Po metų valstybė bus nebe tokia dosni atžalų susilaukusioms šeimoms. Šios turės pasirinkti, kiek laiko – metus ar dvejus – auginti vaikus, ir susitaikyti su menkesne valstybės parama.

Galimybė pasirinkti

"Finansinių galimybių neatitinkantis dosnumas", "Šalies valdžios smūgis jaunoms šeimoms" – tokiomis ir panašiomis frazėmis vakar dažniausiai keitėsi politiniai oponentai, dar kartą svarstydami naują motinystės (tėvystės) išmokų mokėjimo tvarką.

Nuo šių metų liepos 1-osios jau galioja sumažinti tarifai: už pirmus vaiko auginimo metus mamoms arba tėvams mokama 90 proc., o už antrus – 75 proc. dydžio buvusio darbo užmokesčio išmoka.

Tačiau Vyriausybė nusprendė, kad tokia našta valstybei – vis dar per didelė, todėl pasiūlė nuo 2011 m. liepos 1 d. išmokas apkarpyti dar labiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas Seimui pateikė įstatymo pataisas, kad atžalų susilaukusiai šeimai būtų galima pasirinkti, kiek laiko – vienus ar dvejus metus – ji norės auginti vaiką ir gauti paramą iš valstybės. Po audringų diskusijų tam ir pritarta.

Jeigu šeima nutars paramos tikėtis dvejus metus, tada pirmaisiais vaiko auginimo metais išmoka sieks 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, antraisiais – 40 proc. Tačiau antrais metais vaiko priežiūros atostogų išėję tėvai galėtų dirbti – dėl to motinystės (tėvystės) išmoka nemažėtų.

Dvynukai – kaip vienas

Seimas paliko ir toliau galioti viršutines pašalpos ribas – kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti keturių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių. Tačiau nuo kitų metų liepos motinystės pašalpos bus apskaičiuojamos atsižvelgiant į dvigubai ilgesnį negu dabar – 24 mėnesių – darbo užmokestį.

Pametinukus ar kelis vienu kartu gimusius vaikus auginančioms šeimoms ketinama mokėti ne didesnę už 100 proc. gauto uždarbio dydžio pašalpą.

Seimas įpareigojo "Sodrą" mokėti motinystės pašalpas net ir tuo atveju, kai motinystės atostogose esantis vienas iš tėvų netenka darbo. Pagal įstatymą vaiką auginančių tėvų darbdavys atleisti negali, tačiau parlamentarai sako, kad darbdaviai sunkmečiu tokias nuostatas apeina.

Sutaupyti nepavyks?

"Tik vakar (ketvirtadienį – red. past.) įsigaliojo sumažintos išmokos mamoms, o dabar svarstoma atimti dar. Šiuo sprendimu valstybė geriausiai parodo savo požiūrį į šeimą. Šis sprendimas reiškia – sumažinti šeimų biudžetą. Mes siunčiame vienintelę žinią: "Jaunime, bėkite." Valstybė tampa užsienio šalių donore", – kalbėjo Darbo partijos frakcijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas.

Jo partijos kolegai Kęstučiui Daukšiui tokie dažni Vyriausybės pasiūlymai keisti motinystės mokėjimo tvarką priminė vaikino pažadus merginai: "Tu vaikus gimdysi, o aš visus išlaikysiu." Bet paaiškėja, kad vaikinui reikia ir į kiną, ir į futbolą nueiti. Tai Vyriausybė ir yra toks vaikinas."

Jo nuomone, sumažinus motinystės išmokas valstybei sutaupyti nepavyks, nes esą reikės tiek pat pinigų pridėti prie bedarbių pašalpų.

Naują tvarką kritikavusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė priminė, kad ankstesnė motinystės pašalpų mokėjimo tvarka paskatino nemažą proveržį – pastaruoju metu užfiksuotas naujagimių bumas.

"Nieko nėra skaudžiau žmogui, kai iš pradžių jam duodama, o paskui iš jo atimama. Atima ta pati ranka, kuri anksčiau, būdama opozicijoje, buvo pasiruošusi balsuoti ir įvesti net trejų metų atostogas. Kas gali pasitikėti valstybe, kai toks svarbus įstatymas kaitaliojimas kas pusmetį? Kita vertus, pagal dosnumą mamoms esame čempionai ne tik ES, bet ir visame pasaulyje", – pripažino Seimo narė, raginusi Vyriausybę pasirūpinti lopšelių ir darželių plėtra, nes didmiesčiuose, ypač sostinėje, kelerius metus tėvai stovi eilėse, kad atžalos patektų į darželį.

