Šią savaitę teismas spręs, ar iškelti bankroto bylą dailiosios keramikos gamyklai

Kauno “Jiesiai” artimiausiu metu greičiausiai vėl bus paskelbtas bankrotas. Šį klausimą penktadienį svarstys Kauno apygardos teismas, kuris kartą jau buvo iškėlęs bankroto bylą šiai įmonei.

“Jiesios” vadovas ramino, kad pokyčiai bus tik į gera - dailiosios keramikos gamykla dirbs ir toliau, tik jau kitu pavadinimu.

Apie tai, kad bendrovė “Jiesia”, vos prieš metus išvengusi bankroto, pastaruoju metu yra draskoma akcininkų nesutarimų, jau rašėme. Pernai rudenį 30 proc. įmonės akcijų paketą įsigijęs šiaulietis verslininkas Stasys Norvila taip ir nerado bendros kalbos su Kauno įmonės generaliniu direktoriumi Gediminu Maksimavičiumi, kuris bendrovės ateitį jau buvo patikėjęs Arvydo Sabonio įkurtai įmonei “Sabonio klubas ir partneriai”. Pastaroji kompanija šiuo metu yra didžiausias “Jiesios” kreditorius, supirkęs jos milijonines skolas valstybinėms institucijoms. A.Sabonio įmonė neslėpė ketinimų tapti dailiosios keramikos gamyklos savininke, tačiau jai taip ir nepavyko susitarti su S.Norvila, kuris nesutiko parduoti savo dalies akcijų.

Ir G.Maksimavičius, ir “Sabonio klubo ir partnerių” atstovai jau anksčiau leido suprasti, kad akcininkams nesusitarus, “Jiesiai” gali būti skelbiamas bankrotas. Vakar gamyklos generalinis direktorius atvirai pripažino nematąs kito kelio, kaip išgelbėti įmonę, nors dar prieš du mėnesius piešė šviesios ateities planus.

“Bankrotas yra formalus, bet civilizuotas sprendimas pakeisti įmonės savininkus. Įsitikinome, kad bendrovei, turinčiai daugiau kaip keturis tūkstančius akcininkų, dirbti neįmanoma”, - aiškino G.Maksimavičius.

Vis dėlto ieškinį teismui dėl bankroto iškėlimo “Jiesiai” pateikė ne įmonės vadovas, ir ne pagrindinis kreditorius, o Utenos firma “Termoskalė”, prekiaujanti krosnimis, džiovyklomis bei įvairiais įrengimais keramikos ir stiklo pramonei.

“Termoskalės” darbuotojai kategoriškai atsisakė teikti informaciją “Kauno dienai” apie “Jiesios” skolas ir paslaugas, už kurias ši neatsiskaitė.

Kur kas atviresnis buvo “Jiesios” vadovas, informavęs, kad “Termoskalei” įsiskolinta apie 5 tūkst. litų. Iš pirmo žvilgsnio tokia suma atrodo itin menka, kad galėtų tapti bankroto priežastimi. Tačiau “Kauno dieną” konsultavęs bankroto administratorius Aurimas Valaitis teigė, kad įstatymai nenumato minimalios skolos, dėl kurios būtų galima inicijuoti bankrotą.

G.Maksimavičius tikino neprieštarausiąs įmonės bankrotui, kuris vis tiek yra neišvengiamas.

“Šiuo metu įmonė turi ir daugiau skolų, kurių nebepajėgiame sumokėti. Labai trūksta apyvartinių lėšų, skolon imame net žaliavą produkcijai gaminti. Anksčiau ar vėliau vis tiek “užlūšime”, - tikino generalinis direktorius.

Anot jo, paskutiniame įmonės valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo akcininkai, turintys 65 proc. balsų, buvo svarstytas bankroto kėlimo klausimas: “Nuskambėjo pasiūlymas įpareigoti direktorių iškelti bendrovei bankroto bylą, nes toliau dirbti tokiomis sąlygomis nebegalime. Įstatinis kapitalas jau tris kartus viršija įmonės turtą, vėluojame atsiskaityti su paslaugų teikėjais, darbuotojais”.

Tokiam pasiūlymui neva neprieštaravo ir 30 proc. akcijų turintis S.Norvila. Tačiau G.Maksimavičius pripažįsta, kad pats nenorėtų inicijuoti bankroto gamyklai, kurią mėgino gelbėti nuo 2002-ųjų.

“Kaip čia atrodytų, kad atėjau gelbėti įmonę, o dabar inicijuoju bankrotą?” - svarstė dabartinis įmonės direktorius.

