Mokėjo neoficialiai

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kaune įsikūrusios vairavimo mokyklos direktorius mokykloje dirbusiems šešiems instruktoriams, kaip įtariama, kelerius metus mokėjo priedus prie darbo užmokesčio, kurie oficialiai nebuvo įtraukti į apskaitą.

„Kauno diena“ rašė, kad vienas lyderiaujančių vairavimo mokymo centrų Lietuvoje, kaip save pristato pati bendrovė „Rigveda“, dar metų pradžioje sudomino FNTT pareigūnus. Tyrimą kuruojanti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Alma Markvaldienė įvardijo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Tyrimo metu suskaičiuota, kad bendrai „Rigvedos“ darbuotojams neoficialiai buvo išmokėta beveik 21,5 tūkst. eurų.

FNTT pareigūnai įtaria, kad priedai instruktoriams buvo mokami iš galimai neoficialių pajamų, kurios nebuvo įtrauktos į vairavimo mokyklos buhalteriją, pagrįstos apskaitos dokumentais, neįregistruotos apskaitos registruose. Nuo šios sumos – 21,5 tūkst. eurų – nebuvo sumokėtos ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos bei gyventojų pajamų mokestis, kurių bendra suma siekia beveik 9 tūkst. eurų.

Kaltinimus neigia

Įtariama, kad direktorius tyčia nepateikė visų reikalingų dokumentų įmonės apskaitą tvarkančiai buhalterei, kuri apie galimai daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, todėl vairavimo mokyklos vadovui pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

„Rigveda“ minima tarp stipriausių įmonių Lietuvoje. Kaip susiklostė tokia paradoksali situacija, kad įvardijamos kaip finansiškai patikimos įmonės vadovas teisme turės aiškintis dėl galimai neoficialių priedų instruktoriams?

Mokyklai vadovaujantis Rimvydas Krocas, atsakydamas į „Kauno dienos“ klausimus, buvo lakoniškas: „Rigveda“ veiklą vykdo nuo 1992 m., t.y. 30 metų. Visą veiklos laikotarpį laikėsi, laikosi ir laikysis aukščiausių sąžiningumo ir teisėtumo reikalavimų, darbuotojams niekada nemokėjo į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio.“

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Įtariama, kad direktorius tyčia nepateikė visų reikalingų dokumentų įmonės apskaitą tvarkančiai buhalterei.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kartelinis susitarimas

„Rigvedos“ vardas nuskambėjo ir tarp 26 kitų vairavimo mokyklų bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos (LVMA), kai Konkurencijos taryba aiškinosi kartelinį susitarimą pakelti vairavimo kursų kainas Vilniuje, Kaune ir Jurbarke.

Nusprendusi, kad kartelinis susitarimas buvo, taryba skyrė nemenkas baudas. Šis sprendimas buvo apskųstas, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nubaudė vairavimo mokyklas ir LVMA už kartelinius susitarimus. Teismas mano, kad taryba skyrė adekvačias baudas: nuo 1 500 iki 129 300 eurų, iš viso – 574 400 eurų.

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad teismas akcentavo, jog padarytas vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, kurie daro žalą šalies ekonomikai, o atsakomybė kyla visiems susitarimo dalyviams, nepaisant to, ar jie ėmėsi aktyvių veiksmų.

Teismai yra aiškinę, teigiama tarybos pranešime, kad net ir pasyvus įmonės dalyvavimas susitikimuose, per kuriuos sudaryti antikonkurencinio tikslo siekiantys susitarimai, ir neprieštaravimas jiems laikytinas bendrininkavimu, dėl kurio gali kilti atsakomybė, nes nebylus pritarimas neteisėtai iniciatyvai skatina tęsti pažeidimą.