybę nuo alkoholio. Ir tai gali paliudyti 40 žmonių – šio centro pacientai ir darbuotojai, kuriuos jis prašo iškviesti į teismą.

Beje, didžiąją dalį paties D. Buloto parodymų sudarė pasakojimas apie labai griežtas minėto centro taisykles, paimant ne tik pacientų telefonus, bet ir raktus nuo namų, ir jo dienotvarkėje numatytą ne tik meldimąsi ir privalomą dienoraščio rašymą, bet ir pacientų tikrinimą naktimis, pasišviečiant prožektoriumi, – ar jie – savo vietose.

D. Bulotas tikino ir, kad nebuvo matęs nei V. S., nei K. Š., kol nebuvo įpainiotas į šią bylą. O E. Kalasūną pažįsta nuo jaunystės. „Esu šioje byloje vien dėl to!“ – sakė D. Bulotas, teigdamas, kad policijos pareigūnai jam ne kartą minėjo, jog žino, kad ne jis padarė šiuos nusikaltimus, bet jis turi duoti parodymus apie E. Kalasūną. Tada bus paleistas iš šios bylos. Anot D. Buloto, panašu, kad vienas iš minėto reabilitacijos centro pacientų pasidavė pareigūnų spaudimui duoti parodymus prieš jį, nes už bendradarbiavimą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl paties padarytų nusikaltimų.

Po tokios savo kontratakos D. Bulotas pareiškė, kad neatsakinės dabar į klausimus – tik po visų šio teismo proceso dalyvių apklausos, nors neturi, ką slėpti, tačiau nenorėdamas vėl susidurti su jau patirta manipuliacija.

Pasikėsinimo nesureikšmino

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti V. S. ir K. Š., skirtingai nei D. Bulotas, turėjo prisiekti teismui, kad, duodami parodymus, nemeluos. Ir buvo įspėti, kad už atsisakymą juos duoti gresia 2500 eurų bauda.

V. S., pasakodamas apie 2019-ųjų rugsėjo įvykį Garliavoje, kurioje jis tuo metu gyveno po skyrybų su žmona, teigė, kad sukdamas tada automobiliu link namų, pajutęs kelis „bumbt“, po kurių į policiją nesikreipė, nors po kurio laiko pastebėjęs įskilusį galinį bei keleivio už vairuotojo sėdynės lango stiklus. Tačiau to nesureikšmino, nes „šautinių pažeidimų jis neskiria, kadangi tik kelis kartus yra buvęs šaudykloje.“ Be to, buvo nuėjęs į tą vietą, kur girdėjo „bumbt“, – gal ras tuos akmenis, bet aptiko tik supuvusius obuolius. O apie tai, kad jo automobilis buvo apšaudytas, vėliau sužinojo iš policijos gana neeilinėmis aplinkybėmis. Kai pareigūnai po kelių mėnesių jį išsivedė iš kirpyklos, liepę nutraukti jo kirpimą, ir ėmė reikalauti kažkokios kulkos iš automobilio, o vėliau atliko jo namuose kratą, ieškodami narkotikų ir ginklų, bet nieko nerado.   

V. S. tikino, kad jokių priešų neturi, nes „stengiasi būti geras pilietis.“ Tiesa, pažįsta R. Kanio sūnėną, su kuriuo kartu sportavo, bei jo telefone yra R. Kanio sutuoktinės kontaktinis numeris. Šią jis apibūdino kaip savo buvusią kaimynę iš Lapių. Tikino, kad turėjo gerus santykius ir su jos sutuoktiniu, kurio kvietimu buvo išvykęs gyventi į Ispaniją. Tačiau R. Kanio, kuris jam buvo padėjęs ir įsidarbinti Ispanijoje, nematė nuo 2018-ųjų pabaigos.

Tačiau, D. Buloto advokatas atkreipė dėmesį, kad kaltinamajame akte teigiama, jog R. Kanys iki 2019-ųjų liepos gavo duomenų, kad V. S. galimai bendradarbiauja su teisėsauga ir norėjo jam už tai atkeršyti. V. S. į tai atkirto, kad jis niekada su policija nebendradarbiavo, o vienoje iš pastarojo meto bylų, kurioje buvo sulaikytas Interpolo Ispanijoje ir po mėnesio parvežtas į Lietuvą, iš viso nedavė parodymų. Tačiau buvo po pusmečio paleistas joje iš suėmimo, esą pakišant pasirašyti dokumentus, kad jis paleidžiamas už bendradarbiavimą su teisėsauga, kuriuos jis pasirašė neskaitęs. O, kai vėliau perskaitė, dar skundė su savo advokatu šią apgaulę, tačiau nieko nepešė.

Įvardijo užsakovą

K. Š. savo parodymus teismui pradėjo nuo to, kad paleistas 2018-ųjų spalį iš Lukiškių, kur buvo atsidūręs po sulaikymo tų pačių metų balandį Vokietijoje už juvelyrinės parduotuvės apiplėšimą, pradėjo labai saugotis, nes buvo perspėtas savo pusbrolio R. Kanio, kad jeigu duos pareigūnams parodymus, su juo bus susidorota. Nepaisant to, jis sutiko bendrabarbiauti su teisėsaugininkais disponavimo dideliais kiekiais narkotikų bei ginklų kontrabandos byloje, tarp kurios įtariamųjų – ir R. Kanys su S. Bėgliku. K. Š. teigė, kad ryšys su pastaruoju nutrūko 2016-aisiais.