Dėl susidariusios itin sunkios finansinės padėties G.Maksimavičius linkęs kaltinti akcininkus, kurie, padidėjus darbo apimtims, neskyrė papildomų investicijų.

“Valstybė įmonei skyrė finansinę paramą, tačiau pagrindiniai akcininkai atsisakė investuoti, todėl gamykla buvo sąmoningai sužlugdyta”, - aiškino įmonės vadovas.

Tuo tarpu kai kurie akcininkai sąmoningu įmonės žlugdymu kaltina patį G.Maksimavičių. Smulkusis akcininkas ir buvęs “Jiesios” darbuotojas Ričardas Šatas įsitikinęs, kad generalinis direktorius pats seniai brandino bankroto scenarijų.

“Niekas nenori, kad “Jiesia” dirbtų toliau. Sabonio įmonei reikalingas tik šalimais esantis “Jiesios” sklypas, o nei žmonės, nei unikali porceliano gamyba niekam nerūpi. Mes, smulkesni akcininkai, mėginome aiškintis, kokia padėtis įmonėje, kur padėti pinigai už išparduotus pastatus, įrengimus, bet būdavome šiurkščiai nutildyti. Į mus apskritai nebuvo kreipiamas dėmesys”, - pasakojo R.Šatas.

Jo teigimu, antrą kartą ties bankroto slenksčiu įmonė taip pat atsidūrė dirbtinai: “Maksimavičius jau anksčiau siekė pats valdyti įmonę ir vertė darbuotojus parduoti savo akcijas. Kai dauguma nesutiko to padaryti, nutarė skelbti bankrotą”.

S.Norvila taip pat paneigė G.Maksimavičiaus žodžius, esą jis neprieštaravo bankroto skelbimui.

“Tai yra įmonės vadovo sprendimas. Maksimavičius “Jiesioje” ką nori, tą daro. Valdybos posėdyje bankroto klausimas net nebuvo svarstytas. Aš tam tikrai nepritariau, ir tebemanau, kad įmonė gali dirbti toliau”.

“Jiesios” bankrotas tapo naujiena ir “Sodros” Kauno skyriaus direktoriui Antanui Baranauskui. Jis pripažino, kad įmonė vėluoja sumokėti įmokas, tad bankrotas valstybei, prieš dvejus metus gelbėjusiai šią įmonę, tikrai atneš nuostolių.

Šiuo metu apie penktadalis “Jiesios” darbuotojų yra išleisti priverstinių atostogų, tačiau, kaip tikino G.Maksimavičius, nė vieno jų neketinama atleisti.

“Nors įmonei ketinama skelbti bankrotą, “Jiesia” dirba ir dirbs toliau. Na, gal vadinsis UAB “Jiesia”. Žmonės darbo tikrai turės, užsakymų netrūks”, - dėstė įmonės vadovas.

Anot jo, už naujos įmonės vairo stos bendrovė “Sabonio klubas ir partneriai”, kuriai už supirktas skolas yra įkeistas beveik visas “Jiesios” turtas. Anksčiau “Sabonio klubo ir partnerių” atstovai “Kauno dienai” taip pat žadėjo, kad net ir bankroto atveju porceliano gamyba nesustos.

Nors G.Maksimavičius buvo įsitikinęs, kad pokyčiai neturėtų pakenkti darbuotojams, kolektyve vis dėlto vyrauja įtampa. Tą žurnalistams patvirtino buvusi “Jiesios” darbuotoja, kuri, jos žodžiais, nepakėlė nežinomybės ir prastėjančios atmosferos.

“Įmonės gamybos apimtys mažėjo, o administracinis aparatas pūtėsi. Buvo priimta įvairių naujų darbuotojų, kuriuos teko apmokyti dirbti. Darbo krūviai didėjo, o su žmonėmis niekas nesiskaitė, atlyginimai vėlavo”, - tvirtino kaunietė.

Į klausimą, ar kolektyvas sulaukė garantijų, kad įmonė dirbs toliau, o nebus išdraskyta dėl žemės sklypo, pašnekovė atsakė, kad darbuotojai tą patį klausimą taip pat nuolatos užduodavo “Jiesios” vadovams: “Mes buvome raminami, kad įmonė dirbs, gamyba bus tęsiama, bet nemažai žmonių tokių pažadų ištesėjimo taip ir nesulaukė. Aš taip pat išėjau į kitą darbą, nes “Jiesios” ateitis kėlė pernelyg daug abejonių”.