- Darina Detolli-Freitakė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
E. Kontrimienės-Degutis abstrakcijos iš autorinės parodos „Fata morgana“.
-
E. Kontrimienės-Degutis abstrakcijos iš autorinės parodos „Fata morgana“.
-
E. Kontrimienės-Degutis abstrakcijos iš autorinės parodos „Fata morgana“.
-
E. Kontrimienės-Degutis abstrakcijos iš autorinės parodos „Fata morgana“.
-
E. Kontrimienės-Degutis abstrakcijos iš autorinės parodos „Fata morgana“.
-
E. Kontrimienės-Degutis abstrakcijos iš autorinės parodos „Fata morgana“.
Tapytoja Eglė Kontrimienė-Degutis šį penktadienį 18 val. kviečia kartu atverti jos paveikslų parodos „Fata morgana“ duris uostamiesčio „Menų ložėje“ (Tomo g. 24).
Klaipėdos senamiestyje eksponuojama abstrakčios tapybos paroda kviečia susipažinti ne tik su E. Kontrimienės-Degutis darbais, bet ir su savimi pačiais. Esama kūrinių, kurie atsiveria palaipsniui, kaip gera muzika. Kuo skamba autorės darbai? Kas šiandien skamba Eglės studijoje? Ar jos pamėgtas J. S. Bachas, ar dabar W. A. Mozarto eilė įkvėpti ir šnabždėti į ausį čiupti teptuką? O gal tai jūros audros garsas ar rasotos žolės šiurenimas? Autorė savo sunkiais, plačiais kontrastinių dažų mostais veda į prisiminimus, atverdama jausmus ir gamtos slėpinius, o vaizduotė papildo kiekvieną potėpį.
E. Kontrimienės-Degutis parodoje „Fata morgana“ akcentuojama svarba būti Čia ir Dabar, vertinti gyvybę ir ją išjausti. Iš tikrųjų, žvelgiant į darbus, gali atrodyti, kad paveikslai juda ir hipnotizuoja šimtais lietuviškų žemiškų gamtos atspalvių. Priėjus arčiau prie paveikslų, knieti juos paliesti, susipažinti su technika, o gal net pauostyti. Eglė tik paskatina: „Drąsiau, nebijokite paliesti, nustebsite.“ Jos darbai byloja, kad juoda spalva gali būti spalvinga, tamsiai mėlyna – paguosti, balta – įžeisti, o netikėtai išnirusi rožinė ar raudona tarsi reikalauja neatitraukti nuo jų akių. Autorės tapyba yra abstrakti, tačiau tai neapibrėžia jos darbų technikos. Atsiradęs noras nutapyti iš pasąmonės išnirusius kadaise patirtus vaizdinius užburia ir pačią dailininkę, kuri gali net penkerius metus ieškoti tinkamo būdo, kad įamžintų spalvos kodą ant drobės. Argi tai ne stebuklas? Tai tikrų tikriausias kantrus ir laipsniškas gyvybės suteikimas paveikslui.
Parodos „Fata morgana“ paveikslai yra tarsi filmas apie lietuviškos gamtos motyvus, gintarinius paplūdimius, jūrą naktį, paklydusius tamsiame miške veikėjus. Parodos pavadinimas – tarsi sufleris, kviečiantis pasinerti į miražus virš jūros, begalinius ir visuomet skirtingus. Autorė kukliai prisipažino, kad „šie paveikslai yra apie Nieką, tačiau tas Niekas ir yra Viskas. Kiekviename paveiksle slypi kažkas, ką individualiai įžvelgia žiūrovai“. Šioje parodoje paveikslai neturi pavadinimų, juos žiūrovai gali sugalvoti patys. Išskirtinis šių kūrinių bruožas – vyraujanti horizontali linija, mostas, vis masinantis pažvelgti už paveikslo, kur gi baigiasi spalvos polėkis. Didžiąją gyvenimo dalį menininkė praleido Klaipėdoje, tokiame kompaktiškame, bet kartu kupiname istorijos ir paslapčių mieste. Kas galėtų pagalvoti, kad pačioje miesto širdyje slypi jos „Fata morgana“ – tikra gamtos miražų oazė?
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vladimiro Konstantinovo laukia debiutas prestižinėje Niujorko koncertų salėje
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) atlikėjų meistriškumu netrukus galės įsitikinti ir užjūrio publika: vasario mėnesį teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas keliaus į Jungtines Amerikos Valstijas, kur maestro Da...
-
„Mane vadina Kalendorium“ autorius susitiko su aktoriais: iškart supratau, kas vaidins Oskarą
Klaipėdos dramos teatre jau kurį laiką vyksta latvių režisieriaus Elmārs Seņkovs kuriamo spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ repeticijos. Spektaklis statomas pagal Latvijoje didžiulio populiarumo sulaukusios knygos tuo pačiu pavadinimu in...
-
„Karaliaus Rodžerio“ kostiumus kūrė tarptautinį pripažinimą pelniusi dizainerė Magdalena Brozda
Balandžio 5-ąją Lietuvos publika ne tik išgirs, bet ir pirmą kartą išvys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje rodomą Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“. Žinomiausią lenkų kompozitoriaus moderni...
-
Dirigentas Tomas Ambrozaitis: Čiurlionio muzikoje atrandu Lietuvą
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), kaip ir visa Lietuva, 2025-aisiais minės vieną reikšmingiausių šalies nacionalinei kultūrai sukakčių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines. Išplėstinis ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Teatro aikštėje – šventiniai pasirodymai ir diskoteka
Tarpušvenčiu uostamiestyje renginių netrūko. Pagrindinėje miesto aikštėję susibūrę klaipėdiečiai ir miesto svečiai stebėjo ledo čiuožykloje vykusius įspūdingus dailiojo čiuožimo pasirodymus. ...
-
Kalėdinių giesmių festivalis Klaipėdoje: giedokime Lietuvą iš širdies į širdį
Gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį. ...
-
Išskirtiniame renginyje – dėmesys ne tik žmogui
Šeštadienio vakarą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete vyko šventinis vakaras, kurio metu ne tik skambėjo gražūs sveikinimai, koncertas, bet ir Klaipėdos Rotary klubų įsteigto „Vėtrungės“ apdovan...
-
Kretingoje pirmą kartą rengiamos mandarinų valgymo varžybos
Kretingoje šeštadienį pirmą kartą rengiamos mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Į Teatro aikštę sugrįžta „Pilnatis“
Šiandien į Teatro aikštę sugrįš atnaujinta instaliacija „Pilnatis“, o visą savaitgalį čia tęsis ir kalėdinės linksmybės bei renginiai. Klaipėdiečiai bus laukiami ne tik ledo čiuožykloje, bet ir šalia jos &n...