KT sprendimas kai ką paliks tuščiomis

Netrukus bus pradėta atsiskaityti su bankrutavusio banko "Snoras" kreditoriais. Tačiau Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad valstybės institucijos turi prioritetą prieš kitus kreditorius, privatiems asmenims lieka nedaug šansų atgauti pinigus.

Prieštaravimų nerado

KT nutarė, kad įstatymas, numatantis, jog, bankrutavus finansų institucijoms, kompensacijas jų indėlininkams išmokantis Indėlių draudimo fondas ir kitos valstybės institucijos turi pirmenybę prieš kitus kreditorius, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

p>Tokį sprendimą KT motyvavo tuo, kad Bankų įstatymu, dėl kurio ir buvo kilę ginčų, siekiama užtikrinti asmenų pasitikėjimą bankais ir kartu – ne tik kreditorių interesų apsaugą, bet ir visos visuomenės interesus turėti stabilią bei patikimą finansų sistemą.

KT taip pat nutarė, kad trečiosios eilės kreditorių – "Sodros", Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų – reikalavimai vertinami kaip įstatymų leidėjo siekis gauti pajamų valstybės funkcijoms vykdyti.

"Atsižvelgiant į tai, tarp valstybės ir žemesnės nei trečioji eilė banko kreditorių yra reikšmingų skirtumų. Tokiu reguliavimu nepaneigiama žemesnės eilės kreditorių teisė reikalauti patenkinti jų reikalavimus", – rašoma KT nutartyje.

Numatytas eiliškumas

KT taip pat konstatavo, kad Konstitucijai neprieštarauja ir įstatymuose numatytas draudimas įskaityti bankrutuojančio banko ir jo kreditorių tarpusavo finansinius reikalavimus, taip pat tokio draudimo išimtys.

"Teisiniu reguliavimu, pagal kurį, iškėlus bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, užtikrinama, kad visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bus tenkinami įstatymo nustatyta ir iš anksto žinoma tvarka, taigi laikomasi asmens ir visuomenės interesų derinimo principo", – rašoma KT nutartyje.

Konstitucijai neprieštarauja ir tvarka, kai banko bankroto administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų laikinojo administratoriaus, ir ginčyti jų galiojimo, nes taip siekiama apsaugoti šalies finansų sistemos stabilumą, kaip nurodė KT.

Ketvirtosios eilės kreditoriai, kurie teisme ginčijo savo eiliškumą, tikėjosi atgauti apie 1,54 mlrd. litų. Tarp jų yra įmonių, esančių registre "Bankrutavus "Snorui", Ūkio bankui ir kitoms finansų institucijoms". Kompensacijas jų indėlininkams išmokantis Indėlių draudimo fondas ir kitos valstybės institucijos turi pirmenybę prieš kitus kreditorius.

Visų "Snoro" kreditorių neginčijami reikalavimai siekia 6,523 mlrd. litų, o vien Indėlių draudimo fondo – 4,053 mlrd. litų.

Pagal įstatymus Indėlių draudimo fondo reikalavimai tvirtinami antrojoje kreditorių eilėje, kitų valstybės institucijų – trečiojoje. Kitų kreditorių, priklausomai nuo paskolos rūšies, reikalavimai tvirtinami ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje eilėse, o banko akcininkų, administracijos, tarybos ir valdybos narių – septintojoje eilėje. Pirmojoje eilėje tvirtinami banko darbuotojų reikalavimai.

Pradės atsiskaityti

Valstybės įmonės "Indėlių ir investicijų draudimas" vadovė Aurelija Mažintienė sako, kad KT sprendimas pagaliau leidžia pradėti atsiskaityti su bankrutavusio banko "Snoras" kreditoriais.

"Snoro" bankroto administratorius artimiausiu metu turės kreditorių komitetui pateikti atsiskaitymo su kreditoriais planą ir pradėti atsiskaitymo procedūrą. Iki KT sprendimo jis negalėjo pradėti tenkinti kreditorių reikalavimų, nors iki šiol susigrąžintos lėšos siekia apie 1,5 mlrd. litų", – sakė A.Mažintienė.

Be to, anot jos, paspartės ir paskolos grąžinimas Finansų ministerijai, iš kurios Indėlių draudimo fondas pasiskolino 3,059 mlrd. litų, kad išmokėtų draudimo išmokas indėlininkams. Paskolos likutis yra 2,214 mlrd. litų.

Pinigų neatgaus

Investuotojų asociacija teigia, kad KT sprendimas palieka mažai vilties, jog privatiems "Snoro" kreditoriams pavyks atgauti bent litą investuotų lėšų.

"Privatiems "Snoro" kreditoriams galimybių atgauti pinigus lieka labai nedaug. Viena viltis – Europos teismai, kita – kad bus atrastas "išgaravęs" turtas, dėl kurio iššvaistymo kaltinami buvę "Snoro" akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas", – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

"Snoro" bankroto administratoriaus paskelbti duomenys rodo, kad 2013 m. kovo 31 d. realizuojama "Snoro" turto vertė, atmetus potencialius teisminius ginčus, siekė 3,1 mlrd. litų. O Indėlių draudimo fondas "Snoro" indėlininkams yra išmokėjęs apie 4 mlrd. litų.

"Tai reiškia, kad Indėlių draudimo fondo nuostoliai šioje istorijoje gali siekti beveik 1 mlrd. litų. Tai nėra valstybės nuostoliai, nes lėšas į šį fondą suneša visų bankų ir kredito unijų indėlininkai", – sakė V.Plunksnis.

