- Birutė Skaisgirienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje atidaryta dviejų uostamiesčio menininkų – architekto, tapytojo Ramūno Kraniausko ir jo anūkės, grafikos dizainerės Urtės Kraniauskaitės – kūrinių paroda „Tarp realybių“.
Skirtingomis raiškos priemonėmis abu menininkai byloja apie tą pačią vietą – Kuršių neriją ir Pamarį. Tačiau R. Kraniausko tapyboje ši vieta romantiškai mistifikuojama, o U. Kraniauskaitės fotokoliažuose trapus Kuršių nerijos peizažas virsta urbanizuoto technokratinio miesto vizija.
Mistinės vizijos
Tapytojas R. Kraniauskas šioje tapybos darbų parodoje pristato mistinius, romantizuotus, lietuviškų mitų prisodrintus iracionalaus pasaulio peizažus.
Jo paveiksluose įprastas karališkųjų šventųjų akmenų – karūnuotųjų dolmenų istorijas šį kartą pakeitė lietuviškųjų mitų interpretacijos, o mitologinių simbolistinių paveikslų ciklo rišamąja grandimi tapo jauna, trapi mergaitė arba vaidilutė, keliaujanti iš vieno paveikslo į kitą.
„Norėjau parodyti pasaulį mergaitės akimis, gražų, tyrą, romantinį – tokį, kokį gali pamatyti tik ši švelni, trapi būtybė, kalnų ar miško fėja, gyvenanti mano paveiksluose“, – teigė tapytojas, nemėgstantis peizažų be žmogaus, taip juose lyg kažko trūktų. Jo nutapytuose pajūrio peizažuose visada galima pamatyti vienišos trapios moters figūrą.
R. Kraniausko tapyba. Asmeninio archyvo nuotr.
Dailininkas užtikrino, kad jo paveiksluose nėra nieko realistinio, nieko iš natūros. Jis sakė, kad tai neįdomu. R. Kraniausko paveikslai – gaivališka, bet suvaldyta fantazija. Tapytojui svarbus ne tiek tikroviškas pasaulio vaizdas, kiek jausmas. Jis norėtų, kad žmonės žiūrėtų į jo paveikslus ir rastų kažką savo ir sau.
Subtiliai niuansuoto, filosofiškai išmąstyto paveikslo tapymas užtrunka mėnesį, o kartais ir ilgiau, tol, kol atsiranda vidinis švytėjimas. R. Kraniauskui paveiksle svarbus gelmės ir erdvumo įspūdis. „Noriu kad žmonės galėtų savo mintimis įeiti į paveikslus ir juose bent trumpam apsigyventi“, – sakė tapytojas.
Kuršių nerija kitaip
„Su Kuršių nerijos gamta susipažinau vaikystėje, kai senelis Gediminas Dikšas, buvęs Nidos girininkas, nerijoje dirbęs 40 metų, kartu su darbininkais mane veždavosi į miškus. Kol jis dirbdavo, aš stebėdavau aplinką, jos kaitą ir gyvybę. Senelis mane mokė įvairių augalų, medžių, paukščių pavadinimų, bet labiausiai įsimindavau ne pavadinimus, o vaizdus. Atmintis užsifiksuodavo, kaip kas atrodo, kas iš ko susideda. Ypač didelį įspūdį paliko kopos – Parnidžio, Sklandytojų kopa Nidoje, Negyvosios kopos šalia Pervalkos. Per 28 savo gyvenimo metus mačiau, kaip keitėsi gamta Kuršių nerijoje, kaip mažėjo kopos, kaip degė miškas, kaip audros draskė pajūrio šlaitus, kaip Nidos miestelis tapo prabangiu kurortu“, – prisiminimais dalijosi U. Kraniauskaitė.
Menininkės vaikystės patirtys išsiskleidė koliažų ir fotomanipliacijų ciklu, kurį ji sukūrė kaip baigiamąjį magistro studijų darbą Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete.
U. Kraniauskaitės fotokoliažai. Asmeninio archyvo nuotr.
Šiuolaikinės Kuršių nerijos vizualinės reprezentacijos siejamos su autentiška gamta. Tapytojai, grafikai, fotografai, skulptoriai, įkvėpti Kuršių nerijos grožio, sukūrė daug unikalių dailės kūrinių. Urtė pasirinko kitą kelią – permąstydama XX a. socialinį ir kultūrinį kontekstą, pramoninės-technologinės pažangos skverbimąsi į žmogaus ir gamtos gyvenimą. Fotomanipuliacijose ir koliažuose ji sukūrė alternatyvią šio unikalaus gamtos kampelio perspektyvą.
