Vienas didžiausių šalies bankų peržiūrėjo savo kainodarą ir į būsto paskolų palūkanų formulę įtraukė naują – Lietuvos rizikos – rodiklį. Negana to, pasiliko teisę vienašališkai keisti maržą.

Tik Baltijos šalyse

Iki šiol atėjęs į banką būsto paskolos klientas, norėdamas sužinoti, kokio dydžio bus palūkanos, turėjo išsiaiškinti EURIBOR arba VILIBOR normą bei banko taikomą maržą. Tačiau nuo šio rudens "Swedbank" pradėjo taikyti naują kainodarą būsto paskoloms. Į būsto paskolos palūkanų formulę šis bankas įtraukė dar vieną rodiklį – šalies riziką.

Nauji būsto paskolos palūkanų skaičiavimo principai taikomi tik "Swedbank" filialuose visose trijose Baltijos šalyse.

"Šalies rizikos rodiklis priklauso nuo dviejų dalykų: pasaulio ekonomikos tendencijų ir mūsų šalies ekonomikos, nes atsižvelgiama į reitingų agentūros "Moody's" skelbiamą šalies kreditingumo reitingą. Šalies rizikos rodiklis kinta priklausomai nuo to, kaip keičiasi tokį pat kreditingumo reitingą turinčių šalių obligacijų pelningumas", – naujojo rodiklio nustatymo principus aiškino bankininkė.

Klientui nuo to geriau?

J.Gumuliauskienė tikina, kad naujoji kainodara leis sumažinti paskolų palūkanų svyravimą: "Šalies rizikos rodiklis leis amortizuoti staigius pokyčius ekonomikoje ir palūkanas didinti ar mažinti laipsniškai."

Šalies rizikos rodiklis perskaičiuojamas kasdien imant pastarųjų dvejų metų kas šešis mėnesius išdėstytų penkių verčių vidurkį. Tai reiškia, kad ekonomikai ėmus smukti, šalies rizikos rodiklis dar bus skaičiuojamas pagal ūkio klestėjimo laikų riziką ir ims didėti pamažu. Tačiau ekonomikai pakilus, kai rinkoje pinigai jau bus atpigę, pagal naują kainodarą gali tekti mokėti didesnes palūkanas, nes šalies rizikos rodiklis dar bus skaičiuojamas pagal ūkio nuosmukio periodo parametrus.

Pagal naują kainodarą bazinė būsto paskolos palūkanų kaina peržiūrima kaip ir įprastinėje sistemoje pasirinktinai kas 3, 6 ar 12 mėnesių.

Netikra pinigų kaina

Paklausta, kokie motyvai paragino keisti būsto paskolų kainodarą, "Swedbank" atstovė aiškino, kad būta kelių priežasčių. Viena vertus, esą įprasta kainodara netinkama esant ekonomikos ciklo pokyčiams, nes lemia staigius ir didelius palūkanų svyravimus. Kita vertus, siekta didesnio aiškumo.

"Štai 2007 m. vidutinė komercinių bankų taikoma marža siekė 0,8 proc., o per krizę marža staiga pasidarė 4 proc. Tokie staigūs pokyčiai nerimą kelia tiek esamiems, tiek naujiems klientams. Jie nesupranta, kodėl taip smarkiai keičiasi marža", – kalbėjo J.Gumuliauskienė.

Be to, jos teigimu, nei VILOBOR, nei EURIBOR neatspindi realios pinigų kainos, kurią moka bankai.

"Už tokią kainą, koks yra EURIBOR, Europoje gali pasiskolinti tik didžiausi bankai, o dauguma neturi tokios galimybės. Kadangi pinigai paskolai nekainuodavo realiai tiek, kiek nurodo EURIBOR, tas skirtumas nuguldavo į maržą. Todėl taip smarkiai keisdavosi marža, nes per ekonomikos nuosmukį pinigų kaina išauga, o per pakilimą pinigų daug, jų kaina maža", – bankų kainodaros subtilybes atskleidė bankininkė.