Pasak jo, vienintelė paguoda tokia, kad po to, kai bus parduotas "Snoro" paskolų portfelis, Indėlių draudimo fondas galės grąžinti visas paskolas valstybei ir vėl prisipildys, todėl nebereikės net ir po mažos kredito unijos bankroto skolintis iš valstybės. O tai šiek tiek sustiprins pasitikėjimą Lietuvos finansų sistema.

Teismą reikia gerbti

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas po verslininkams nepalankaus KT sprendimo dėl "Snoro" kreditorių eiliškumo sakė, kad KT sprendimą, kad ir koks jis būtų, reikia gerbti.

"KT priėmė tokį sprendimą, ir mes jį turime gerbti", – BNS sakė vienas kreipimosi į KT iniciatorių D.Arlauskas. Jo teigimu, buvo įdėta nemažai darbo, inicijuojant kreipimąsi į KT.

"Mes manėme, kad bus atsižvelgiama į kitų ES šalių pavyzdį, nes šešiose šalyse laikomasi kitokio požiūrio, tačiau tai neįvyko. Rėmėmės kitų šalių patirtimi, nebuvo taip, kad patys sugalvojome, kaip turėtų būti. Bet nenoriu leistis į emocijas, tai būtų nesolidu", – BNS sakė D.Arlauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Prabangus viešbutis – nuostolingas
    Prabangus viešbutis – nuostolingas

    Pigių skrydžių bendrovė "Wizz Air" spalio pabaigoje pradės skraidinti iš Vilniaus į Tel Avivą. Skrydžiai vyks du kartus per savaitę. Anot Vilniaus oro uosto generalinio direktorius Gedimino Almanto, iki šiol skrydžiai į Tel Avivą buvo tik sezonin...

    1
  • Būsto pardavimas šiemet auga
    Būsto pardavimas šiemet auga

    Per pirmą šių metų pusmetį dauguma į kredito unijų vadovus siūlytų žmonių reikiamų egzaminų neišlaikė. Lietuvos bankas pranešė, kad šiemet egzaminus laikė iš viso 20 žmonių, iš jų tik trys žinių patikras išlaikė. Bankas šiemet sure...

  • Surinktų akcizų keliams aukoti nenori
    Surinktų akcizų keliams aukoti nenori

    Finansų ir Susisiekimo ministerijoms susiginčijus dėl šios siūlymo nuo kitų metų padidinti finansavimą keliams iš degalų akcizo, premjeras Algirdas Butkevičius kol kas susilaiko nuo pažadų skirti daugiau lėšų keliams."Ateinančiais metais mes g...

  • Medų atpigintų gera vasara
    Medų atpigintų gera vasara

    Norintiems pasimėgauti šiųmečiu medumi už jį tenka mokėti daugiau nei pernai. Tai nulėmė vėlyvas pirmasis medunešis. Bitininkai kol kas nesiryžta prognozuoti, ar aukštos medaus kainos išsilaikys visą sezoną.Kol kas branguŠiuo metu medaus kaino...

  • Įmonių grąža sumenko trigubai
    Įmonių grąža sumenko trigubai

    Per savaitę degalų kainos didžiausiuose degalinių tinkluose sumažėjo. 95 markės benzinas penktadienį "Lukoil" kainavo 4,52 lito, "Orlen" – 4,52 lito, "Statoil" – 4,54 lito, arba atitinkamai 5 centais, 8 centais ir 1 centu mažiau nei prieš savait...

  • Atpigo dauguma grūdų
    Atpigo dauguma grūdų

    Per pirmą pusmetį buvo registruota 776 įmonių bankroto atvejai – 131 atveju (20 proc.) daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį, kaip rodo kreditų biuro "Creditinfo" duomenys. Neigiamas bankrotų statistikos tendencijas didžiąja dalimi lėmė ši...

  • Iš     kaimų    –    paskui    pinigus
    Iš kaimų – paskui pinigus

    Kol šalies valdžia kuria darbo grupes ir svarsto, kaip sumažinti vidinę gyventojų migraciją į didžiuosius miestus bei atgaivinti į ekonominę bedugnę riedančius regionus, kaimo vietovės toliau netenka tūkstančių gyventojų. Investicijų medžio...

  • Apribojo ūkininkų apetitą
    Apribojo ūkininkų apetitą

    Nuo kitų metų kovo didės tabako, o nuo balandžio – ir alkoholio akcizas. Skaičiuojama, kad puslitris alaus ir etilo alkoholio produktų brangs vidutiniškai apie 11 centų, vyno – apie 16 centų, pakelis cigarečių – apie 30 centų, pigiausių ciga...

  • Kiaulių maras: grėsmė iš pasienio nesitraukia
    Kiaulių maras: grėsmė iš pasienio nesitraukia

    Lietuvos kiaulių augintojai neramiai stebi situaciją pasienyje su Baltarusija, kur užfiksuotas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak jų, šalies valdžia iki šiol ėmėsi tik parodomųjų saugos priemonių. Valdininkai tikina, kad situacija netrukus k...

  • Pensijas grąžintų nuo 2015-ųjų
    Pensijas grąžintų nuo 2015-ųjų

    Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad reikia išsiaiškinti, kokių gamtos išteklių yra Lietuvoje. Anot jos, to nepadaryti būtų didžiulė klaida, kuri mažintų ES konkurencingumą. "Mums reikia suprasti, kad su tokia energetikos politika ES mes ša...

Daugiau straipsnių