Pernelyg griežtai ir pesimistiškai kalbėdami apie šalies ekonominę ateitį aukščiausi Lietuvos politikai nejučiomis gali gerokai pakenkti. Vienas bankas po tokių šnekų jau atsisakė skolinti lėšas biudžeto deficitui dengti.

Išgąsdino banką

"Vieną didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų valdantys skandinavai uždarė 150 mln. litų kredito liniją, skirtą Lietuvos verslo ir kitiems projektams. Toks sprendimas priimtas po itin niūrias artimiausios ateities perspektyvas žadančių naujojo Lietuvos premjero ir eurokomisarės Dalios Grybauskaitės pareiškimų", – teigiama Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Artūro Zuoko internetiniame dienoraštyje.

Pats A.Zuokas atsisakė atskleisti, kurį iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų išbaidė griežti D.Grybauskaitės ar Andriaus Kubiliaus pareiškimai.

Svarbiausia – padėtis rinkoje

SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvos politikų pareiškimai nėra svarbiausias svertas bankams apsisprendžiant dėl kreditų politikos šalyje. Lemiamos įtakos turi objektyvūs veiksniai ir padėtis pasaulinėje finansų rinkoje.

"Nesureikšminkime mūsų politikų kalbų įtakos. Pažvelkime, kaip elgiasi kitų šalių bankai. Visur tendencija ta pati – skolinama labai atsargiai. Bankai patys puikiai įvertina riziką ir tam nereikia konsultuotis su politikais", – aiškino G.Nausėda ir pridūrė, kad politikų pareiškimai didžiausios įtakos turi užsienio investuotojams ir gyventojams.

Pašnekovas prisipažino žinantis atvejį, kai nuskambėjus vieno politiko pareiškimui komercinis bankas apsisprendė neskolinti lėšų valstybei. Tačiau jis atsisakė atskleisti, kuris šalyje veikiančių bankų priėmė tokį sprendimą.

Skolinasi nuolat

Finansų ministerija paklausta, ar kuris nors bankų atsisakė suteikti paskolą valstybei, vengė konkretumo, tik pripažino, kad dėl padėties pasaulio finansų rinkose sąlygos skolintis pablogėjo ne tik verslui, bet ir valstybei.

"Finansų ministerija vis dar skolinasi. Naudojamasi tiek viešomis (valstybės vertybinių popierių aukcionai), tiek neviešomis (dvišaliai susitarimai) skolinimosi priemonėmis. Neviešų skolinimosi priemonių sąlygos yra komercinis susitarimas, kuris neskelbiamas. Informacijos apie konkrečias neviešas skolinimosi priemones negalime pateikti", – paaiškino Vytautas Lenkutis, Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Lapkričio pabaigoje laikinasis premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, kad Lietuva derasi dėl paskolos biudžeto deficitui finansuoti. Derybas žadėta baigti praėjusią savaitę, tačiau jokių naujienų daugiau nepaskelbta. Tiesa, pirmadienį įvyko vienų metų Vyriausybės vertybinių popierių emisijos aukcionas. Jame Lietuvos bankas iždo vekselių išplatino už 106 mln. litų.

Lietuva pati prasčiausia?

Europos Komisijos narė D.Grybauskaitė lapkričio pabaigoje duodama interviu dienraščiui pareiškė, kad tokios blogos padėties kaip Lietuvoje nėra nė vienoje šalyje. Vakar Briuselyje susitikusi su premjeru A.Kubiliumi eurokomisarė pareiškė, kad krizės įveikimo planas yra per švelnus, o šalyje būtina stabdyti vartojimą. A.Kubilius iki rinkimų labai gąsdino šaliai gresiančiu bankrotu.

Pasak G.Nausėdos, pastaruoju metu šalies politikų pareiškimai šiek tiek sušvelnėjo. "Gal iškart po rinkimų politikai norėjo geresnės visuomenės paramos priimant drastiškas krizės įveikimo priemones? Dabar tiek A.Kubiliaus, tiek naujųjų ministrų komentarai tapo nuosaikesni ir priimtinesni", – kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas.