Skirtingos atsakovų reakcijos

Kaip jau rašyta, mergautinę Gedvilaitės pavardę susigrąžinusi R.Ganusausko našlė Loreta, prašydama priteisti iš H.Daktaro ir E.Abariaus jai bei be tėvo augusiam velionio sūnui vieno milijono eurų moralinį atlygį, savo prašymą grindė tuo, kad visų instancijų Lietuvos teismai pripažino minėtus Daktarų gaujos vadovus kaltais dėl jos vyro nužudymo. Ir prašė ieškinio užtikrinimui areštuoti ne tik H.Daktaro pilaitę Užliedžiuose, bet ir kitą jo šeimai priklausantį turtą.

Nei H.Daktaras, nuteistas už minėtą bei kitus jo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus iki gyvos galvos, nei E.Abarius, įkalintas 20 metų, susipažinę su ieškiniu, su šiuo nesutiko. O E.Abarius net nepanoro dalyvauti nagrinėjant šį prašymą teisme.

Tuo tarpu H.Daktaras net prašėsi būti pristatytas į šį posėdį iš Lukiškių. Tačiau, šią civilinę bylą nagrinėjusios teisėjos Dianos Jasaitienės sprendimu, dalyvavo jame tik nuotoliniu būdu.

Koziriu tapo sūnaus depresija

Nedalyvavo ieškinio nagrinėjime ir L.Gedvilaitės sūnus, pavadintas velionio vyro vardu, taip pat – Rimantas Ganusauskas.

Jo motina teismui teigė, kad sūnų, kuris liko be tėvo, būdamas vos aštuonių mėnesių, jau ne vienerius metus kamuoja su tuo susijusi depresija.

Iš pradžių ji nuo sūnaus, kuris labai pavydžiai žiūrėdavo į bendraamžius, turinčius tėvus, slėpė tiesą apie tragišką vyro likimą. Teigė papasakosianti apie tai, kai jis sulauks pilnametystės. Tačiau sūnus, kuriam šiandien – jau 25-eri, apie tėvo likimą sužinojo anksčiau – dar būdamas paaugliu – iš interneto. Ir labai jautriai į tai reagavo.

Savo ieškinį L.Gedvilaitė grindė dviem teiginiais: „Mano sūnus kenčia, o, tai matydama, kenčiu ir aš. Be to, esu įsitikinusi, jeigu mano vyras būtų gyvas, ir mano, ir sūnaus gyvenimas būtų buvęs lengvesnis.“ Ir teigė nemananti, kad jų prašomas vieno milijono eurų atlygis – didelė suma, nes prašoma ją priteisti iš dviejų asmenų ir dviem ieškovams. Taigi, tiek jai, tiek sūnui abu atsakovai turėtų sumokėti tik po 250 tūkst. eurų.

L.Gedvilaitė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Žudynių gaujos irštvoje šešėlis

Anot teisėsaugininkų, su R.Ganusausku buvo susidorota, įtariant jo ryšį su 1993-iųjų spalio žudynėmis Daktarų irštvoje – kavinėje „Vilija“, per kurias, kaip manoma, vietoj H.Daktaro ir kitų gaujos vadeivų buvo sušaudyti penki eiliniai kriminalinio pasaulio atstovai.

Esu įsitikinusi, jeigu mano vyras būtų gyvas, ir mano, ir sūnaus gyvenimas būtų buvęs lengvesnis.

Po kurio laiko toje pačioje kavinėje H.Daktaras jau buvo nukreipęs ginklą į R.Ganusauską, tačiau tada šiam pavyko jį nutverti. Buvo peršauta tik Mongolo ranka.

Jam dingus be žinios, buvę sėbrai atidavė R.Ganusausko našlei vyro mersedeso raktelius bei laikrodį „Rolex“. Be to, našlė, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant vyro nužudymo epizodą, pasakojo, kad už kelių savaičių po jo dingimo pasiteiravus H.Daktaro, kur jos vyras, sulaukė

Henytės atsakymo, kad šis jį užmušė, pakasė ir dar apšlapino kapą.