„Vienintelis užsakovas mane nužudyti yra R. Kanys – dėl duotų parodymų pareigūnams bei, kad teikiau informaciją apie jų veiklą kitam savo pusbroliui – Zabachidzei ir Bugavičiui“, – tiesiai šviesiai pareiškė K. Š. Ir papasakojo, kad visgi pasikėsinimas į jį įvyko – kai jis 2019-ųjų spalį grįžo iš Švedijos, kur tuo metu gyveno, į Kauną dėl savo vestuvių. Už kelių savaičių po jų jis vėl turėjo grįžti į Švediją, tačiau tą dieną, kai turėjo išvykti atgal jūrų keltu, į jį buvo šauta Varnių gatvės daugiabučio, kuriame gyveno jo tėvai, laiptinėje.

Anot K. Š., atvažiavęs tada pas tėvus prieš išvykimą jis atkreipė dėmesį, kad iki galo atidarytos ir net užremtos laiptinės durys su kodine spyna. O įėjęs į laiptinę, susitiko su žemyn besileidžiančiu nepažįstamuoju, iš kurio „išsiplėtusių akių žvilgsnio“ suprato, kad šis jį atpažino. Tačiau tada jie prasilenkė, bet netrukus K. Š. teigė pamatęs, kaip išėjęs į kiemą ir apsižvalgęs, nepažįstamasis iš liemenės kišenės išsitraukė ginklą ir skubiai grįžo atgal. Anot K. Š., į jį buvo šauta laiptų aikštelėje tarp pirmojo ir antrojo aukšto. Ištiktas šoko, K. Š. teigė puolęs link tėvų buto antrajame aukšte ir ėmęs belstis į jo duris, nes neturėjo rakto, net nejausdamas, kad yra sužeistas, nors buvo kiaurai peršautas dilbis.

Pranešus apie šį įvykį Bendrajam pagalbos centrui, po kurio laiko K. Š. buvo parodytos galimų įtariamųjų nuotraukos. Tada jis įvardijo kaip panašiausią į savo užpuoliką V. N., beje, susijusį, nors ir netiesiogiai, su garsiai nuskambėjusiu išpuoliu Laisvės alėjoje, kuris, kaip įtariama, buvo susijęs su jo organizatoriaus automobilio apšaudymu, per kurį nukentėjo jo mažametė dukra. V. N. tada buvo dėl šio išpuolio sulaikytas, bet vėliau viskas baigėsi šnipštu, kurio teisėsaugininkai nelinkę komentuoti iki šiol. Net po minėto išpuolio Laisvės alėjoje – neatmetant, kad gal dabar bylos dėl mažametės sužeidimo tyrimas atnaujintas.

Tai, kad į jį šovė D. Bulotas, dėl savo tamsaus gymio vizualiai panašus į V. N., K. Š. teigė supratęs, kai buvo 2023-ųjų rugpjūtį iškviestas į Lietuvos kriminalinės policijos biure vykusį dar vieno galimo įtariamojo atpažinimą. Jis teigė atpažinęs tada D. Bulotą, vos pamatęs. „Esu užtikrintas, kad tai – jis, nes lig šiol sapnuoju jo veidą!“ – sakė iš susijaudinimo net mikčioti pradėjęs K. Š.

Žudikas ir ilgapirštis

Kaip jau rašyta, ir beveik penkerius metus ieškotas E. Kalasūnas, kuris 2023-iųjų spalį pats pasidavė Lietuvos teisėsaugai, atvykęs į vieną iš jos įstaigų, ir D. Bulotas, sulaikytas tų pačių 2023-iųjų liepą, pirminiais duomenimis, – Lietuvoje, teismo laukė suimti. 

42-ejų E. Kalasūnas – jau teistas du kartus. Prieš 20 metų, t. y. būdamas 22-ejų, – už nužudymą (su draugais mirtinai sumušė prieš jo tetą smurtavusį šios vyrą). Ir buvo pasiųstas už šį nusikaltimą septyneriems metams už grotų. O 2010-aisiais, panašu, kad vos grįžęs iš minėto įkalinimo, – ir už neteisėtą disponavimą ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis, už ką buvo nubaustas tik lygtine laisvės atėmimo bausme.

37-erių D. Bulotas – teistas jau keturis kartus. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Anot teisėsaugininkų, daugiausia – už smulkias vagystes. Labiausiai nuskambėjęs D. Buloto nusikaltimas buvo įvykdytas prieš dešimt metų, jam vykstant ieškoti darbo į Vokietiją. Tada jis, būdamas neblaivus, mikroautobuse, vykusiame per Lenkiją, peiliu sužalojo kitą bendrakeleivį, įtarusį, kad D. Bulotas bando jį apvogti. Po šio išpuolio D. Bulotą sulaikė ir perdavė Lenkijos policijai judviejų bendrakeleiviai.