Pasinaudodama kitų menininkų kūriniais, senais atvirukais ir grafiniais vaizdais, dizainerė juos transformavo ir, vizualiai eksperimentuodama, senąsias Kuršių nerijos nuotraukas pavertė fikcine, išgalvota realybe: „Kas būtų, jeigu būtų?..“ Vizualus gamtinio peizažo ir techninės pažangos sugretinimas leidžia naujai atrasti šios vietovės vertybinį turinį, pamatyti jį kitaip ir kitokį, sykiu ir pasvarstyti apie globalines ir ekologines ateities problemas.
R. Kraniausko ir U. Kraniauskaitės kūrinių paroda „Tarp realybių“ Klaipėdos meno bibliotekoje (J. Janonio g. 9) bus eksponuojama iki vasario 28 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – šimtmečio šventė6
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus gyvuoja jau 100 metų. Šia proga miesto bendruomenė pakviesta į šventę piliavietės Konferencijų salėje. Sveikinimą jubiliejaus proga atsiuntė ir iš Klaipėdos kilęs Lietuvos Respublikos Prezid...
-
Spektaklio „Reverb’as“ premjera Klaipėdos festivalyje: choreografas siūlo šokiu mėgautis lyg muzika
Rugpjūčio 2 ir 3 d. elinge Klaipėdos festivalio gerbėjai išvys žinomų choreografų – Gajaus Žmavco (Slovėnija, Lietuva) ir Douglaso Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija) šokio spektaklio „Reverb‘as“ pasaulinę prem...
-
Tarptautinis Klaipėdos festivalis: rugpjūčio pradžioje – šokio spektaklio „Reverb‘as“ premjera
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė sugrįžta į gamtos stichijoms atvirą Klaipėdos festivalio sceną senajame elinge. ...
-
Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu – knygos „Vyšnia džiazo sode“ pristatymas
Birželio 25 dieną, 18 valandą, Klaipėdos pilies džiazo festivalis ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka maloniai kviečia į Vyganto Švobos knygos „Vyšnia džiazo sode“ pristatymą kartu su Petro Vyšniaus...
-
Archetipai ir atminties instaliacijos. Architektūrinės parodos
Penktadienį, birželio 21-ąją, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose pradedamos eksponuoti dvi architektūros parodos: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) paroda „Klaipėdos architekt...
-
Kinas vasarą – mažiau populiarus
Pastebima, kad klaipėdiečiams kinas vasarą nėra itin aktualus, žiūrovų srautai – maži, palyginus su šaltuoju metų periodu. Tam itin didelę įtaką daro oras ir kiekvieną savaitę vykstantys renginiai – koncertai, pasirodymai, fest...
-
Diskusija „Ar reikia Klaipėdai „Kultūrpolio“?“4
Po paskutiniojo Kultūrpolis.lt redaktoriaus atsisveikinimo esė kai kas internetuose pasiūlė „užmerkti akis nabašninkui“. Toks sprendimas, galbūt, atrodo vienintelis logiškas po Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audit...
-
Klaipėdos pilies džiazo festivalyje – šiemet „Grammy“ apdovanojimą pelniusi N. Zuraitis3
Birželio 29 d. Klaipėdos Teatro aikštėje išgirsime ryškiausią 2024 m. džiazo padangės žvaigždę Nicole Zuraitis. ...
-
Artėjanti jubiliejinė Jūros šventė pristatyta Vilniuje4
90-mečio jubiliejų mininčios Jūros šventės bangos pasiekė ir Vilnių – birželio 16-ąją Katedros aikštėje skambėjo būsimos šventės akordai, pristatytas šūkis, kuris skamba lygiai taip kaip prieš devynis de&...
-
Tarptautiniam teatro festivaliui „TheAtrium“ pasibaigus – nauji sumanymai
Klaipėdos dramos teatre latvių spektaklis vainikavo tarptautinį teatro festivalį „TheAtrium“. Jau pamažu ruošiamasi kitiems metams – svarstoma apie būsimus spektaklius, teatrus bei režisierius, kurie sudomintų svečius tiek i&s...