R.Ganusausko dukrai iš pirmosios santuokos, kuriai tėvo dingimo išvakarėse sukako šešiolika, Klaipėdos apygardos teismas priteisė daugiau kaip 40 tūkst. eurų turtinę žalą. Nors jos brolis Elvis, kuris yra ir H.Daktaro krikštasūnis, tada teisme pareiškė, kad bendravo su tėvu dar už trijų metų po šio paieškos paskelbimo.

Tačiau, anot R.Ganusausko našlės, tai – melas. To tiesiog negalėjo būti, nes šiam jos vyro sūnui iš pirmosios santuokos tuo metu tebuvo keturiolika. Ir jis tikrai negalėjo vienas vykti į pasimatymą su tėvu, esą surengtą prie Baltarusijos sienos.

Uždavė tik du klausimus

Nagrinėjant R.Ganusausko našlės bei sūnaus ieškinį, H.Daktaras turėjo buvusiai savo antros eilės pusbrolio žmonai tik du klausimus.

Į pirmąjį, kodėl ši nepareiškė jokio ieškinio, prieš penkerius metus nagrinėjant jos vyro nužudymo epizodą Klaipėdos apygardos teisme, L.Gedvilaitė atsakė, kad esą niekas jos tada apie tai neklausė ir nepasakė apie tokią galimybę.

O, H.Daktarui pasiteiravus, kodėl tai daro dabar, R.Ganusausko našlė atrėžė: „Laukiau galutinio teismų sprendimo, kad mano vyrą nužudei tu! Be to, neturėjau finansinių galimybių anksčiau nusisamdyti advokato.“

Netrukus plykstelėjo ir H.Daktaras: „Prisiekiu prieš Dievą, kaip tu prisiekei, padėjus ranką ant Konstitucijos, kad nemeluosi, jog nežudžiau tavo vyro! Jis mirė nuo narkotikų!“

H.Daktaro ir E.Abariaus advokatų pagrindinis motyvas, kodėl teismas turi atmesti jų atstovaujamiesiems pareikštą ieškinį buvo kitoks. Esą jau praėjo senaties terminas jį pateikti, nes dar 1999-aisiais – prašant pripažinti R.Ganusauską mirusiu, jo našlė teigė žinojusi, kad vyras nužudytas. Be to, 2012-aisiais - ikiteisminio tyrimo metu pripažinus ją nukentėjusiąją, teigė, kad ieškinį pateiks iki teismo pradžios ir patvirtino tai savo parašu.

R. Daktarienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Sprendimas – su spąstais

Teisėjos D.Jasaitienės sprendimu, L.Gedvilaitės ir jos sūnaus ieškinys patenkintas tik iš dalies. Tačiau paspendžiant H.Daktarui bei E.Abariui savotiškus spąstus – ar verta šį sprendimą skųsti ir rizikuoti, jeigu ir aukštesniam teismui konstatavus tą patį, nuo jo paskelbimo kas mėnesį kapsės papildomos palūkanos?

Ir L.Gedvilaitei, ir jos sūnui solidariai iš abiejų atsakovų priteista po 45 tūkst. eurų su penkių proc. dydžio metinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šios bylos iškėlimo 2017-ųjų rugsėjį iki sprendimo įsiteisėjimo.

Be to, L.Gedvilaitei ir jos sūnui iš abiejų atsakovų priteista ir po 176 eurus bylinėjimosi išlaidų. Turės jie atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei – kiekvienas po 1215 eurų.

Šį sprendimą atsakovai dar gali per 30 dienų apskųsti.

Anot teisėjos, likus valandai iki jos sprendimo paskelbimo apie galimybę jį išklausyti tokiu pačiu būdu, kokiu dalyvavo ir nagrinėjant prašymą, informuotas H.Daktaras to atsisakė. Gautas tarnybinis pranešimas iš Lukiškių, kad šis nuteistasis – šiuo metu ilgalaikiame pasimatyme ir sutiko laukti raštiško pranešimo apie tai.