Į uždarą posėdį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo neatvyko atsakovai – vienas pranešė iš anksto, apie kito neatvykimą paaiškėjo surengus posėdį.

„Be kita ko, atsakovai priėmė pagalbą, vakar vyko atvejo vadybos posėdis, buvo sudarytas pagalbos planas trims mėnesiams. Kitas teismo posėdis suplanuotas po šio plano vykdymo peržiūros“, – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Kitas posėdis vyks vasario 28 dieną.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis žurnalistams sakė, kad įstatymas numato ne vieną pagrindą, kada gali būti apribojama tėvų valdžia, tačiau užtenka, kad teismas nustatytų bent vieną jų ir jau galima apribojimą taikyti. Tokiu pagrindu gali būti, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žalos vaikams darymą savo elgesiu, nesirūpinimas, fiziologinių poreikių, ugdymo neužtikrinimas ir t.t.

„Nustačius bent vieną tokį pagrindą ir nustačius, kad situacija negali pagerėti, jei nėra vilčių pasikeisti jai, priimamas sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo“, – sakė A. Purvainis.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Alina Žilinaitė BNS yra sakiusi, kad sprendimas kreiptis į teismą dėl Vilčinskų valdžios savo vaikų atžvilgiu apribojimo priimtas po ilgų bandymų suteikti šeimai pagalbą.

Pasak jos, šeimai keturis kartus inicijuotas atvejo vadybos procesas, kurio metu, padedant specialistams, būtų sudaromas pagalbos planas šeimai, organizuojamos visos reikalingos paslaugos. Šeima visus kartus pagalbos atsisakė, į atvejo vadybos posėdžius, išskyrus pirmąjį, neatvyko.

Jos teigimu, darbui su šeima taip pat buvo sudaryta mobilioji komanda, kurios tikslas yra padėti šeimai išspręsti susiklosčiusią krizinę situaciją bei paskatinti tėvus imtis veiksmų dėl pozityvių pokyčių šeimoje, tačiau tėvai jiems siūlomos pagalbos atsisakė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tris savo vaikus iš globos namų pagrobę Mindaugas ir Inga Vilčinskai spalį išsikovojo galimybę stoti prieš teismą. Anksčiau jų atžvilgiu dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme, tačiau vėliau persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme.

Nors iš pradžių šis reikalavimas atmestas, Kauno apygardos teismas nusprendė, kad tai padaryta neteisėtai.

Kauno apylinkės teismas rugsėjį buvo atsisakęs priimti nuteistųjų prašymą, motyvuojant, kad jame nurodytas tik abstraktus reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nenurodant tokio reikalavimo įstatyme numatytų pagrindų, be to, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Baudžiamojo proceso kodekse yra įtvirtinta teisė pateikti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, bet jokiais būdais neįpareigoja tokį prašymą motyvuoti ar nurodyti tokio prašymo pateikimo priežastis.

Nustačius bent vieną tokį pagrindą ir nustačius, kad situacija negali pagerėti, jei nėra vilčių pasikeisti jai, priimamas sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti. 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.

Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.

Vaikai iš šiol gyvena centre „Pastogė“.