Kilpa ant kaklo

Pagal įprastą palūkanų skaičiavimo modelį maržos svyravimus pajusdavo tik nauji klientai arba peržiūrintys paskolos sutarties sąlygas.

Kitiems klientams nustatytu dažnumu keisdavosi tik EURIBOR arba VILIBOR rodiklis, kurį kontroliuoja ir lemia Europos centrinis bankas ir kuris priklauso nuo ekonomikos ciklo. O marža keisdavosi nebent klientui susitarus su banku.

Naujoji "Swedbank" kainodara leidžia visiškai neatsižvelgti į kliento galimybes mokėti didesnes palūkanas. Dar daugiau – jei jau kliento mokėjimai sutrinka, tai akivaizdus ženklas, kad žmogus turi finansinių sunkumų ir mokėti didesnes palūkanas jam gali būti sunku. Tačiau "Swedbank" specialistai, sukūrę naują kainodarą, mano, kad žmogų užgulus finansiniams sunkumams yra pats metas padidinti maržą.

"Klientas laisvas rinktis, ar jis norės likti su mūsų banku, ar nepageidauja to daryti", – menamą galimybę rinktis įvardijo J.Gumuliauskienė.

Ji taip pat tikino, kad "Swedbank" kol kas suteikia galimybę klientams rinktis, kaip skaičiuoti naujai imamų paskolų palūkanas: pagal seną ar naują kainodarą. Tačiau realiai bankuose vadybininkai nesiūlo tokios galimybės.

Nereikalinga painiava

Nepriklausomo ekonomisto Stasio Jakeliūno manymu, į būsto paskolos palūkanas įtraukti šalies rizikos rodiklį nėra tinkamas sprendimas. "Šalies rizika egzistuoja ir skaičiuojama tarptautinėse rinkose. Šis rodiklis priklauso nuo daugelio veiksnių, kartais nieko bendra neturinčių su pačios valstybės pastangomis, tarkime, nuo kaimynių situacijos ar procesų tarptautinėse rinkose. Šie svyravimai nėra adekvatūs ir tinkami naudoti skaičiuojant būsto paskolų palūkanas", – įsitikinęs jis.

Jis taip pat abejoja, ar pats bankas gali skelbti savo nustatomą šalies rizikos rodiklį ir juo vadovautis: "Jei pats "Swedbank" skelbia tą rizikos rodiklį, tai dar keisčiau. Viena vertus, šis bankas nėra organizacija, kuri galėtų tai daryti. Kita vertus, jis pats prisidėjo prie šalies rizikos augimo, o dabar dar imasi ją vertinti. "Swedbank" pats įvertina šalies riziką, kurią pats ir kuria. Tai netinkamas elgesys ir galimas interesų konfliktas."

Kas yra kas?

EURIBOR – "Reuters" informacinėje bazėje paskelbta Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma, už kurią bankai pageidauja ar yra pasiruošę paskolinti lėšas kitiems bankams eurais.

VILIBOR – "Reuters" informacinėje bazėje Lietuvos banko paskelbta Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma, už kurią bankai pageidauja ar yra pasiruošę paskolinti lėšų litais kitiems bankams.

Šalies rizikos rodiklis – jį apskaičiuojant paskolai eurais vertinamas Lietuvos Respublikos reitingų kitimas per dvejus metus iki PRIME perskaičiavimo dienos, imant 5 tolygiai (kas 6 mėnesius) išdėstytus atskaitos taškus. Kiekviename atskaitos taške yra atliekamas tuo metu galiojusį reitingą atitinkančio eurais denominuotų 7 metų trukmės skolos vertybinių popierių pelningumo palyginimas su 7 metų trukmės palūkanų apsikeitimo sandorio kaina ir yra apskaičiuojamas gautų skirtumų aritmetinis vidurkis. Gautas vidurkis yra šalies rizikos faktoriaus skaitinė išraiška, kuri yra pridedama prie EURIBOR.