- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią romaną, tačiau nespėjo.
Pastaraisiais metais J. Šikšnelis gyveno ir kūrė savo gimtinėje, Švendubrėje, Varėnos rajone.
Pasak jo kolegos Vytauto Čepo, jie dar penktadienį kalbėjosi telefonu ir tarėsi apie J. Šikšnelio naujo jo romano apie prelato K. Olšausko žūtį pristatymą gruodžio 3-iąją I. Simonaitytės bibliotekoje, kuriai jis vadovavo 10 metų.
Telefonu V. Čepui apie bendraminčio ir kolegos mirtį pranešė velionio žmona Teresė.
J. Šikšneliui buvo 74-eri.
„Jis 10 metų vadovavo bibliotekai, nuveikė daug gyvenime. Kartu įgyvendinome sumanymą, įrengėme paminklą mirusiems žodžiams. Skaudu ir netikėta, nežinau, ar įvyks dabar planuotas knygos pristatymas jau be paties autoriaus. Pradžioje vyks laidotuvės. Žmona Teresė ketino atvežti urną atsisveikinimui ir į Klaipėdą“, – kalbėjo V. Čepas.
Juozas Šikšnelis
J. Šikšnelis gimė 1950 metų kovo 1 dieną Švendubrėje, Varėnos rajone. Ilgus metus jis dirbo Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, vėliau jai vadovavo.
J. Šikšnelis pasirinko labai švendubrišką slapyvardį – Raidas Durbė. Šiuo slapyvardžiu, bendradarbiaujant su „Baltų lankų“, „Rosmos“, „Vagos“, „Homo liber“ leidyklomis jis parašė ir išleido daugiau nei dešimt detektyvų.
Tai ir „Pyro pergalė“ (1995 m.), „Atblokšties siena“ (1998 m.), „Nuodėmių atleidimas (1998 m.), „Patvarumo riba“ (1999 m.), „Pliūpsnio kaita“ (2000 m.), „Pragaro vartai“ (2000 m.).
Jo romanų ištraukos buvo spausdinamos ir dienraštyje „Klaipėda“.
Už detektyvinius romanus J. Šikšnelis (R. Durbė) 1992 ir 1996 metais apdovanotas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos premijomis.
Prisiminsime jį kaip tiesų (kartais net tiesmuką), bet atvirą ir geranorišką draugą, nešusį didelę naštą.
R. Durbė mokėjo supinti intrigas, visgi kiti J. Šikšnelio romanai pelnė dar daugiau skaitytojų meilės, ypač romanas „Kryžiau žalio medžio“ (2000 m.), apdovanotas net keliomis literatūrinėmis premijomis: I. Simonaitytės ir Žemaitės.
Už nuoseklų darbą Lietuvos labui ir pasišventimą 2019 m. J. Šikšneliui įteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.
Jo kūriniai versti į lenkų, rusų, anglų kalbas.
„Nuveikta nemaža didingų darbų, bet mes, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai, Juozą visada prisiminsime kaip draugą. Pirmiausia draugą, tik paskui ilgametį skyriaus vadovą, kuris gebėjo padėti sunkiausiais momentais. Liko ne tik raštai, bet ir labai iškalbingos ir meniškai vertingos skulptūros. Medinės. Akmeninės. Kiekvienam nariui Juozas yra padovanojęs savo drožtų šaukštų, lazdų, visada palinkėdamas ką nors su humoru. Prisiminsime jį kaip tiesų (kartais net tiesmuką), bet atvirą ir geranorišką draugą, nešusį didelę naštą“, – rašoma klaipėdiečių rašytojų atsisveikinimo žodyje, skirtame J. Šikšneliui.
J. Šikšnelis, turėdamas tik vieną ranką, drožė skulptūras iš medžio, kalė iš akmens, surengė daugiau kaip 50 parodų Lietuvoje ir užsienyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujas muzikinis projektas „Dovanota“ pristato pirmąjį savo kūrinį „Viena daina“1
„Dovanota“ – naujas projektas, įkvėptas sintezatorių skambesių bei šokių muzikos ir disco energijos. Jį įkūrė du Lietuvos naktinio gyvenimo scenos entuziastai: Ramūnas Tamošauskas (UraganiuS) ir Žilvinas Juodis (DJ Bl...
-
Baleto „Legenda“ scenografė S. Šimkūnaitė: norėčiau, kad žiūrovas pajustų laiko tėkmę1
„Tai bus mano pirmas darbas naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salės „Jūra“ scenoje, pirma šokio spektaklio premjera teatre. Man tai be galo svarbus įvykis, kurio laukiu“, – sakė Antano Jasenkos baletui &bd...
-
Etnokultūros puoselėtojams – premija: jūs esate tokie vieninteliai Lietuvoje
Daugiau nei 30-metį gyvuojantis Klaipėdos etnokultūros centras (KEC) šiemet apdovanotas Kultūros ministerijos Kultūros centrų premija už pastarųjų penkerių metų aktyvią veiklą. Tad šiandien, lapkričio 16-ąją, klaipėdiečiai buvo ...
-
Įsikūnijimas – tarsi į paveikslą
Kokie šamaniški dalykai vykdavo užkulisiuose, kiek žingsnių per repeticiją nueidavo aktoriai ir kaip vyko įsikūnijimas į Baroko amžiuje kūrusio dailininko paveikslus – apie tai ir kita buvo galima sužinoti Klaipėdos dramos teatro...
-
Klaipėdos pilies teatras kviečia į premjerą
Klaipėdos pilies teatras kviečia į pirmąją 39-ojo kūrybinės veiklos sezono premjerą – Keren Klimovsky komediją „Jūs užstojate man vandenyną“. ...
-
Klaipėdos kamerinis orkestras – nauja Italijos publikos žvaigždė
Italija – baroko gimtinė, tad nieko keisto, kad į šią šalį sugrįžta violončelininko Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras, ne kartą muzikos gerbėjų įvardintas kaip baroko muzikos stiliaus geriausias atlik...
-
Jaunavedžiams skirta paroda Klaipėdoje: naujos idėjos, tendencijos ir vertingi patarimai
Lapkričio 10 dieną Klaipėdoje, restobare „Džonis ir citrinos“, įvyko pirmasis didelis informatyvus renginys, skirtas jaunavedžiams. Įvairūs vestuvių industrijos specialistai suteikė vertingų patarimų ir dalijosi šiuolaikinėmis t...
-
Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į premijos įteikimo iškilmes
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, džiaugdamasis Lietuvos kultūros ministerijos skirta Kultūros centrų premija už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą bei už etninės kultūros ir nematerialau...
-
Lapkritį Klaipėdos dramos teatre pirmieji naujų spektaklių žingsniai
Antroje 89-ojo sezono pusėje Klaipėdos dramos teatre vyks didelė premjera. Jau trečią kartą šiame teatre dirbsiantis žymus latvių režisierius Elmārs Seņkovs vasario 14 d. pristatys spektaklį pagal kultinio populiarumo Latvijoje sulaukus...
-
Baleto „Legenda“ kompozitorius A. Jasenka: simfoninis orkestras man – nuostabiausias instrumentas
„Šio baleto vizija – leisti žiūrovui būti savo fantazijoje skambant muzikai“, – pasakojo muziką Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) choreografo Gajaus Žmavco statomam baletui „Legenda“ paraš...