Mersedesui neužsidirbome

Konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė gynė valdančiosios koalicijos pastangas taupyti: "Anksčiau labai dosniai dalijomės pinigais ir džiaugėmės, kad galime taip daryti, ir net mokėjome dvynukams, trynukams. O dabar nereiktų sakyti, kad skriaudžiame. Visi galvojame, kaip padaryti geriau. Šis įstatymas pagerintas, mamos gali pasirinkti, vaikus auginti metus ar dvejus."

Socialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas kolegas iš opozicijos ragino nevaidmainiauti, kad viskas mažinama ir atimama. "Reiktų sąžiningai pasakyti, kad šis įstatymas vis dar užtikrina motinystei geriausias sąlygas tarp ES šalių", – pridūrė ministras.

Jam pritarė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: "Net ir priėmus šį įstatymą, Lietuvos valstybės parama motinystei liks pati palankiausia Europoje, nors nesame turtingiausia šalis. Net Švedijoje, klestinčios gerovės šalyje, nėra tokios paramos –13 mėnesių mokama 80 proc. atlyginimo dydžio išmoka ir yra "lubos". Na, negalime socialinės apsaugos srityje važinėti pačiu geriausiu mersedesu."

Mokesčių naštos nedidino

M.Zasčiurinskas buvo užregistravęs "dosnesnę" pataisą ir siūlė palikti šiuo metu nustatytas proporcijas – pirmus metus tėvams mokėti 90 proc., antrus – 75 proc. darbo užmokesčio pašalpą. Tačiau Seimas tokiam siūlymui nepritarė.

Parlamentarai atmetė ir Rimanto Dagio, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, pasiūlymą palikti šiuo metu galiojančią išmokų mokėjimo tvarką, tačiau darbuotojų įmokas "Sodrai" padidinti 1 proc. – nuo 3 iki 4 proc.

"Mus Tarptautinis valiutos fondas ir taip kritikuoja, kad darbo jėga labai apmokestinta. O didinti mokesčių naštą visiems, kad didėtų išmokos už vaiko priežiūrą, nebūtų teisinga", – kolegos pataisą kritikavo socialdemokratas Algirdas Sysas.

Tačiau K.Daukšys laikėsi kitos nuomonės: "Vieną kartą reikia atsižvelgti į realybę, kad yra tiek mažai mokančių mokesčius ir kad surenkamos į sumos neužtenka išlaikyti socialinei sistemai."

Vis dėlto Seimas nesiryžo padidinti mokesčių naštos.

Prezidentės nuomonė

Komentuodama motinystės išmokų mažinimą, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Liuksemburgo pavyzdį, kuriame esą svarstoma galimybė išmokų terminą trumpinti nuo 6 iki 4 mėnesių.

"Pirmiausia norėčiau matyti, kokį (įstatymą – red. pastaba) gausime, bet noriu tik vieną gražų pavyzdį jums pasakyti iš mano vizito Liuksemburge, turtingiausios ES šalies, kur bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui beveik 10 kartų didesnis negu Lietuvoje. Jie sprendė problemą, kaip nuo 6 mėnesių sumažinti iki 4. Mano atsakymas toks", – penktadienį žurnalistams sakė šalies vadovė.

Ligos pašalpos lieka sumažintos

Seimas vakar nusprendė ir toliau mokėti sumažintas ligos pašalpas, apkarpytas pernai gegužę.

Darbuotojui susirgus, darbdavys toliau mokės už dvi pirmas nedarbingumo dienas ligos pašalpą, kurios dydis – 80 proc. vidutinio asmens darbo užmokesčio. Nuo trečios dienos ligos pašalpa mokama iš "Sodros" biudžeto lėšų: iki septintos dienos jos dydis siekia 40 proc., o nuo aštuntos – 80 proc. atlyginimo. Pagal ankstesnę tvarką "Sodra" jau nuo trečios ligos dienos mokėdavo 85 proc. atlyginimo dydžio pašalpą.

Darbo partijos frakcijos atstovas M.Zasčiurinskas priekaištavo, kad tokios pataisos dar labiau apsunkins šalies gyventojų padėtį.

"Nedarbas palietė jau apie 700 tūkst žmonių – jeigu vienas šeimos narys netenka darbo, sunki finansinė padėtis gula ant visos šeimos. Sumažintos ligos pašalpos sumažins tokių šeimų pragyvenimo galimybę. O ekonominio efekto nebus. Sumažėjus šeimos pajamoms, valstybė iš kitos kišenės turės kompensuoti dalį išlaidų šildymui ir kt.", – sakė M.Zasčiurinskas.