Mažų paveikslėlių dėlionė

Anot autorės, kasdieną nepaliaujamai kopiantis, skubantis į didelius gyvenimo siekius, tikslus, laimėjimus, į „pažadėtąjį didelį gyvenimą“ šių dienų žmogus pro pirštus praleidžia didžiausią savo tikslą ir gautą prigimtinį turtą – patį gyvenimą, kuris susidaro iš sąmoningo buvimo čia ir dabar, mažiausių fragmentų, smulkmenų, virstančių vienu dideliu, nepaprastu kosminiu kūnu.

U. Jasenkos vieno paveikslo paroda, sudėliota iš daugybės mažų paveikslėlių – miniatiūrų, pasakoja apie kitokį pilnatvės būvį. Būvį, kuris yra orientuotas vis dėlto ne į tikslą, bet į procesą jo siekiant, užklupusias patirtis, mintis ir jausmus. Visa tai kur kas brangiau, nei pasiekto tikslo akimirka, mano menininkė.

Žmogus kopia į kalną

Ji analizuoja žmogaus vertę, kurią lemia ne skaičiais, pasiekimais reiškiami dalykai, o tai, kiek jis pats yra patenkintas savimi, kiek ir kaip nuoširdžiai mėgavosi, išjautė jam skirtą laiką, darbus, patirtis, ar buvo įkvėptas, kaip drąsiai ir su meile žengė gyvenimo žingsnius ir kokia ugnimi degė jo širdis. Ir vis dėlto kiek daug iš mūsų reikalauja stiprybės, jėgų ir ryžto ši siurreali kelionė žemėje! Miniatiūrose juntamas žmogaus pirmų dienų žaismingumas, jaunystės lengvumas ir su laiku augantis, pilnėjantis, laiko ir patirčių lenkiamas žmogaus „svoris“ – senatvė, kuri apgaubia ir palydi į paskutinį tašką – mirtį.

„Vieno paveikslo istorijos“ fragmentuose metaforiškai vaizduojamas akivaizdus motyvas – žmogaus kopimas į kalną. Autorė kviečia paveikslą skaityti lyg knygą, jį stebėti tarsi nebylų kino filmą ir sekti kelionę nuo pradžios iki pat galo, ieškoti vis skirtingų įkopimo į viršūnę tikslų, baigčių ir prasmių. Šis paveikslas gyvena savarankišką, autentišką gyvenimą. Menininkės rankų ir laiko nugludintos miniatiūros kuria netikėtą, gyvą reljefą, kuris su kiekviena paveikslo gyvenimo diena po truputį kis. Miniatiūros pradės riestis, popierius – gelsti, tamsėti ar šviesėti, medinis paveikslo rėmas ims skilinėti – senti. Kiekvienas šioje kelionėje išgyventas smūgis ar švelnus žiūrovų žvilgsnis drauge kurs šią unikalią „Vieno paveikslo istoriją“.

U. Jasenka. S. Kmitos nuotr.

Gyvenimo prasmė ir laisvė

U. Jasenka (gim.1993) yra jaunosios kartos menininkė, mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo ir 2014 m. Norvegijoje baigė „Manger folkehøgskule“ muzikos, vokalo specialybę.

Dar mokydamasi menininkė suformavo išskirtinį braižą, minimalistinį „pasaulį“, kupiną simbolikos, detalių, pasikartojančių elementų, gamtos motyvų, pasakojimų, minčių, jausmų, grožio, stebuklų, šviesos, kartu – tamsos, liūdesio, trapumo, mistikos ir kentėjimo. Autorė savo darbais byloja ne tik apie šviesią, bet ir apie tamsią žmogaus prigimtį. Stebėdama aplinką, žmones, save ir savo gyvenimą, U. Jasenka kaupia patirtis, istorijas, o viską permąsčiusi, svarbiausias mintis palieka popieriaus lape.

„Būti čia ir dabar, visa širdimi mėgautis tuo, kas duota – gera ar bloga, – tai ir yra gyvenimo prasmė ir laisvė“, – sakė jaunoji kūrėja.

Nuo 2009 m. U. Jasenka aktyviai kuria ir organizuoja kolektyvines ir personalines parodas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Norvegijoje, Vokietijoje, Italijoje. Šiuo metu gyvena ir kuria Klaipėdoje.

U. Jasenkos paroda „Vieno paveikslo istorija“ Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5 A) veiks iki gegužės 26 d.